Jei 2016 m. JAV prezidento rinkimuose Maskva pernelyg neslėpė savo simpatijų tuomet pirmą kartą dėl posto besivaržančiam Donaldui Trumpui, šį kartą Kremlius laikosi kiek santūriau. Tiesa, kaip ir anuomet, kai D. Trumpas varžėsi su demokrate Hillary Clinton, taip ir dabar respublikono oponentės Kamalos Harris adresu pašaipų skrieja daugiau. Tačiau neretai atrodo, kad labiausiai Rusiją domina ne konkretaus kandidato pralaimėjimas ar laimėjimas, o paprasčiausia suirutė JAV.
Įtakingiausio Lenkijos nepriklausomo dienraščio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas, o praeityje ir korespondentas Maskvoje Waclawas Radziwinowiczius paanalizavo, kokie rinkimų rezultatai JAV iš tiesų Maskvoje galėtų būti sutikti ovacijomis.
Skirtingi vaidmenys kandidatams
„Maskva tikisi, kad JAV rinkimų kampanija nesibaigs lapkričio 5 d., o virs politine sumaištimi, kuri gali tęstis kuo ilgiau“, – antradienį skelbtame tekste rašo apžvalgininkas.
Anot jo, rusams rinkimai už Atlanto visada yra neišvengiamai žavus reginys. Namuose jie neturi tokių spalvingų procesijų su suvažiavimais, pirminiais rinkimais, karštais debatais (Putinas niekada nedrįso stoti į atvirą diskusiją su kitu politiku), žiniasklaidos karais ir emocijomis.
W. Radziwinowiczius atkreipė dėmesį, kad V. Putinas ir Kremlius apskritai ėmėsi taktikos apie K. Harris kalbėti pašaipiai.
„Šiandien jis linksminasi tyčiodamasis iš Kamalos Harrris, kurią „remia“ dėl šypsenos. Jis taip pat paaiškino, kodėl „verta“ statyti už demokratę. Taip yra todėl, kad ji „taip energingai ir užkrečiamai juokiasi“, o tai reiškia, kad „jai viskas gerai“. Putinas puikiai žino, kad polinkis rodyti linksmumą ir juoką Rusijoje nėra gerai vertinamas. Ne veltui ten sakoma, kad „šypsotis be priežasties yra kvailumo požymis“, – pastebėjo lenkų apžvalgininkas.
Kremliaus žiniasklaidoje K. Harrisas tvirtai įsprausta į „kvailo žmogaus“ vaidmenį. Kai ją rodo per televiziją, dažniausiai tai vyksta kokio nors suklupimo, skandalo ar muštynių fone.
O jos varžovas D. Trumpas visuomet įžengia į ekranus ir susižavėjusios salės plojimais ir šūksniais. D. Trumpui leidžiama daug daugiau.
„Net ir tada, o tai jam nutiko keletą kartų rinkimų kampanijos pabaigoje, kai jis užsimano ko nors antirusiško, jam, kaip savam, suranda pasiteisinimą.
Rusijoje jie nesipiktino, kai jis atšovė, jog grasino Putinui, kad šis daužys jo „ sumautą Maskvą“. O kai respublikonų kandidatas „prisipažino“, kad būtent jis „sugriovė“ dujotiekį „Nord Stream“, nesigirdėjo jokių „rusofobijos“ ar „neonacizmo“ šūksnių. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas stebėtinai ramiai paaiškino, kad visa tai – „rinkimų emocijos“, – rašo W. Radziwinowiczius.
Labiausiai tinka chaosas
Vykstant JAV rinkimų kampanijai, Maskvoje uoliai skaičiuojama, kas Rusijai bus naudingiau.
„Paprastai jie stato ant respublikonų, nes šie, skirtingai nei demokratai, nesivargina dėl kažkokių žmogaus teisių ir verkšlenimų dėl demokratijos principų, o galvoja apie verslą. D. Trumpas teikia vilčių dėl to, kas Kremliui svarbiausia. Jis kalba apie „sandorį“ arba „derybas“, kurios, kaip žada, užbaigs karą. Maskva jau trejus metus, dar prieš pradėdama plataus masto agresiją, skelbia, kad jos tikslas yra būtent didžiųjų valstybių susitarimas padalyti pasaulį į „atsakomybės zonas“ virš mažesnių valstybių galvų.
Tačiau viltys gali pasirodyti nepagrįstos. Nežinia, kokį įsivaizdavimą apie Rusiją ir Ukrainą turi nenuspėjamasis D. Trumpas. Galų gale jis ir pats to nežino“, – mano lenkų apžvalgininkas.
D. Trumpo pirmosios prezidentinės kadencijos pradžioje taip pat buvo tikimasi kokio nors susitarimo dėl Ukrainos, ir tokio, kuris būtų naudingas Kremliui. Vietoj to buvo paskelbtos griežtos antirusiškos sankcijos, pirmieji ginkluotės tiekimai Kyjivui.
„Maskvai blogai yra tai, kad JAV rinkimai, taigi ir su rinkimų kampanija susijusi sumaištis, artėja prie pabaigos. Galbūt pagaliau kažkas prasiverš, kažkas stabilizuosis. Blogiausia būtų, jei laimėtojas pasirodytų esąs stiprus ir pasiimtų viską, t. y. ne tik Baltuosius rūmus, bet ir daugumą Kongrese, kad galėtų vykdyti savo politiką. Todėl Rusijai būtų idealu, jei dėl prezidento rinkimų Amerika pasinertų į savo vidaus ginčus“, – mano „Gazeta Wyborcza“ autorius.
Nori kurstyti nesantaiką
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, dažnai besidalijantis savo įžvalgomis apie politinius įvykius platformoje „Youtube“ Oleksijus Hončarenka antradienį taip pat kalbėjo apie JAV vykstančius rinkimus ir tai, kuo juose labiausiai tikėtųsi Rusija.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas yra sakęs esą praeityje yra perspėjęs V. Putiną, kad „subombarduos Maskvą“. Tačiau Ukrainos politikas atkreipė dėmesį, kad V. Putinas, komentuodamas šiuos buvusio JAV prezidento žodžius tepasakė, kad „neprisimena, jog tokie žodžiai būtų skambėję“.
Anot O. Hončarenkos, V. Putinas tiesiog „bijo JAV“, todėl pasirinko taip reaguoti. Politikas mano, kad nors Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje daugiau skamba kritikos ir pašaipų K. Harris adresu, labiausiai Kremliuje norima „pilietinio konflikto ir suirutės JAV“. O būtent toks, scenarijus, anot O. Hončarenkos mažiausiai naudingas tiek Ukrainai, tiek kitoms Europos valtybėms.
„Jei Jungtinės Amerikos Valstijos pasinertų į pilietinį konfliktą, blogai būtų tiek pačioms JAV, tiek Ukrainai, tiek ir visam pasauliui. Tada Ukraina joms mažiausiai rūpėtų. Tai būtų blogiausias scenarijus, tačiau tai taip pat būtent tas scenarijus, kurio tikisi Rusija“, – tikino politikas.
Jis tvirtino, kad Maskva naudoja savo propagandinius kanalus, rusus, gyvenančius JAV „nesantaikai Amerikos visuomenėje kurstyti“.
Savo vaizdo įraše jis taip pat parodė ištrauka iš propagandinio Rusijos televizijos kanalo, kuriame diskutuojama apie tai, kad „JAV vyksta politinis karas, o po rinkimų jis pavirs tiesioginiu smurtu – ginkluotais susirėmimais Amerikos gatvėse“.
