Pastarosiomis dienomis Irano remiama nereguliarioji kariuomenė išplėtė kontrolę, Jemeno prezidentas pabėgo iš šalies, Jungtinės Valstijos evakavo savo specialiųjų operacijų pajėgas, o Saudo Arabija surengė oro išpuolius prieš sukilėlius.

Svarbius objektus užgrobusią šiitų grupuotę tikriausiai remia Iranas – svarbiausias Saudo Arabijos priešininkas.

Tai ne šiaip karas, į kurį įsitraukė didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja, tai konfliktas, kuriame pagrindinis sunitų režimas Saudo Arabija netiesiogiai susiduria su pagrindiniu šiitų režimu – Iranu, nors husiai neigia, kad juos remia Teheranas, skelbia LRT „Panorama“.

Ne tik jis, bet ir Sirija bei Rusijos prezidentas smūgius pasmerkė ir pareikalavo tuojau liautis.

Saudo Arabija ketvirtadienio vakarą paskelbė apie pirmąsias sėkmes ir pažadėjo tęsti operacija, kol pasieks tikslus. Turinti geriausia regione kariuomenę šalis ne tik pasiuntė karo lėktuvus, bet ir surinko plačią arabų valstybių koaliciją – dar beveik 100 lėktuvų pažadėjo šalys nuo Maroko iki Sudano.

Egiptas pasiuntė karo laivų, paramą žada ir ne arabų valstybės – nuo Turkijos iki Pakistano – kai kurios gal net sausumos pajėgas.

Visos Persijos įlankos monarchijos stojo į Saudo Arabijos pusę – prieš Iraną. Nors atvirai to neskelbia, apie paramą, tiesa, ne karinę, strateginei sąjungininkei užsimena ir JAV, nors kituose regiono konfliktuose – Irake bei Sirijoje – Vašingtonas kaip tik remia šiitiškas draugoves.

Jemene ketvirtadienį vyko husių surengti masiniai protestai prieš kaimyninės galybės kišimąsi ir mitingai už intervenciją.

Jemenas seniai grasina virsti antruoju Afganistanu, kur žlungant valdžiai gali įsikurti „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybė“. Nors husiai yra prisiekę „Al Qaeda“ priešai, sumaištis privertė uždaryti Amerikos ambasadą su vadaviete ir išvesti visas jos specialiąsias pajėgas, kurios čia medžiojo garsius „Al Qaeda“ ir kitų islamistinių grupuočių lyderius.

Naujas šiitų ir sunitų konfliktas gali papildyti sunitiškos „Islamo valstybės“ gretas.

Bostonglobe.com pateikia pagrindinius faktus, ką reikėtų žinoti apie šį karą:

Kas yra pagrindiniai žaidėjai?

• „Houthi“ (husiai – DELFI) sukilėliai. „Houthi“ yra sukilėlių grupuotė, propaguojanti šiitų atšakos islamą. Rugsėjo mėnesį „Houthi“ kovotojai užėmė Jemeno sostinę Saną. Iš pradžių jie reikalavo naujos, labiau pliuralistinės vyriausybės, bet po kelių mėnesių paleido parlamentą ir privertė atsistatydinti prezidentą. Ilgainiui jie užėmė vis daugiau teritorijos ir sustiprino šiaurės vakarinės šalies dalies kontrolę.

• Prezidentas Hadis. Išrinktas į valdžią 2012 m., prezidentas Abedas Rabbo Mansouras Hadis siekė įgyti kuo didesnę paramą kovoje su „Houthi“ sukilėliais. Palikęs sostinę, jis visų pirma pabėgo į pietus, į Adeno miestą, kur vėl prisiėmė prezidento įgaliojimus. O kovo 26 d. iš Jemeno jis išvyko į Saudo Arabiją.

• Buvęs prezidentas Salehas. Prieš A. Hadžiui ateinant į valdžią, Jemeną valdė Ali Abdullah Salehas. Kaip dauguma kitų autokratų, jis buvo nuverstas per Arabų pavasario įvykius. Tačiau, atrodo, neprarado šalies kariuomenės lojalumo, ir nors susivienijo su „Houthi“, jis tapo vis augančio smurto simboliu.

• Iranas. Iranas yra įtakingiausia šiitų jėga Vidurio Rytuose, jis reguliariai teikia paramą kitoms šiitų grupuotėms (įskaitant „Hezbollah“ Libane ir Irako vyriausybę). Šio konflikto metu Iranas padeda „Houthi“ sukilėliams.

• Saudo Arabija. Iranui priešinasi Saudo Arabija, stipriausia sunitų jėga regione. Ši šalis turi ilgą sieną su Jemenu ir ilgą dalyvavimo šalies įvykiuose istoriją. Saudo Arabija, siekdama palaikyti prezidentą ir įveikti „Houthi“, renka koaliciją praktiškai vien iš sunitų valstybių.

• Jungtinės Amerikos Valstijos. Jemenas jau seniai atsidūręs JAV karo su „Al Qaeda“ fronto linijoje. Ne vienerius metu Jungtinės Valstijos teikia karinę pagalbą šalies vyriausybei ir vykdo antskrydžius prieš įtariamus teroristus.

• „Al Qaeda“ ir ISIS. Jemene veikianti „Al Qaeda“ atšaka AQAP yra laikoma viena iš pavojingiausių. Kol kas neatrodo, kad ji vaidintų svarbų vaidmenį Jemeno kare, bet nėra aišku, kaip bus ateityje.

O ISIS grupuotės, atvirkščiai, prisiėmė atsakomybę už neseniai įvykdytus šiitų šventyklų bombardavimus.

Kas vyksta dabar?

„Houthi“ sukilėliai artėja prie Adeno, laikinosios sostinės, kurioje slapstėsi ištremtasis prezidentas A. Hadis. Pakeliui jie užgrobė oro bazę, kurią naudojo Amerikos karinės oro pajėgos, paskatino JAV pajėgų evakavimą ir privertė prezidentą A. Hadį sprukti iš šalies.

Siekdama sulaikyti „Houthi“ sukilėlius, Saudo Arabija ir jos partnerės organizavo seriją koordinuotų oro atakų prieš taikinius, tarp kurių yra didelis oro uostas ir kažkada buvęs prezidento kompleksas.

Nenuostabu, kad šios atakos sukėlė audringą Irano reakciją.

Ko galima tikėtis ateityje?

Saudo Arabijos surengtos oro atakos gali žymėti naują fazę šiame „svetimomis rankomis“ vykdomame kare, kuriame Viduriniųjų Rytų šalys atvirai skiria karinius išteklius savo pasirinktai pusei. Pranešama, kad Saudo Arabija surinko 150 tūkst. karių. Tokio dydžio pajėgos gali radikaliai pakeisti pusiausvyrą Jemene, ir sunku numatyti, kokios gali būti pasekmės.

Jungtinių Tautų saugumo taryba anksčiau paskelbė rezoliuciją, kurioje raginama konfliktą spręsti derybų būdu, yra planų surengti derybas Dohoje, Katare. Tačiau derybų sąlygos, ir net sutikimas dalyvauti derybose priklausys nuo to, kaip viskas klostysis.

Kaip tai paveiks JAV?

Yra daugybė galimų scenarijų, kaip ši kova gali peržengti Viduriniųjų Rytų ribas ir paveikti JAV politiką ar net kasdienį gyvenimą.

Vienas iš jų teigia, kad politiniu nestabilumu dažnai pasinaudoja teroristų grupuotės, tad dar viena žlugusi šalis regione tik komplikuos JAV saugumo politiką (ypač turint omenyje, kad Amerika buvo priversta evakuoti savo karinį personalą).

Priklausomai nuo to, kaip Iranas reaguos į Saudo Arabijos surengtas oro atakas, tai gali turėti įtakos šiuo metu vykstančioms deryboms dėl Irano branduolinės programos.

Ir galiausiai, nafta. Ne vieną mėnesį besilaikančios žemos degalų kainos džiugina vairuotojus ir kelia JAV ekonomiką. Tačiau po pranešimų apie oro atakas, naftos kainos staigiai šoktelėjo. Bet koks tolesnis konflikto eskalavimas gali atsiliepti JAV vartotojo kišenei.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (711)