Net ir tokiame pavojingame mieste kaip Faludža Salemas sugebėjo verstis itin nesaugiu kirpėjo darbu, rizikuodamas būti nubaustas ir sužlugdytas finansiškai kiekvieną čia praleistą dieną.
35-erių kirpėjas, kaip ir dauguma kitų kalbinamų vietinių gyventojų, nenori atskleisti savo tapatybės. Šis vyras – vienintelis šeimos maitintojas, ant kurio pečių gula dar ir pagyvenusio sergančio tėvo priežiūra, rašo newsweek.com. Kai 2014 m. sausio mėn. Faludžos miestą užėmė „Islamo valstybė“, jis dirbo kirpėju.
Per šešis pirmuosius „Islamo valstybės“ okupacijos mėnesius teroristai buvo ganėtinai nuosaikūs dėl fundamentalistinių reikalavimų paisymo. „Islamo valstybė“ neturėjo visiškos valdžios monopolijos šiame mieste, todėl nenorėjo pyktis su žmonėmis.
Vis dėlto esminiai reikalavimai, tokie kaip tinkamos islamistinės šukuosenos, buvo keliami nuo pat pradžių. Be to, privalomos buvo ir barzdos: vyrams neleidžiama švariai skusti veido, draudžiamos vakarietiškos šukuosenos. „Skutimasis buvo uždraustas, o nepaklusniųjų laukė griežtos bausmės“, - pasakojo Salemas. „Islamo valstybė“ uždarė daugumą Faludžos kirpyklų, tik ne mano, nes salonas buvo paprastas ir neprašmatnus, be jokių reklamų, todėl jie jo ir neuždarė“, - pasakojimą tęsė vyras.
Nors Salemo kirpykla nebuvo uždaryta, teko paisyti griežtų apribojimų, ką kirpėjas galėjo daryti pas jį ateinantiems klientams. Dėl šios priežasties jam nebepavykdavo uždirbti pakankamai pinigų, kad išmaitintų šeimą. Vyras mėgino papildomų pajamų gauti prekiaudamas daržovėmis turguje, o kirpėju dirbdavo tik sulaukęs skambučių iš senų klientų, draugų ir giminaičių.
Bėdos prasidėjo tada, kai pas jį į kirpyklą vestuvių dieną atvyko pusbrolis. „Mano pusbrolis atvyko į saloną ir paprašė ne tik jį nukirpti, bet ir nuskusti barzdą“, - niūriais prisiminimais dalijosi jis. Salemą išgąsdino toks pavojingas siūlymas, nes jis puikiai žinojo, kokia bausmė iš „Islamo valstybės“ laukia kirpėjų, nepaisančių skutimosi draudimo.
Jis pusbrolio nenuskuto, tačiau vyras paprašė nukirpti plaukus šiuolaikišku stiliumi, o ne palikti ilgus, kaip reikalauja „Islamo valstybė“. Salemo pusbrolis tikino, kad niekas modernios šukuosenos nepastebės, nes jau buvo popietė, gatvės buvo ištuštėjusios. Nenoromis Salemas padarė taip, kaip jo prašė pusbrolis, nukirpo plaukus ir užtepė formavimo priemonės, kad atrodytų tikrai gerai.
Neilgai trukus Salemas ir jo pusbrolis sužinojo, kad nenumatė, kaip atidžiai „Islamo valstybės“ nariai seka neleistinas šukuosenas. Praėjus keturioms dienoms po vestuvių Salemas sužinojo, kad apie jo veiksmus pranešta vietos religinei vadovybei. Jis buvo suimtas ir jam skirta 80 kirčių rimbų bausmė. Maža to, jo kirpykla turėjo būti uždaryta. Salemas ištvėrė tik 50 kirčių, po kurių nualpo ir buvo išvežtas į ligoninę.
Netekęs galimybės užsidirbti pragyvenimui Faludžoje, Salemas iš pradžių išvyko į Anbaro provincijos sostinę Ramadį, kur taip pat karaliavo „Islamo valstybė“, nors judėjimas ten buvo griežtai prižiūrimas ir apribojamas. Vis dėlto Salemui pavyko praeiti pro „Islamo valstybės“ patikros punktus patikinus, kad Ramadyje jis ketina aplankyti brolį. Nesibaigiančių antpuolių iš oro ir artilerijos apšaudymų kamuojamame Ramadyje jis praleido tik keturias dienas. Toliau Salemas vyko į Bagdadą, o galiausiai atsidūrė Irako kurdų sostinėje Arbilyje, kur tikisi rasti darbą.
Salemas tikina, kad iš Ramadžio išvyksta daugybė šeimų, tačiau priduria, kad vis dėlto nemažai šeimų ryžtasi likti, tarp kurių ir jo brolis, kuris teigia, kad nors ir tenka gyventi sprogstant bomboms, „Islamo valstybė“ – kur kas geriau nei šiitų kovotojai ar Irako kariuomenė. Paprašytas palyginti situaciją Ramadyje prieš ir po „Islamo valstybės“ įvykdyto valdžios perėmimo, Salemas teigė, kad vyriausybės valdymo laikais Ramadyje nebuvo elektros, degalų, interneto ir švaraus vandens.
Vietos ligoninė ir medicinos centrai neveikė, nepaisant nuolatinių vietinių gyventojų skundų. „Valdant „Islamo valstybei“ į Ramadį atgabenta nemažai didžiulių generatorių iš Faludžos ir Rakos miestų; be to, šiuo metu remontuojama jėgainė Chasabe, atsivežta gydytojų, chirurgų ir seselių iš Sirijos, taigi ir vėl viskas veikia“, - tikino Salemas, neturintis jokios priežasties girti grupuotę, jį skaudžiai pamokiusią ir atėmusią iš jo verslą.
„Islamo valstybės“ kontroliuojamoje teritorijoje, kur taikoma daugybė draudimų ir apribojimų, skirtingose šalyse šiuo metu gyvena 5-6 mln. asmenų. Šias taisykles pažeidusių žmonių laukia žiaurios bausmės.
Salemo teigimu, niekas Faludžoje negali teigti, kad nėra susipažinęs su „Islamo valstybės“ keliamais reikalavimais, nes anksčiau kiekvieną dieną viešai skaitytos taisyklės šiuo metu vis dar skaitomos tris kartus per savaitę. Štai dar kelios taisyklės, kurių būtina paisyti:
- merginoms neleidžiama mūvėti džinsų ir privaloma vilkėti tradicinius rūbus (abają ir skraistę); makiažas taip pat draudžiamas;
- draudžiama rūkyti ir kramtyti gumą; bausmė – 80 kirčių rimbu, o pakartotinais atvejais gali grėsti net ir egzekucija;
- draudžiama vartoti žodį „Daesh“, bausmė – 70 kirčių rimbu;
- moterų siuvyklos turi būti rakinamos, kad į jas negalėtų įeiti vyras;
- dėl tos pačios priežasties rakinamos turi būti ir moterų kirpyklos;
- ginekologijos srityje gali dirbti tik moterys;
- moterims negalima sėdėti ant kėdžių nei turguje, nei parduotuvėje;
- maldai skirtu laiku parduotuvėse turi būti uždaromos;
- taksi vairuotojai, nugabenę klientą be jo prašymo į tolimą vietą, o už sugrąžinimą prašę pinigų, vertinami kaip nusižengę žmogaus interesams; už šį nusižengimą baudžiama amputuojant ranką arba nukirsdinant.
Žinoma, egzistuoja daugybė kitų nusikaltimų ir draudimų, kurių Salemas nepaminėjo.
Kai 2014 m. birželio 29 d. „Islamo valstybė“ paskelbė atkurianti kalifatą, kritikai visame pasaulyje vylėsi, kad protu nesuvokiami įstatymai ir brutalus jų paisymo užtikrinimas sukels pasipriešinimą. Tenka pripažinti, kad vis dar nematyti jokių atsakomosios revoliucijos ženklų ar efektyvaus ginkluoto pasipriešinimo prieš judėjimą, be gailesčio susidorojantį su visais oponentais.
„Islamo valstybės“ kontroliuojamose teritorijose gyvenantys, šios grupuotės nekenčiantys ar jos bijantys žmonės pirmenybę teikia pabėgimui, nei priešinimuisi.
Savarankiškai pasiskelbęs kalifatas pernelyg stipriai įsišaknijęs, kad paprasčiausiai išnyktų. „Islamo valstybė išliks, „Islamo valstybė“ plėsis“, - štai toks šios teroristinės grupuotės šūkis, kuris vis dar atrodo realus.