Atstovų Rūmuose per balsavimą 413 įstatymų leidėjų pritarė galutiniam Uigūrų žmogaus teisių akto projektui. Prieš šį teisės aktą, jau supykdžiusį Pekiną, balsavo vienas Kongreso žemųjų rūmų narys.
Žmogaus teisių gynėjai sako, kad Kinijos šiaurės vakaruose esančiame Sindziange specialiose stovyklose laikomi įkalinti daugiau nei milijonas etninių uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų, kurie buvo suimti Pekinui šiame regione vykdant beprecedentę „perauklėjimo“ kampaniją.
„Jeigu Amerika dėl tam tikrų komercinių interesų nepasisakys prieš žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje, mes prarasime bet kokią moralinę teisę kalbėti apie žmogaus teisių pažeidimus kitose pasaulio vietose“, – sakė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi.
Šiai pozicijai pritarė ir aukščiausio rango respublikonas Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitete Michaelas McCaulas, apkaltinęs Kiniją vykdant „valstybės palaikomą kultūrinį genocidą“.
Pekinas nusiteikęs „išrauti su šaknimis visą kultūrą, nes ji tiesiog neatitinka Kinijos komunistų partijos „kiniškumo“ sampratos“, sakė įstatymų leidėjas.
„Negalime sėdėti sudėję rankas ir leisti, kad tai toliau vyktų, – kalbėjo M. McCaulas. – Mūsų tyla bus bendrininkavimas, mūsų neveikimas bus mūsų nuolaidžiavimas.“
Priimtas teisės aktas įpareigoja JAV administraciją nustatyti, kurie kinų pareigūnai atsakingi už uigūrų ir kitų mažumų narių „savavališkus sulaikymą, kankinimą ir persekiojimą“.
Tuomet Jungtinės Valstijos įšaldys bet kokį šalyje esantį tų pareigūnų turtą ir uždraus jiems atvykti į šalį.
Teisės akte konkrečiai minimas Komunistų partijos vadovas Sindziange Chen Quanguo. Šis buvęs Tibeto komunistų partijos sekretorius yra pelnęs uolaus etninių mažumų persekiotojo reputaciją.
Kinija piktinasi „šmeižtu“
Iš pradžių apskritai neigusi, kad Sindziange esama „perauklėjimo stovyklų“, vėliau Kinija visgi pripažino įsteigusi regione „profesinio mokymo centrų“, kuriuose esą mokoma mandarinų kalbos ir profesijų, kad žmonės būtų atitraukiami nuo ekstremizmo.
Kai gruodį buvo priimta ankstesnė šio teisės akto versija, Kinijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Jungtines Valstijas veidmainyste, turėdama galvoje Vašingtono kovos su terorizmu operacijas.
„Šiuo įstatymo projektu vykdomas sąmoningas šmeižtas dėl žmogaus teisių padėties Sindzinage, juodinamos Kinijos deradikalizacijos ir kovos su terorizmu pastangos ir piktavališkai puolama Kinijos vyriausybės politika dėl Sindziango“, – tąsyk sakė ministerijos atstovė Hua Chunying ir paragino Jungtines Valstijas atšaukti teisės aktą.
Prezidentas Donaldas Trumpas gali pasirašyti šį teisės aktą arba jį vetuoti, tačiau tokiu atveju Kongresui pakaktų balsų atmesti jo veto.
Floridos senatorius ir D. Trumpo sąjungininkas Marco Rubio, vadovavęs pastangoms patvirtinti šį teisės aktą Senate, paragino prezidentą „nedelsiant“ jį pasirašyti.
Pernai D. Trumpas delsė pasirašyti kitą Pekino pyktį išprovokavusį teisės aktą, kuriuos siekiama apsaugoti Honkongo autonomiją, tačiau galiausiai padėjo savo parašą, atsižvelgdamas į didžiulį palaikymą Kongrese šiam įstatymui.
Anksčiau Atstovų Rūmai buvo priėmę griežtesnę Uigūrų žmogaus teisių akto projekto versiją, numačiusią apriboti masiniam sekimui naudojamų technologijų eksportą. Tačiau respublikonų vadovaujamas Senatas, siekdamas užtikrinti vienbalsį jo priėmimą, išbraukė iš projekto nuostatą dėl eksporto, palikdamas D. Trumpui spręsti technologijų klausimus jo ilgame prekybiniame kare su Kinija.
Prekybos departamentas praėjusią savaitę įvedė sankcijas aštuonioms kinų bendrovėms ir vienam valstybiniam institutui, kurie įtariami prisidėję prie uigūrų ir kitų etninių mažumų narių persekiojimo, įskaitant jų sekimą.
Trečiadienį priimtame akte taip pat numatyta, kad JAV žvalgyba turi parengti įslaptintą ataskaitą apie Sindziangą, o Federalinis tyrimų biuras (FTB) – studiją apie numanomus Kinijos veiksmus prieš uigūrų kilmės JAV piliečius ir gyventojus.
M. Rubio ir Atstovų Rūmų narys demokratas Jamesas McGovernas pateikė atskirą įstatymo projektą, numatantį uždrausti visą eksportą iš Sindziango, iš kur atkeliauja didžioji dalis Kinijos medvilnės.
Įstatymų leidėjai sako, kad Sindziange taip paplitęs priverstinis darbas, kad neįmanoma užtikrinti, kad produktai iš šio regiono tikrai yra pagaminti nenaudojant vergų darbo.