Donaldas Trumpas perėjo prie retorikos, kuri, jei ne fašistinė (kaip teigia demokratų spauda, politiniai oponentai bei rimtai susirūpinę akademikai), tai bent jau primena 1956 metų McCarthy vykdytą komunistų medžioklę. Jei 2016 metais respublikonas mitinguose įsimintinai skandavo, kad Hillary Clinton turėtų būti „surakinta“ (ir įmesta į kalėjimą), tai šįkart Donaldas Trumpas kalba apie susidorojimą su savo „vidaus priešais“ pasitelkiant kariuomenę.
„Taip, turime Rusiją, turime Kiniją. Bet jei turite protingą prezidentą, visada galite su jomis lengvai susitvarkyti, – sakė Trumpas interviu konservatyviam Fox News. – Tačiau priešas iš vidaus daro didžiausią žalą šiai šaliai <...> Manau, kad didesnė problema yra priešas iš vidaus. Turime labai blogų žmonių. Turime sergančių žmonių, radikalių kairiųjų pamišėlių.“
„Tai turėtų būti labai lengvai sutvarkoma, jei būtina, Nacionalinės gvardijos, o jei tikrai reikės – kariuomenės, nes jie negali leisti, kad tai toliau vyktų.“
Galutinis vidaus priešų sąrašas dar nesudarytas, bet prie jų Trumpas aiškiai priskyrė demokratą iš Kalifornijos Adamą Schiffą, kuris vadovavo kaltinimui pirmajame Trumpo apkaltos teisme, o anksčiau – dar kelis politikus ir komikus Jimmy Kimmelį bei Stepheną Colbertą (Olegai, būk atsargus).
Kitą dieną Trumpas užbaigė savo kalbą miniai miesto salės tipo renginyje Pensilvanijoje griežta žinute apie savo politinius oponentus:
„Jie tokie blogi ir, atvirai kalbant, jie yra blogis, – sakė Trumpas. – Jie yra blogis.“
Kritika aštrėja ir įtampa kyla ir iš kitos pusės. Buvęs JAV armijos vadovas Markas Milley Bobo Woodwardo knygoje „Karas“ pavadino buvusį prezidentą Trumpą „fašistu iki kaulų smegenų“. Milley Woodwardui pasakojo, kad po griežtos ir Trumpą kritikuojančios savo atsistatydinimo kalbos generolas savo namuose įsirengė neperšaunamą stiklą ir sprogimams atsparias užuolaidas. Dėl savo gyvybės, jei Trumpas laimėtų, viešai (ar ne visai viešai) nerimauja ir keli kiti garsūs politikai, tarp kurių įsimintiniausias Mittas Romney. Čia, žinoma, reikėtų priminti, kad Hillary Clinton vis dar gyva ir sveika. Kita vertus, reikia prisiminti ir tai, jog daug karingų gerbėjų mano, kad tai klaida – o vienas QAnon šalininkas jau užpuolė ir sužeidė buvusios Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vyrą.
Donaldas Trumpas ir jo kampanija veikia atskiruose pasauliuose. Respublikonų kandidatas susitikimuose su rinkėjais kalba beveik bet ką, ką jo klausanti auditorija tuo metu nori girdėti: grasina susidorojimu oponentams, apokaliptiniais žodžiais kritikuoja federalinį atsaką į uraganus (kurį giria ar bent pripažįsta jo partijos gubernatoriai ir merai), žada vis naujas mokesčių lengvatas (pažadų gausiai išpylė abu kandidatai, bet Trumpo vis didinami statymai jau siekia 16 trilijonų, beveik pusę visos egzistuojančios JAV skolos ir pradeda gąsdinti dalį jo paties rėmėjų). Paskutiniame mitinge Trumpas net pažadėjo atgaivinti 1798 metais priimtą „Užsienio priešų“ aktą.
Ilga ir intensyvi kampanija akivaizdžiai vargina prezidentą ir sukūrė vieną keisčiausių šios kampanijos momentų iki šiol: „miesto salės“ tipo susitikime Filadelfijoje su Pietų Dakotos gubernatore Kristi Noem Trumpas 39 minutes laiko skyrė ne atsakymams į publikos klausimus, bet muzikos klausymui – nuo „Ave Maria“ iki YMCA. Nualpus keliems klausytojams (kur oro kondicionierius, klausė Trumpas?) eksprezidentas net truputį pašoko.
Tuo tarpu jo kampanija užsiima kandidato teiginių racionalizacija, siunčia gausybę atstovų į įvairias laidas, vadina juos perdėtais, iškraipytais, metaforomis ir tyliai užsimena, kad visa tai tik teatras (toks kaip WWE kovų spektakliai), o po rinkimų viskas bus normaliai (kartais tai sekasi sunkiai – kaip partijos vilčiai Glenui Youngkinui CNN).
Svarbiausia – kampanija stengiasi neleisti Trumpo niekur, kur jo faktus kažkas galėtų patikrinti ar paneigti. Jis atmetė pasiūlymus dalyvauti debatuose ne tik kairiajame CNN, bet ir dešiniajame „Fox“ televizijos kanale, atsisakė paskelbti informaciją apie mokesčius ir savo sveikatą. Neigiama visa oficiali nenaudinga informacija (darbo ataskaita – melas, geri ekonomikos skaičiai – melas). Ilgai Harris dėl nenoro eiti į interviu kritikavęs Trumpas dabar pats atsisako (esu tikras, kad jis tai mielai eitų visur, bet jo kampanija stengiasi to neleisti) dalyvauti bet kokiuose nešališkuose formatuose (nebūdingai Trumpui atšaukti pasirodymai populiariose laidose CBS „60 Minutes“, CNBC „Squawk Box“).
Kai Trumpas kur nors vis dėlto nueina, iš to nebūna nieko gera. Viena esminių Trumpo stiprybių yra tariamas gebėjimas tvarkyti ekonomiką, ir jį remia platus verslininkų ratas, todėl apsilankymas šiąnakt pas politiškai centristinį Bloomberg redaktorių Johną Micklethwaitą atrodė kaip natūralus ir saugus kampanijos interviu. Tačiau Trumpas su juo susiginčijo dėl tarifų įtakos ekonomikai, beveik prisipažino kalbėjęs su Putinu po to, kai paliko Baltuosius rūmus, gyrė savo matematikos gebėjimus ir apskritai neatrodė patenkintas, kad jam kažkas prieštarauja ar klausia (nors ir mandagiai) nepatogių klausimų.
Kamala Harris, kurios kampanija pastaruoju metu sulaukė kritikos dėl per didelio nuosaikumo, pradėjo kritikuoti Trumpą kur kas aštriau. Per mitingus Harris net rodo klipus su paskutiniais Trumpo pasisakymais bei toliau siunčia žinią, kad Trumpas yra keistas, silpnas, tačiau labai pavojingas (po pirmadienio vakaro renginio Harris padėjėjams sakė, kad vaizdo įrašų naudojimas „bylai“ prieš Trumpą priminė jai įrodymų pateikimą teisme).
Aktyvi ir gerai finansuojama Harris kampanija išgyvena prastų apklausų rezultatų etapą. Nors svyruojančių valstijų tyrimuose ji išlaiko minimalią persvarą prieš Trumpą, Harris aiškiai nukrito nacionaliniuose reitinguose. Aš pats nesu linkęs šių tyrimų labai sureikšminti – tokio artumo etapo tyrimai dažnai klysta, be to, daugelis jų įvairiai kompensuoja ankstesnes Trumpo pergales. Jei tyrimai klysta į respublikonų pusę tiek, kiek klydo 2016 ir 2020 metais, Harris neturi šansų. Jei tyrimai klysta į demokratų pusę tiek, kiek klydo 2022 vidurio kadencijos rinkimuose, šansų neturi Trumpas. Svyravimai šiuo atveju sudaro procentą ar pusę ir yra natūralūs – bet tokiuose artimuose rinkimuose kiekvienas jų sukelia didžiulį susijaudinimą. Tačiau jie rodo, kad šansai išlieka lygūs ir niekas esmingai neišsiveržė į priekį (o jei taip ir yra, nėra kaip to sužinoti).
Šviesesnės demokratų viltys siejamos su galingomis ir gerai finansuojamomis jos rinkimų savanorių pastangomis atvesti rinkėjus prie balsadėžių, kur, regis, jos kampanija turi didelį pranašumą prieš gana chaotišką respublikonų bandymą remtis išorės grupių parama.
Tačiau retorika stiprėja. Antradienį Detroite Harris lankėsi pas juodaodžių vyrų mėgstamą tinklalaidininką Charlamagne Tha God, ir į jo pertarą „Kita pusė tiesiog fašizmas. Kodėl negalime tiesiog to pasakyti?“
„Taip, mes galime tai pasakyti“, – atsakė Harris gana atvirame interviu, kur ji turėjo ginti savo pernelyg „disciplinuotus“ atsakymus į klausimus ir darbą Kalifornijos prokuratūroje.
Vyrai išlieka didžiausia Harris problema, todėl nenuostabu, kad jos kampanija tariasi dėl apsilankymo pas Joe Roganą, nepaprastai populiarų tinklalaidės vedėją. Rogano laida labai populiari tarp jaunų vyrų (apie norą apsilankyti pas Roganą pareiškė ir Donaldas Trumpas). Taip pat Harris lankysis ir priešo teritorijoje – „Fox“ kanale, kur tikrai sulauks viso nepatogių klausimų paketo.
Pirminiai rinkimai jau vyksta dalyje svarbių valstijų. Iki rinkimų liko 21 diena.
Visas komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus JAV prezidento rinkimų kampanijos apžvalgas galite skaityti feisbuke.