"Šiandien Jungtinėse Tautose (priimtas) sprendimas faktiškai nieko nepakeis, - jis sakė per vieną ceremoniją Jeruzalėje. - Tai nepaspartins palestiniečių valstybės įkūrimo, o tik jį atitolins."
Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas vėliau ketvirtadienį išdėstys savo siekius JT Generalinei Asamblėjai ir nurodys savo sąlygas deryboms su Izraeliu.
193 narių Asamblėjoje jam yra garantuota užtikrinta pergalė, net jeigu Jungtinės Valstijos ir Izraelis kategoriškai nepritaria tokiam žingsniui, o kitos didžiosios valstybės dėl jo turi savų abejonių.
Palestiniečių lyderis sieks istorinio jų valstybingumo palaikymo Jungtinėse Tautose
Palestiniečių lyderis Mahmudas Abbasas ketvirtadienį atvyks į Jungtinių Tautų (JT) Generalinę Asamblėją, kurioje jaučiamas platus palaikymas jo tautos pastangoms užsitikrinti valstybingumą, nors joms griežtai priešinasi JAV ir Izraelis.
M.Abbasas prašys JT suteikti Palestinai "neprisijungusios valstybės stebėtojos" statusą ir išdėstys palestiniečių sąlygas deryboms su Izraeliu, sakydamas svarbią kalbą 193 nares turinčioje Generalinėje Asamblėjoje.
Palestiniečių lyderiai pasiryžę užtikrinti, kad JT rezoliucijos, pagal kurią buvo padalyta jų teritorija, 65-osios metinės taptų "istorine" gaire jų pastangose įkurti nepriklausomą valstybę.
Jungtinės Valstijos, ištikimos Izraelio sąjungininkės, ėmėsi agresyvios kampanijos prieš šias ambicijas, perspėdamos, kad balsavimas Jungtinėse Tautose niekaip nepagerins perspektyvų atnaujinti taikos derybas, siekiant užbaigti kelis dešimtmečius besitęsiantį konfliktą.
JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Williamas Burnsas ir Vašingtono pasiuntinys Artimiesiems Rytams Davidas Hale'as susitiko su M.Abbasu jo viešbutyje, tačiau nesugebėjo įtikinti palestiniečių lyderio atšaukti pasiūlytą rezoliuciją arba padaryti joje pakeitimų, sakė pareigūnai.
"Tai būtų panašu į mano vardo pakeitimą", - palestiniečių užsienio reikalų ministras Riyadas al Malki sakė žurnalistams, kai buvo paklaustas, ar palestiniečiai pasiruošę pakeisti savo prašymą.
M.Abbasas, likus parai iki jo kalbos, dalyvavo derybose su keliais ministrais ir aukštai diplomatais, įskaitant Turkijos užsienio reikalų ministrą Ahmetą Davutoglu, kuris pažadėjo savo šalies palaikymą, taip pat JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu.
Daug dėmesio bus skirta šalims, kurios palaikys Palestinos Autonomijos pastangoms užsitikrinti valstybės stebėtojos statusą. Palestiniečiai sako, kad jų statusą dvišaliais pagrindais pripažįsta 132 valstybės.
Tačiau tikėtina, kad kai kurios iš šių šalių per balsavimą susilaikys. Kita vertus, kai kurios, įskaitant Prancūziją ir kitas Europos valstybes, tikriausiai balsuos už palestiniečių pasiūlymą, nors jos oficialiai nepripažįsta Palestinos valstybės.
Kanada sakė palaikysianti JAV ir balsuosianti prieš rezoliuciją. Numatoma, kad Vašingtono pavyzdžiu paseks tik dvi Europos valstybės - Vokietija ir Čekija.
Didžioji Britanija paskelbė susilaikysianti, nebent palestiniečiai įsipareigotų nesiekti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) iškeltų bylą Izraeliui, ir pažadėtų nedelsiant grįžti prie derybų su žydų valstybe.
Neseniai Izraelio surengta bombardavimo kampanija, atsakant į raketų atakas iš Gazos Ruožo, gali padidinti palestiniečių palaikymą, sakė diplomatai.
Tačiau kelios Europos šalys, tarp jų ir palaikančios palestiniečių pastangas, argumentuoja, jog jiems vertėjo palaukti, kol JAV prezidentas Barackas Obama paskirs savo naująją administraciją, o Izraelyje įvyks rinkimai.
Kanados, Turkijos, Jordanijos ir Indonezijos užsienio reikalų ministrai pasisakys per JT Generalinės Asamblėjos sesiją, kuri prasidės 20 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.
Palankūs balsavimo rezultatai leistų palestiniečiams siekti narystės JT agentūrose ir prisidėti prie tarptautinių sutarčių, taip pat suteiktų galimybę prisijungti TBT, o tokia perspektyva kelia didelį nerimą Izraeliui.
Aukšta Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) pareigūnė Hanan Ashrawi (Hanan Ašravi) sakė, kad M.Abbasas priešinosi "intensyviam spaudimui" nesiekti įstoti į TBT.
Palestiniečių pasiuntiniai sakė, kad M.Abbasas neskubins pastangų užtikrinti palestiniečių prisijungimą prie šio tarptautinio tribunolo, tačiau gali panaudoti tą galimybę, jeigu Izraelis nekeis savo politikos nausėdijų plėtros ir kitose opiose srityse.
Jungtinės Valstijos blokavo pernai vasarį M.Abbaso pateiktą prašymą suteikti palestiniečiams visateisę narystę Jungtinėse Tautose.
JAV ir Izraelis teigia, kad palestiniečių valstybė gali būti įkurta tik po tiesioginių taikos derybų, kurios buvo įšaldytos nuo 2010 metų rugsėjo.
"Labai aiškiai leidome suprasti palestiniečių lyderiams, kad esame nusistatę prieš palestiniečių pastangas sustiprinti savo statusą JT, aplenkiant (tiesioginių derybų) programą", - pažymėjo JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton.
Palestinos Autonomija ir JT pareigūnai pripažįsta, jog dėl balsavimo Generalinėje Asamblėjoje palestiniečiai gali netekti šimtų milijonų dolerių vertės tarptautinės pagalbos. JAV įstatymai draudžia finansuoti bet kokią instituciją, pripažįstančią palestiniečių valstybę.
Vašingtonas perspėjo M.Abbasą, kad jis gali prarasti apie 200 mln. dolerių finansinę pagalbą, kurią šiuo metu blokuoja JAV Kongresas.
Izraelis ketina smogti atgal, įšaldydamas Vakarų Kranto vyriausybės vardu renkamus mokesčius ir muitus, o viename URM dokumente net užsimenam apie M.Abbaso vadovaujamos Palestinos savivaldos "nuvertimą".
Tačiau URM atstovė Ilana Stein sakė, kad Izraelis veikiausiai nesiims jokių represinių priemonių, jeigu palestiniečiai nenaudos savo aukštesnio lygio statuso Jungtinėse Tautose kaip "konfrontacijos platformos" Tarptautiniame baudžiamajame teisme.
"Jeigu jie naudos šią rezoliuciją kaip platformą konfrontacijai, mes veiksime atitinkamai", - perspėjo ji.