Dienraštis „Neue Zürcher Zeitung“ istoriko pasiteiravo, ar, jo nuomone, Šveicarijoje vykęs taikai Ukrainoje skirtas viršūnių susitikimas buvo sėkmingas. „Vargu, ar jį galima pavadinti stulbinančia sėkme, bet jis gali būti tokios sėkmės pradžia. Kaip ten bebūtų, jie susirinko visi drauge ir susitarė. Žinoma, svarbios šalys savo atstovų nesiuntė ir deklaracijos nepasirašė. Pavyzdžiui, Brazilija arba Indija. Kinija liko nuošalyje. Tai blogai, nes galiausiai be Kinijos šio konflikto išspręsti nepavyks“, – teigia profesorius.
Be to, H. Jamesas absoliučiai teisingu įvardijo faktą, kad Rusijos pusė šiame viršūnių susitikime nedalyvavo, nes, valdant V. Putinui, ši šalis nėra deryboms tinkamas partneris.
„1938 metais britai pabandė susitarti su Hitleriu. Britų ministras pirmininkas grįžo iš Vokietijos ir pareiškė: „Turiu dokumentą su pono Hitlerio parašu, Europoje taika“. Viskas ne taip. Žinoma, Rusija turi būti įtraukta, bet ne su dabartine valdžia“, – sako H. Jamesas.
Istoriko teigimu, kare V. Putinas nuo pat pradžių kliovėsi laiku. Iš pradžių laukė greito Ukrainos užpuolimo ir valdžios pabėgimo, o tada – Europos Sąjungos griūties, paskui ir Jungtinių Valstijų.
„Manau, kad Putinas pasistengs poste laikytis tol, kol bus bent menkiausia galimybė, jog jam patinkantis kandidatas laimės Amerikos prezidento rinkimus. Tik jeigu D. Trumpas rinkimus pralaimės, visiems Putino skaičiavimams ateis pabaiga. Tai momentas, kai galime sulaukti taikos“, – sako H. Jamesas.
Anot akademiko, D. Trumpas pasižymi labai aiškiais „psichikos nuosmukio“ simptomais, o politiko pareiškimai skamba vis baugiau. „Fanatiški Trumpo gerbėjai sudaro Amerikos populiacijos mažumą. Rinkimų baigtį lemia tie, kurie yra per vidurį. Dauguma tų, kurie prieš ketverius metus balsavo už D. Trumpą, dabar stovi per vidurį. Ir jie lapkritį už Trumpą vėl nebalsuos“, – įsitikinęs jis.
Taip pat istoriko buvo paprašyta pakomentuoti dešiniųjų populistų Europoje sustiprėjimą ir galimą jų įtaką situacijai Ukrainoje. Jis atsakė, kad net ir radikalios dešinės partijos suprato, kad , norėdamos laimėti rinkimus, turi atsisakyti antieuropietiškų pozicijų.
„Macronas drąsiai teigia, kad alternatyvos jų politikai Ukrainoje nėra. Sunku pasakyti, ar pavyks Macronui įrodyti, kad jis reikalingas“, – pridūrė H. Jamesas, kalbėdamas apie Prancūzijos prezidento sprendimą paskelbti pirmalaikius prezidento rinkimus.