V. Putinas ir Rusijos karinė vadovybė nurodė pajėgoms visus metus vykdyti puolimą palei fronto liniją Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose. Tokia taktika turėtų nualinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir neleisti joms sukaupti reikiamų jėgų savam kontrpuolimui.
„Putinas ir Rusijos karinė vadovybė, galimas dalykas, strateginiu prioritetu laiko operacijų iniciatyvos išlaikymą. Parodė esantys pajėgūs išlaikyti puolimo nuoseklumą, kurio rezultatas – lėtas progresas, tačiau kelti visai kiti operatyviniai tikslai“, – paaiškina ISW ekspertai.
Šiuo metu rusų pajėgos bando likviduoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų keliamą grėsmę Kursko srityje ir tuo pat metu, siekdami pirminių tikslų, tęsti puolimą rytuose.
Kas laukia fronte artimiausiu metu?
Analitikai įsitikinę, kad 2024 metų vasarą suintensyvėjęs rusų puolimas Pokrovskui užimti ir ukrainiečių gynybos pastangoms Donecko srities vakaruose užkardyti kulminaciją artimiausiais mėnesiais.
Nepaisant rusų pajėgų karinės būklės, Kremliaus ir toliau spaudžia savo pajėgas vykdyti strateginius tikslus – t.y. išlaikyti iniciatyvą visame fronte ir toliau sekinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
„Putino pergalės teorija grįsta įsitikinimu, kad Rusijos pajėgos nepertraukiamai vykdys puolimo operacijas. Labai tikėtina, kad toks spaudimas nualins tiek karius, tiek techniką, tad rusai bus priversti lėtinti puolimą bent jau pavienėse fronto atkarpose. Tai leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms konkuruoti ir, galimas dalykas, minimose teritorijose perimti iniciatyvą į savo rankas“, – svarsto ISW analitikai.
Rusijos kariuomenės problemos
Remiantis ekspertų prognozėmis, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai karinio potencialo ir karinės pramonės ribojimai pakenks Kremliaus pastangoms vykdyti karui vilkinti ir Ukrainai alininti skirtą puolimą.
Analitikai atkreipia dėmesį į faktą, kad Rusijos valdžia, norėdama į frontą pritraukti daugiau karių, siūlo vis daugiau pinigų, o tai reiškia, kad savanorių drastiškai mažėja.
„Rusijos valdžia nerimauja, nes dabartinės pastangos pritraukti savanorių duoda vis mažiau rezultatų. Be to, Putinas ir toliau vengia naujos mobilizacijos“, – priduriama ISW ataskaitoje.
Analitikų teigimu, Rusijos Federacija galiausiai gali neturėti kito pasirinkimo – turės ryžtis dar vienai mobilizacijos bangai, panašiai į tą, kokia buvo paskelbta 2022 metų rudenį. Pažymima, kad tai įmanoma tik darant didžiulį spaudimą arba žlugus dabartinei naujokų verbavimo kampanijai.
„Rusijos puolimas Ukrainoje atnešė didelių technikos nuostolių, itin daug prarasta šarvuotos technikos. Ir šalies karinė pramonė greičiausiai padengti tų praradimų negalės – nei artimiausiu metu, nei ilgalaikėje perspektyvoje. Šiuo metu Maskva, neutralizuodama nuostolius Ukrainoje, kliaujasi didelėmis, bet jau senkančiomis, sovietinių laikų karinės technikos atsargomis. Tokios atsargos tirpte tirpsta“, – atkreipia dėmesį analitikai.
Rusija aktyviai perka artilerijos sviedinius ir techniką iš Šiaurės Korėjos ir Irano, bendradarbiauja su Kinija. Pastaroji talkina kritinės svarbos komponentų ginklų gamybai klausimu. Kaip ten bebūtų, tai negali patenkinti visų Rusijos karinių poreikių.
„Panašu, kad Putinas vykdo ir didelio masto ekonominę mobilizaciją – ne tik mobilizuoja pajėgas. Kol kas neaišku, ar visos tos kliūtys ir didėjantis darbo jėgos stygius nepakiš kojos rusų pastangoms greitai mobilizuoti savo ekonomiką tiek, kad ji patenkintų karo poreikius“, – daro išvadą ISW.
