Nors atvykusių į šį vakarėlį tikrai nebuvo daug, vis dėlto šios šventės tikslas akivaizdus: norėta parodyti, kad nepaisant karo Ukrainoje, Vakarų sankcijų, pingančios naftos ir silpstančio rublio verslas Rusijoje ir su Rusija turi judėti pirmyn.
VTB banko prezidentas Andrejus Kostinas mėgino pakelti susirinkusiesiems ūpą primindamas, kad be lietaus nebūna ir vaivorykštės, rašo „The New York Times“.
Net jei tai ir yra tiesa, virš Kremliaus neabejotinai kaupiasi didžiuliai audros debesys.
Tris dienas trukęs Pasaulio ekonomikos forumas Davose, į kurį susirinko tūkstančiai svarbiausių verslo atstovų, politikų, akademikų ir įtakingų asmenų, aiškiai parodė, kaip stipriai dėl karo Ukrainoje Rusijai taikomos sankcijos pakenkė Maskvos ryšiams su Europa ir JAV.
Maža to, forume paaiškėjo esminė alternatyva, į kurią krypsta Rusijos dėmesys.
Rusijos verslininkai neformalioje aplinkoje kalbėjo, kad šiais metais beveik visi Davose jų surengti susitikimai buvo su partneriais bei potencialiais investuotojais iš Kinijos, Indijos ir Artimųjų Rytų.
Valstybinio televizijos kanalo „Russia 24“ transliacijoje iš Davoso dalyvavęs O. Deripaska samprotavo, kad Rusija dėl kompleksinių ir labai rimtų ekonominių problemų šiuo metu yra atsidūrusi situacijoje, primenančioje periodą nuo 1993-iųjų iki 1995-ųjų.
„Yra tik vienas teigiamas dalykas – aišku, kad situacija tik blogės“, - neslėpdamas ironijos prognozavo jis, pridurdamas, kad teigiamos prognozės buvo visiškai neadekvačios.
Paklaustas, ar tai jis yra pasakęs Rusijos vadovams, jis patikino, kad turėjo labai daug darbo, todėl tam nebuvo laiko.
„Blogiausia dar tik įvyks“, - neabejojo O. Deripaska.
Rusijos premjero pavaduotojas Arkadijus Dvorkovičius įsitikinęs, kad ne smunkančios naftos kainos, o Europa ir JAV yra didžiausia Rusijos problema.
„Ekonomika trauksis, tačiau tai netruks amžinai, net ir sankcijos“, - patikino jis. „Rasime būdą augimui užtikrinti“, - pridūrė A. Dvorkovičius.
Sausio 23 d. Rusija jau buvo linkusi pripažinti sunkią savo padėtį. „Sankcijos mums nėra naudingos, jos mums yra nuostolingos“, - kalbėjo A. Kostinas.
„Didžiausia vyriausybės problema – tai pasitikėjimas. Be struktūrinių reformų neatgausime pasitikėjimo, be kurio nesusidorosime su šia betvarke“, - kalbėjo vis dar gerus santykius su Kremliumi palaikantis buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas.
Vis dėlto Rusijos premjero pirmasis pavaduotojas Igoris Šuvalovas nepailsta kartoti, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną palaiko šalies gyventojų masės. Prisimindamas Jekaterinos Didžiosios laikus, jis samprotavo, kad nepaisant to, kad kiti į Davosą atvykę rusai galbūt palaiko demokratiją, Rusija vis dėlto jai paprasčiausiai nėra pasiruošusi.
Palaipsniui sesija virto tradiciniu rusų ginču dėl istorijos. Karšti ginčai internetinėje erdvėje užvirė, kai I. Šuvalovas pripažino pasipelnęs iš Rusijos perėjimo nuo komunistinės prie kapitalistinės santvarkos, dėl kurio milijonai tėvynainių nuskurdo.
Kinija, kurią V. Putinas vertina kaip alternatyvą pažeistiems ryšiams su Vakarais, stebėjo visa tai apstulbusi.
„Buvau ganėtinai nustebęs, kaip stipriai skiriasi rusų nuomonės“, - patikino Fudano universiteto Tarptautinių studijų fakulteto dekanas Wu Xinbo.
Jis patikino, kad Kinijos verslo bendruomenė aktyviai veržiasi į Rusiją. Prognozuojama, kad šiais metais verslo apyvarta tarp šių šalių sieks 100 mlrd. JAV dolerių (89,3 mlrd. eurų). 2014 m. verslo apyvarta tarp Rusijos ir Kinijos siekė 90 mlrd. JAV dolerių (80,4 mlrd. eurų).
Vis dėlto diskusijoje su Rusijos tiesioginių investicijų fondui vadovaujančiu Kirilu Dmitrijevu dalyvavęs Li Daokui iš Cinghua universiteto Pekine mano, kad Rusija nėra labai trokštama partnerė.
„Rusijos ekonomikai sekasi prastai“, - patikino jis, atkreipdamas dėmesį į šiais metais Rusijai prognozuojamą 5 proc. ekonomikos susitraukimą, prisidėsiantį prie jau dabar egzistuojančių problemų.
Rusija gali spartinti derybas su Kinija, tačiau, Li Daokui teigimu, „Rusija turėtų vykdyti bendrus projektus su Europa, Rytų Europa ir kitais pasaulio regionais“.
Dar viename Rusijos banko „Sberbank“ surengtame vakarėlyje apsilankė keletas Europos ir Rusijos verslo veteranų. „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas padėkojo draugams už paramą.
Vis dėlto naujų verslo projektų trūkumas akivaizdus. Nors didžiosios Vokietijos įmonės nenutraukia esamų ryšių su Rusija, jos neskuba imtis naujų investicijų.
Jungtinės Karalystės (JK) Pramonės konfederacijos vadovas Michaelis Rake’as patikino, kad ši tendencija akivaizdi ir Vakarų Europoje.
Vienas iš nedaugelio VTB vakarėlyje sudalyvavusių vakariečių Johnas Smithas iš „Bain & Company” prisiminė laikus, kai teko talkinti prie kapitalistinės sistemos pereinančiai Rusijai. Tada, J. Smitho teigimu, vienas iš pagrindinių tikslų buvo užtikrinti, kad šis perėjimas būtų negrįžtamas.
Vis dėlto konfliktas Ukrainoje jau daug ką pakeitė, nepaisant skeptiško Vakarų verslo ir bankų požiūrio į sankcijas. „Verslas tikisi, kad nugalės sveikas protas“, - patikino M. Rake’as.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri yra pasakiusi, kad V. Putinas Ukrainoje bando Vakarų kantrybę, dar kartą pakartojo, kad sankcijos bus taikomos tol, kol Rusija ir jos „bičiuliai“ nenutrauks kovinių veiksmų.
„Rusijos ateitis priklausys nuo sėkmės arba pralaimėjimo Ukrainoje“, - įsitikinęs buvęs Švedijos užsienio reikalų ministras ir šios šalies ministro pirmininko postą praeityje užėmęs Carlas Bildtas.
„Vakarų situacija 2015 m. priklausys nuo to, ką ji padarys Ukrainai ir ką – Rusijai“ - įsitikinęs šiuo metu Harvardo universiteto dėstantis buvęs JAV Iždo sekretorius Lawrence’as Summersas.