NATO vadovybė norėtų, kad Ukraina prie karinio aljanso prisijungtų pasibaigus karui, tai būtų veiksminga naujos Maskvos agresijos bangos prevencijos priemonė, tačiau R. Fico delegacija atkreipia dėmesį, jog, siekiant šio tikslo, bus susidurta su daugybe politinių sunkumų.
„Kol vadovausiu Slovakijos vyriausybei, liepsiu man kaip valdančiosios „Smer“ partijos pirmininkui pavaldiems parlamentarams niekada neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO“, – savaitinėje laidoje „5 minutės iki 12“ sakė Slovakijos premjeras.
R. Fico komentarai drastiškai kontrastuoja su naujojo NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte pozicija, jis ketvirtadienį pažymėjo, kad „Ukraina šiuo metu yra arčiau NATO nei bet kada anksčiau, ir eis tuo keliu tol, kol galiausiai taps mūsų aljanso nare“.
Nuo tada, kai praeitą rudenį laimėjo rinkimus, R. Fico ėmėsi keisti ankstesnio ministrų kabineto politiką dėl materialinės paramos Ukrainai jos kare su Rusija, pažadėjęs, kad jo vyriausybė „nebeduos daugiau nė vieno šovinio“. Be to, kartu su autoritariniu Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu jis aktyviai ieško kontaktų su Maskva.
Praeitą ketvirtadienį R. Fico pažadėjo „padaryti viską, kas tik įmanoma, jog su Maskva būtų atkurti tiek ekonominiai, tiek standartiniai santykiai“. Panašu, kad sekmadienį Slovakijos premjeras pažėrė dar rimtesnių pažadų: pasisiūlė gegužę apsilankyti Maskvoje, kai bus minimos 80-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės“ – „jeigu tik būsiu pakviestas“.
Sakydamas kalbą per ceremoniją, skirtą paminėti 1944 metų spalio 6 dieną įvykusį karių iš buvusios Sovietų Sąjungos atvykimą į Duklos perėją netoliese Slovakijos sienos su Lenkija, R. Fico akcentavo, kiek daug Rusija paaukojo, gelbėdama Slovakiją nuo nacių.
„Laisvė atėjo iš Rytų, ir niekas negali pakeisti šios tiesos“, – pareiškė R. Fico.
Remiantis 1949 metų NATO steigimo sutartimi, sprendimai dėl aljanso plėtros priimami „vieningu sutarimu“, o tai reiškia, kad, jeigu R. Fico nepritars Ukrainos narystei, aljansas iš tikrųjų gali įšaldyti Kyjivo narystės planus bent jau iki tol, kol 2027 metais baigsis jo kadencija. Kitos Rusijai draugiškos NATO valstybės narės taip pat gali bandyti kišti pagalių į ratus Ukrainos narystei.
Panaši situacija buvo susiklosčiusi po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą – tada Švedija ir Suomija panoro prisijungti prie NATO, bet tam metus ir dešimt mėnesių niekaip nepritarė Turkija ir Vengrija. Nors Turkija ir nepritarė kurdų aktyvistų veiksmams Švedijoje bei vakarietiškos ginkluotės eksporto į Ankarą ribojimams, o Vengrija savo pozicijos net dorai ir nepaaiškino, šių metų balandžio 4 dieną Stokholmas ir Helsinkis tapo pilnaverčiais NATO nariais.
Pirmadienį Užkarpatėje vyksta Ukrainos ir Slovakijos ministrų pirmininkų Denyso Šmyhalio ir R. Fico susitikimas.
Per susitikimą su Ukrainos ministru pirmininku D. Šmyhaliu R. Fico pareiškė, kad Slovakija 100 proc. remia Ukrainos stojimą į ES, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Sakau atvirai, mes šaltai žiūrime į Ukrainos narystę NATO, bet 100 proc. palaikome jus stojimo į ES klausimu. Jūsų narystė mums bus svarbi ir vertinga“, – teigė R. Fico.
Anot jo, Slovakija aktyviai remia ES narės statuso suteikimą Ukrainai.
„Europos Sąjungoje bus šalių, kurios norės, kad šis Ukrainos stojimo į ES procesas nebūtų toks spartus. Mes tokie nebūsime“, – tikino R. Fico.
Jis taip pat pažymėjo Ukrainos pastangas šiame procese.
„Daug kas priklauso nuo jūsų, nuo jūsų reformų. Tačiau mes nesudarysime jokių kliūčių jūsų kelyje“, – pridūrė Slovakijos premjeras.
