Davęs interviu „Sky News“ vyriausiajam korespondentui Stuartui Ramsay (interviu buvo paskelbtas penktadienį), Ukrainos lyderis nurodė, kad „karštasis karo etapas“ galėtų baigtis, jeigu NATO pasiūlytų saugumo garantijų Kyjivo kontroliuojamai Ukrainos daliai.
Anot jo, dėl Rusijos okupuotos teritorijos sugrąžinimo būtų galima derėtis vėliau. Ukrainos prezidentas pakartojo savo poziciją davęs interviu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“ (interviu buvo paskelbtas pirmadienį).
„Jeigu norime sustabdyti karštąjį karo etapą, mūsų kontroliuojama Ukrainos teritorijos dalis turi atsidurti po NATO sparnu, – „Sky News“ sakė jis. – Ir tai turi nutikti greitai. O okupuotą Ukrainos dalį bus galima susigrąžinti diplomatiniu keliu.“
Taip pat V. Zelenskis pridūrė, kad paliaubos turi garantuoti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesugrįš užimti daugiau teritorijos. Skaičiuojant nuo 2014-ųjų, Rusija okupavo maždaug 20 proc. Ukrainos, įskaitant tais pačiais metais aneksuotą Krymą.
Kalbėdamas su „Kyodo News“ reporteriais, V. Zelenskis netgi pripažino, kad Ukrainos kariuomenei būtų nelengva atsiimti užimtą teritoriją karinėmis priemonėmis: „Mūsų kariuomenei neužtenka pajėgumų. Tai yra tiesa. Turime ieškoti diplomatinių sprendimų.“
2022 m. vasario mėnesį pradėjusi plataus masto invaziją, Rusija okupavo nemažą Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporižios sričių dalį, o 2022 m. rugsėjį užimtas teritorijas aneksavo.
Naujausi V. Zelenskio interviu žymi pirmą kartą, kai jo karo pabaigos plane nėra sąlygos, kad Rusija privalo grąžinti užimtą teritoriją Ukrainai.
„Taip, tai didelis kompromisas, bet, mano manymu, jis atspindi karčią realybę“, – naujienų kanalui „Al Jazeera“ sakė Londone įsikūrusios ekspertų grupės „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos darbuotojas Timothy Ashas.
Anksčiau V. Zelenskis ne kartą pabrėžė, kad taikos sutartis nebus pasirašyta, jeigu nebus anuliuota Ukrainos teritorijų aneksija.
Liepos mėnesį jis Prancūzijos laikraščiui „Le Monde“ pareiškė, kad okupuotos teritorijos gali prisijungti prie Rusijos, jeigu jų gyventojai už tai nubalsuos laisvame ir sąžiningame referendume. Kita vertus, norėdama surengti tokį referendumą, Ukraina turėtų atgauti minėtųjų teritorijų kontrolę.
Visuomenės nuomonė Ukrainoje irgi keičiasi. Vis daugiau ukrainiečių nori ne pargalės bet kokia kaina, o tiesiog kuo greitesnės karo pabaigos.
Remiantis „Gallup“ surengtos apklausos rezultatais, kurie buvo paviešinti lapkričio mėnesį, 52 proc. respondentų nori, kad karas baigtųsi „kaip įmanoma greičiau“, net jeigu reikės atiduoti dalį teritorijos. Vos 38 proc. trokšta, kad Ukraina „kovotų iki pergalės“, nors 2022 m. to norėjo net 73 proc. apklaustųjų.
