Ekspertų teigimu, viršūnių susitikimas skirtas paskatinti dialogą dėl sąžiningos taikos Ukrainoje, remiantis Jungtinių Tautų ir tarptautinės teisės principais. Informacinė Rusijos prezidento kampanija, kurios tikslas buvo sabotuoti pasaulio lyderių susitikimą, „iš dalies“ buvo veiksminga – užuot visą dėmesį skyrę „tarptautinei paramai Ukrainai ir iniciatyvoms, kaip įtraukti tarptautinę bendruomenę prisidėti prie karo užbaigimo pastangų“, viršūnių susitikimo dalyviai, pasidavę V. Putino manipuliacijai, tarptautinį dialogą perorientavo į Rusijos nedalyvavimo aspektą.
ISW pabrėžia, kad V. Putinas specialiai savo reikalavimus „taikos deryboms su Ukraina“ išdėstė viršūnių susitikimo išvakarėse, taip bandydamas nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį ir sumažinti Vakarų paramą teisėtiems Kyjivo reikalavimams. Analitikai akcentuoja, kad nauji Kremliaus reikalavimai niekuo nesiskyria nuo tų, kuriuos jis jau ne kartą dėstė tiek karo pradžioje, tiek jo eigoje. Analitikai savo, kad Rusijos reikalavimas iš esmės yra vienas – „besąlygiška Ukrainos kapituliacija“.
„Dviprasmiški V. Putino pareiškimai apie tariamą jo „pasirengimą deryboms“ tarptautinį diskursą perorientavo į tai, kad Rusijos prezidentas, kuris savo kare Ukrainoje nėra suinteresuotas gerbti Jungtinių Tautų principus, nebuvo pakviestas į šį viršūnių susitikimą, o tai, esą, byloja kažkokį vidinį paradoksą. Tai netiesa“, – savo ataskaitoje pabrėžia ISW.
Tai, kad ne vienas įtakingas Vakarų lyderis viešai demaskavo Rusijos užmačias pakenkti viršūnių susitikimo Šveicarijoje tikslams ir atkreipti dėmesį į Rusijos nebuvimą, rašė „RBK-Ukraina“. Konkrečiai tokią nuomonę išsakė Jungtinių Valstijų viceprezidentė Kamala Harris, Nyderlandų premjeras Markas Rutte bei Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
