Interviu užsienio agentūrų redaktoriams V. Putinas sakė, kad smūgiai didelio tikslumo raketomis, Vakarų tiekiamomis Ukrainai, neįmanomi be Vakarų kariškių dalyvavimo. Pasak Rusijos prezidento, jie dalyvauja parenkant taikinius.
„Jei kas nors mano, kad tokius ginklus galima pristatyti į kovos zoną ir smogti mūsų teritorijai sukeliant mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti tos pačios klasės mūsų ginklų į tuos regionus pasaulyje, iš kurių būtų smogta į jautrius taikinius šalių, tai darančių Rusijos atžvilgiu?“ – pareiškė V. Putinas, bet nepatikslino, kam galėtų būti tiekiamos rusiškos raketos.
Nuo 2023 m. Amerikos karines bazes kelis kartus atakavo Irano remiamos kovotojų grupės, Vakarų komercinius laivus nuolat puola Jemeno husiai. Tiems smūgiams dažniausiai naudojamos Irano raketos ir dronai. Kita vertus, Maskva pati suinteresuota gauti šių ginklų iš Teherano.
Šiaurės Korėja taip pat nuolat paleidžia raketas Pietų Korėjos ir Japonijos link. Vakarų žvalgybų duomenimis, Maskva iš Pchenjano perka raketų sistemas. V. Putinas sakė, kad Rusija „labai vertina“ tai, jog Pietų Korėja tiesiogiai netiekia ginklų Ukrainai.
Per šį interviu V. Putinas taip pat pareiškė, kad Vakarų valstybės jau siunčia į Ukrainą karo instruktorius ir patarėjus, kai kurie jų jau neva žuvo. V. Putinas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo žodžius.
Komentuodamas galimą vokiečių tolimojo nuotolio raketų pristatymą Kyjivui, V. Putinas sakė, kad tai „galiausiai sugriaus“ Maskvos ir Berlyno santykius.
Anksčiau V. Putino grasinimus, pasakytus jam kreipiantis į Federalinę Asamblėją, komentavo Europos Sąjungos atstovas spaudai Peteris Stano. Vasario pabaigoje jis sakė, kad grasindamas Vakarams ir pasitelkdamas branduolinį šantažą V. Putinas siekia nukreipti dėmesį nuo to fakto, kad būtent jis pradėjo žiaurų agresijos karą prieš Ukrainą ir yra atsakingas už jo padarinius.
Rusijos nelaisvėje – tūkstančiai Ukrainos karių
Vladimiras Putinas pareiškė, kad praėjus daugiau kaip dvejiems invazijos į Ukrainą metams rusų pajėgos yra paėmusios per 6 000 ukrainiečių karo belaisvių. Šis skaičius yra daug didesnis nei Ukrainos nelaisvėje esančių rusų skaičius, sakė jis trečiadienį Sankt Peterburge susitikime su didelių tarptautinių naujienų agentūrų atstovais. Ukraina, V. Putino duomenimis, nelaisvėje laiko 1 348 rusų karius, o Rusija – 6 365 ukrainiečius. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės.
Paklaustas, kokie yra rusų nuostoliai kare, V. Putinas teigė, kad nė viena konflikto pusė apie tai nepateikia konkrečių duomenų. Tačiau santykis esą yra panašus kaip karo belaisvių. V. Putinas patikino, kad Ukrainos nuostoliai kare neva yra daug didesni nei Rusijos. Kyjivas tuo tarpu nurodo, kad kare žuvo daug daugiau rusų karių nei ukrainiečių.
Ukrainos duomenimis, žuvusių ir sužeistų Rusijos kareivių skaičius yra daugiau kaip pusė milijono. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasarį sakė, kad per karą žuvo 31 000 ukrainiečių karių.
Tikina, kad būgštavimai, jog Rusija puls NATO – „nesąmonė“
Vladimiras Putinas „nesąmone“ pavadino Vakarų valstybių būgštavimus dėl rusų pajėgų invazijos į NATO teritoriją. „Jūs susigalvojote, kad Rusija nori pulti NATO. Ar visiškai išprotėjote? Esate tokie durni kaip šis stalas? Kas tai išsigalvojo? Tai nesąmonė, supraskite“, – sakė V. Putinas trečiadienį susitikime su didelių užsienio naujienų agentūrų darbuotojais Sankt Peterburge.
Rusija nuo 2022 m. vasario kariauja plataus mato karą prieš kaimyninę Ukrainą. Dėl to ir kitose šalyse išaugo baimė dėl Rusijos agresijos – ypač Baltijos valstybėse. Vis dėlto tokie V. Putino teiginiai, kaip dabar išsakyti Sankt Peterburge, vargu ar ką nors nuramins, nes Maskva ir prieš savo invaziją į Ukrainą nuolat neigė savo puolimo planus.
Susitikime su užsienio žurnalistais V. Putinas taip pat dar kartą pareiškė, kad Rusija savo branduolinį ginklą panaudotų tik gindamasi. Kartu jis kalbėjo: „Kažkodėl Vakaruose visad galvojama, kad Rusija jo niekuomet nepanaudos. Mes turime branduolinę doktriną. Pažiūrėkite, kas ten parašyta. Jei kieno nors veiksmai kels grėsmę mūsų suverenumui, mes manome, kad galime panaudoti visas turimas priemones. Negalima to vertinti lengvabūdiškai. Į tai reikia žiūrėti profesionaliai“.
V. Putinas yra šiomis dienomis vykstančio 27-ojo Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo šeimininkas.
Nesitiki JAV politikos pokyčių Rusijos atžvilgiu
Vladimiras Putinas nesitiki esminių Vašingtono politikos pokyčių Maskvos atžvilgiu po JAV prezidento rinkimų. „Mums (rinkimų) rezultatai neturi didelės reikšmės“, – sakė jis trečiadienį Sankt Peterburge susitikime su tarptautinių naujienų agentūrų atstovais. Rusija esą bendradarbiaus su prezidentu, kurį išsirinks amerikiečiai. Anksčiau V. Putinas yra sakęs, kad jam labiau patiktų dabartinio prezidento Joe Bideno pergalė, nes jis yra labiau nuspėjamas.
Kartu V. Putinas kritikavo teismo procesus prieš buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris lapkričio 5 d. vyksiančiuose rinkimuose ketina rungtis su J. Bidenu. Teisėsauga Jungtinėse Valstijose naudojama politinei kovai, sakė V. Putinas. D. Trumpui esą prikaišiojami seni dalykai, o tai, anot jo, leidžia kalbėti apie politinį persekiojimą. Daugelis žmonių tai supranta ir dėl to remia D. Trumpą, pridūrė Kremliaus šeimininkas.