Amerikiečiams rengiantis švęsti 242-ąjį šalies gimtadienį, vieni jų jaučia ypatingą patriotizmą, bet kitiems šiemetinę Nepriklausomybės dieną smarkiai slegia šalį jaudinantys socialiniai klausimai.
Antradienį stovėdama priešais Bostono Faneuilo salę ekskursijų gidė Cara McIntyre sakė, kad šiuo laikotarpiu ypač didžiuojasi prisimindama amerikiečių kolonistų drąsą, tokių kolonistų kaip Samuelis Adamsas, kuris liepsningomis kalbomis šioje istorinėje salėje ragino sukilti prieš Anglijos Karūną.
Tačiau ji apgailestauja, kad amerikiečių sugebėjimas pagarbiai diskutuoti sunkiausiais aktualiais klausimais – ir nesutikti nesusipykstant – atrodo beviltiškai prarastas.
„Ši pikta pastarojo dešimtmečio nesantaika... Manau, kad šalies įkūrėjai dėl to tikrai liūdėtų“, – sakė 57 metų Masačusetse gimusi gidė, kuri vilkėjo gėlėtą kolonijinių laikų stiliaus suknelę ir sveikinosi su praeiviais.
„Socialinė žiniasklaida pavertė mus visus besityčiojančiais žmonėmis. Žmonės čia sako dalykus, kurių niekada nepasakytų kitam į veidą“, – pridūrė ji.
Čikagoje gyvenantis 77 metų pensininkas, buvęs valstybinės mokyklos konsultantas Philipas Wiley tiesiai reiškia savo nuomonę apie tai, kuo serga šalis.
„Daug šitų dalykų yra susiję su dabartine administracija Vašingtone“, – sakė Ph. Wiley, antradienį stabtelėjęs pasigrožėti didžiule vėliava, iškabinta ant miesto garsiojo dangoraižio „Wrigley Building“.
Tačiau pensininkas iš Alabamos, buvęs sunkvežimio vairuotojas Floydas Championas buvo nusiteikęs absoliučiai optimistiškai. Jo nuomone, Amerika išgyvena geriausius savo laikus.
F. Championas Nepriklausomybės dieną ketina praleisti taip, kaip praleidžia daugumą savo dienų: iš savo sunkvežimio pardavinėti arbūzus, pomidorus, kukurūzus, slyvas ir kitas prekes pakelėje 48 km į pietus nuo Birmingamo Alabamoje.
„Žinau, kad tai didelė šventė ir man labai patinka ši šventė, nes tai – mūsų nepriklausomybė, – sakė 77 metų F. Championas iš kaimiškosios Šelbio apygardos. – Bet turiu pardavinėti šias prekes, uždirbu pinigus.“
Ankoridže Aliaskoje Darlas Schaaffas, kuris padėjo ruoštis šventei miesto centre, sakė, kad itin susiskaldžiusi šalis Liepos 4-ąją turėtų atidėti į šalį asmeninį politikavimą.
„Kalba ne apie politiką, – sakė jis, padaręs pertraukėlę. – Kalba apie mūsų šalies įkūrimą ir laisvę.“
Angela Limb gimė ir augo didžiausiame Aliaskos mieste, bet antradienį pasakojo, kad dėl meksikietiškos kilmės viename prekybos centre prie jos buvo priėję nepažįstami žmonės, kurie pasakė jai grįžti į savo šalį.
Jai liūdna dėl šių žmonių, sakė ji, ilsėdamasi su savo 10-mečiais dvyniais Ankoridžo Žąsų ežero paplūdimyje. Ji džiaugiasi būdama amerikietė ir planuoja atitinkamai švęsti Liepos 4-ąją.
„Aš švenčiu šią šventę, – sakė ji. – Noriu, kad mano vaikai didžiuotųsi savo šalimi ir vienodai elgtųsi su visais.“
Vietnamo karo veteranas, JAV oro pajėgų atsargos pulkininkas Thomas Moe Lankasteryje Ohajuje sakė, kad per šią šventę derėtų švęsti skirtumus, dėl kurių šalis ir yra didi.
„Manau, kad tokiu metu, kai atrodome labiau nei bet kada įsikibę vienas kitam į gerkles, mums reikia truputį atsitraukti“, – sakė 74 metų Th. Moe, kuris daugiau kaip penkerius metus buvo karo belaisvis, o vėliau vadovavo Ohajo veteranų aprūpinimo departamentui.
„Galėjome būti kaip Venesuela, Rusija ar Kinija, kur visi viešai sako ar galvoja tą patį ... Mes niekada nenorėjome, kad taip būtų“, – pridūrė jis.
Portlande Meino valstijoje virtuvės šefas Bradas Messieras su tuo sutinka, bet sako, jog šalies tribalizmas yra per didelis, kad jį būtų galima ignoruoti.
„Tai šventė, kuri teoriškai suvienija mus kaip šalį, bet tikrovėje mes vis dar esame savo dviejose labai skirtingose stovyklose, – sakė B. Messieras, šeimininkaudamas braškių ir kitokios produkcijos kioske ūkininkų turguje Portlando centre. – Man tai iliustruoja akį rėžiančius mūsų nesutarimus. Tai, dėl ko susivienijame, labai paviršutiniška. Ar labai ėjimas žiūrėti fejerverkų iš tiesų suartina žmones?“
Tačiau Niujorke 32 metų Baudelis Ivanas Osorio Herrera jaučia vien dėkingumą savo naujajai šaliai.
Šis dviejų berniukų tėvas atvyko į Bronksą iš Meksikos dar vaikystėje, būdamas septynerių, o antradienį buvo tarp 200 imigrantų, davusių piliečio priesaiką Niujorko viešojoje bibliotekoje.
Ir jis vertina šią progą. „Turiu vaikų. Turiu namus. Galima sakyti, mes įgyvendinome savo svajonę“, – sakė jis.
Prie San Fransisko keltų terminalo pastato Mary Saunders taip pat kalbėjo apie dėkingumą ir laukė šventės.
„Kaip imigrantei ir natūralizacijos tvarka Amerikos piliete tapusiam žmogui man privilegija dalyvauti“, – sakė ši 53 metų mokslininkė iš Brentvudo Kalifornijoje.
„Tai šventinė diena stabtelėti ir pasidžiaugti su šeima“, – sakė ji.