Netrukus po to D. Trumpas nušlavė opoziciją partijos gretose ir daugelio staigmenai nurungė demokratų kandidatę Hillary Clinton bei tapo 45-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu. „Delfi“ kviečia įdėmiau susipažinti su mažiau žinomomis JAV prezidento gyvenimo detalėmis ir patyrinėti jo politinę karjerą bei įvertinti, kaip ši sąlyginai nauja politinė figūra pakeitė pačios Respublikonų partijos veidą.
Audringas šeimyninis gyvenimas ir nuslėptos šaknys
D. Trumpas gimė 1946 metų liepos 14 dieną pasiturinčio nekilnojamo turto verslininko Fredericko Christo Trumpo ir Marry Anne MacLeold Trump šeimoje Kvynse, Niujorke. Nors pats dažnai apie tai nekalba, D. Trumpas turi vokiečių ir škotų imigrantų šaknų. Vokiškos šaknys šeimoje nebuvo akcentuojamos dėl valstybių priešiškumo Antrojo pasaulinio karo metu, o F. Trumpas netgi slėpdavo savo kilmę ir prisistatydavo turintis švediškų šaknų. Tą dažnai kartodavo ir jaunėlis Donaldas paskutinį kartą apie švedišką kilmę kalbėjęs paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.
Savo vaikystę D. Trumpas praleido Kvynse trijų vyresnių brolių ir seserų apsuptyje, o 13 metų buvo užrašytas į karo akademijos mokyklą Niujorke. 1964 metais įstojo į Fordhamo universitetą, tačiau po dviejų metų perėjo į Whartono universitetą Pensilvanijoje, kur įgijo ekonomikos bakalauro laipsnį.
Pats D. Trumpas yra teigęs, kad studijas baigė geriausiais pažymiais klasėje, tačiau 2015 metų rinkimų kampanijos metu jo advokatas Michaelas Cohenas, vėliau nuteistas už rinkimų kampanijos finansinius pažeidimus, grasino Whartonui grasino teisinėmis priemonėmis, jei unversitetas paviešintų jo pažymius.
Vietnamo karo metu D. Trumpas keturis kartus gavo šaukimą į armiją, tačiau 1972 metais buvo pripažintas netinkamas tarnauti kariuomenėje dėl medicininių priežasčių – kaulinių ataugų pėdose. 1977 metais vedė pirmąją žmoną – modelį iš Čekoslovakijos Ivaną Zelničkovą. Porai gimė trys atžalos: Donaldas Trumpas jaunesnysis, Ivanka ir Ericas Trumpai, tačiau santykiai žlugo 1992 metais dėl D. Trumpo ir aktorės Marlos Maples romano. Po metų Donaldas ir Marla atšventė vestuves, netrukus jiems gimė dukra Tiffany, tačiau santuoka nutrūko 1999 metais. 2005 metais D. Trumpas vedė savo dabartinę žmoną, modelį iš Slovėnijos Melanią Knauss, o po metų susilaukė sūnaus Barrono.
Dideli užmojai ir dideli nuostoliai
Dar mokydamasis Whartone D. Trumpas aktyviai dalyvavo tėvo nekilnojamo turto versle, kuris užsiėmė vidurinės klasės apartamentų nuoma Niujorko pakraščiuose. F. Trumpas dažnai kartodavo savo sūnui, kad jų verslo modelis grįstas atsargiomis investicijomis miesto pakraščiuose ir atkalbinėjo sūnų nuo investicijų į Manhattaną, kur, anot jo, „sukasi didieji rykliai“. Šie grasinimai suveikė priešingai, ir vos tik perėmęs tėvo verslą D. Trumpas netruko išbandyti save didžiojoje rinkoje.
include("/www/htdocs/delfi/media/jav-rinkimai/block.php"); ?>
Dar mokydamasis universitete D. Trumpas iš tėvo gavo milijono dolerių „paskolą“ savo verslo projektams, o po šio mirties paveldėjo visą per 400 milijonų dolerių vertės verslo imperiją. D. Trumpas ėmėsi plėtoti dangoraižius Niujorke, ištisus kurortinius kvartalus Floridoje ir golfo aikštynus visame pasaulyje. 1973 metais D. Trumpas bylinėjosi su JAV vyriausybe dėl diskriminacijos rasiniu pagrindu dėl to, kad D. Trumpas aktyviai stengėsi neįleisti į savo apartamentus rasinių mažumų atstovų, o iki 2018 metų D. Trumpas ir jo verslai buvo įsivėlę į daugiau nei 4000 teisinių ginčų valstijų ir federaliniu lygiu.
D. Trumpo verslo ambicijos dažnai pasižymėjo drąsiais, dideliais žingsniais ir ryžtingomis ambicijomis, kurios, deja, dažnai baigdavosi nesėkmingai. Nors D.Trumpas asmeniškai nėra skelbęs bankroto, jo verslo organizacijo sšešis kartus nuo 1991, iki 2009 metų buvo paskelbtos nemokiomis. Devintąjame dešimtmetyje apie 70 skirtingų bankų D. Trumpo organizacijoms buvo paskolinę apie 4 milijardus dolerių, tačiau po virtinės bankrotų bankai atsisakė skolinti pinigų jo verslams. Išimtimi tapo vienintelis „Deutsche bank“, kuris ir toliau dirbo su D. Trumpo organizacijomis, o Niujorko valstijos prokurorai šiuo metu tiria jų bendradarbiavimo aplinkybes. Tyrimas negali judėti į priekį tol, kol D. Trumpas yra JAV prezidentas.
Nesėkmingai susiklosčiusios D. Trumpo verslo ambicijos yra itin plataus spektro: nuo amerikietiško futbolo komandos „New Jersey Generals“, iki žlugusio oro linijų verslo su 21 lėktuvu, kuriam finansuoti D. Trumpas 1988 metais pasiskolino 380 milijonų dolerių iš 22 bankų ir kuris buvo parduotas vos po keturių metų taip ir neatnešęs jokio pelno.
Vienas labiausiai prieštaringai vertinamų D. Trumpo verslų prasidėjo 2004 metais, kuomet šis įkūrė organizaciją „Trump University“. Mokomoji įstaiga savo pavadinime turi žodį universitetas, tačiau niekada neturėjo jokių akademinių akreditacijų ir neturi teisės suteikti jokio oficialaus išsilavinimo ir tik vesti mokomuosius kursus. Dalisu žsirašiusiųjų vėliau teigė buvę apgauti ir tikėjęsi už pinigus įgyti oficialų išsilavinimą. Buvę mokiniai organizaciją padavė į teismą dėl 40 milijonų dolerių žalai atlyginti, o netrukus po laimėtų prezidento rinkimų D. Trumpas sutiko taikiai išspręsti ginčą ir sumokėjo 25 milijonus dolerių.
Perbraižė respublikonų kompasą
Nors politikoje iki 2015 metų D. Trumpas aktyviai nedalyvavo, keletą kartų anksčiau yra rimtai svarstęs dalyvauti prezidento rinkimuose. Verta paminėti, kad anksčiau D. Trumpas visai neblogai sutarė su demokratų partijos viršūnėle ir yra finansavęs kelių demokratų politines kampanijas, tačiau viskas apsivertė iškart šiaim tapus respublikonų partijos kandidatu.
Nors 2016 metais D. Trumpas kandidatavo su Respublikonų partija, jis nevengė išsiskirti ir sulaužyti partijos ortodoksiją. Ypatingai verta pabrėžti jo skirtumus ekonomikos ir užsienio politikoje.
Respublikonų partija garsėjo savo griežta užsienio politika, tvirtais tarptautiniais įsipareigojimais bei JAV lyderyste grįsta politika, o vidaus reikaluose visada pabrėždavo mažo valstybės aparato, ir laisvos prekybos principus.
Šie principai buvo jei ne visiškai sudraskyti, tai bent jau pasiųsti į nokdauną paties D. Trumpo, kuris dar savo inauguracijos kalboje akcentavo, kad dabar bus „Pirmiausia Amerika“. Tarptautinių organizacijų menkinimas, pasitraukimas iš „Paryžiaus klimato susitarimo“ ir Irano branduolinio susitarimo, grasinimai trauktis iš Pasaulio sveikatos organizacijos ir abejonės dėl NATO svarbos žymėjo lūžį JAV užsienio politikos padangėje. Iki tol griežtai neoliberali respublikonų pozicija ekonomikoje taip pat neišvengė populistinių poslinkių. Prekybos karai, tarifai Kinijos ir sąjungininkų produkcijai, subsidijos ūkininkams, protekcionizmas ir visiškas nerūpestingumas dėl biudžeto deficito būtų sunkiai įsivaizduojamas bet kurio kito tradicinio respublikono administracijoje.
Stengiasi pakartoti magiją
Likus vos keletui dienųiki JAV prezidento rinkimų dienos D. Trumpas yra įspraustas į nepavydėtiną situaciją. Vėl įsisiūbavęs koronavirusas JAV paralyžiuoja normalų gyvenimą šalyje, o apklausų reitingai vis dar smarkiai atsilieka nuo Joe Bideno tiek nacionaliniu, tiek svyruojančių valstijų lygiu.
„Dar šių metų pradžioje situacija atrodė kitaip. Buvo apklausos, kuriose Donaldas Trumpas atrodė geriau ir dabartinis pokytis, ko gero, yra įtakotas situacijos, kuri yra susijusi su pandemija. Tai pirmiausia jau daugiau nei 200 tūkst. mirusių amerikiečių ir dėl to pradėjusi strigti JAV ekonomika. Tai, ko gero, gerokai apsunkino D. Trumpo galimybes siųsti žinią savo rinkėjams, kad šalis per ketverius jo valdymo metus pasuko teisinga kryptimi ir kad dabar daugelio amerikiečių gyvenimas yra geresnis, negu buvo anksčiau“, – „Delfi“ sakė politologas, „Rytų Europos studijų centro“ direktorius Linas Kojala.
Jam antrino ir itin atidžiai įvykius už Atlanto stebintis komunikacijos specialistas Mykolas Katkus. „Vienas dalykas, D. Trumpas visada atsiliko apklausose nuo „mistinio“ demokrato ir tas yra normalu, nes Amerikoje dauguma žmonių balsavo už Hillary Clinton. Bet jeigu žiūrėsi į tas apklausas, kurios yra pagrindinėse valstijoje, kurių pagalba D. Trumpas nugalėjo, tai jis kol kas turi geresnius skaičius tiktais Ohajuje, kur, berods, J. Bidenas irgi pirmauja 0,1 proc. Tai Ohajus D. Trumpui liko ištikimas, kitur – Pensilvanijoje, Viskonsine, Mičigane, Indianapolyje D. Trumpas atsilieka labai labai stipriai. Tai pagrindinis D. Trumpo atsilikimas prasidėjo nuo koronaviruso epidemijos, kada nuo D. Trumpo nusigręžė kelios grupės, labai svarbios pergalei pasiekti tose valstijose. Vienas dalykas – priemiesčių gyventojai, ypatingai priemiesčių moterys ir kita grupė – vyresni žmonės, ypatingai rizikos grupėje esantys žmonės, senjorai. Tai apklausose D. Trumpas čia labai daug prarado paramos“, – sakė pašnekovas.
Kelias į 270 rinkikų kolegijos balsus šiemet bus sudėtingesnis, nei buvo prieš ketverius metus ne tik dėl pandemijos, bet ir dėl to, iš kokių pozicijų D. Trumpas eina į rinkimus. Jis jau nebe tas naujas, šviežias prašalaitis, kuris grasina supurtyti politinę sistemą, o tos politinės sistemos dalis.
„Kitas aspektas visgi yra būti prezidentu, ginti savo ketverių metų darbo rezultatus D.Trumpui yra sunkiau, negu būti žmogumi iš verslo, kuris sako, kad ateis į politiką, pakeis visą elitą, perrašys žaidimo taisykles ir staiga viskas dramatiškai pasikeis. Tai akivaizdu, kad jam tenka dėl to šiek tiek adaptuoti savo žinutę, nors daugeliu atveju mes vis dar matome panašią krypti, kaip ir prieš ketverius metus. Kritikuojami politikai, sakoma, kad J. Bidenas beveik 50 metų buvo aukščiausiose pareigybėse ir nieko tarsi nenuveikė, kad būtina jam gauti dar ketverius darbo metus ir tik tada bus apginti paprastų amerikiečių interesai, bet tai skamba šiek tiek mažiau įtikinamai, kai jis jau yra prezidentas“, – teigė L. Kojala.
Priežasčių, kodėl D.Trumpui taip ir nepavyko užsiauginti didesnės remėjų bazės galima rasti ir daugiau. „Dar vertėtų paminėti, kad buvo labai didelis kiekis D. Trumpo rėmėjų, kurie dirbo kartu su juo administracijoje, pakankamai populiarūs ir žinomi žmonės – J. Mattisas, H. R. McMasteris ir visa eilė kitų, kurie išėjo ir labai nusivylė D. Trumpu ir yra netgi toksai judėjimas, jei pažiūrėtumėte „Lincoln Project“, kuris daro labai grubius klipus, nukreiptus prieš D. Trumpą, kuris yra dabartinių respublikonų prieš D. Trumpą. Reikia prisiminti, kad J. Bideną perėmė buvusio respublikonų kandidato į prezidentus Johno McCaino našlė. Ypatingai Arizonoje, kuri šiaip buvo respublikoniška, o dabar J. Bidenas turi realius šansus nugalėti“, – kalbėjo M.Katkus.
Stengdamasis sulaužyti apklausų prakeiksmą ir surasti „spalio staigmeną“, kuri reikšmingai pakeistų rinkėjų nuomonę prieš pat rinkimus D. Trumpo kampanija dėjo dideles viltis į prezidento asmeninio advokato Rudy Giuliani vykdytą kompromato medžioklę Ukrainoje, kur šis atidžiai tyrė J. Bideno sūnaus Hunterio veiklą energetikos kompanijoje „Burisma“, tikintis rasti korupcijos pėdsakų. Tačiau nepanašu, kad ši istorija sulauktų tiek pat dėmesio, kiek, tarkime, atnaujintas FTB tyrimas prieš H. Clinton likus kelioms savaitėms iki rinkimų. JAV senatorius iš Tekaso Tedas Cruzas interviu Jonathanui Swanui iš „Axios“ sakė, kad „vargu ar ši istorija įtikins bent vieną balsą“.
„Sunku pasakyti, tarsi interneto platybėse ta žinutė jo palaikytojų tarpe yra gana plačiai pasklidusi ir galbūt tai galės turėti tam tikrą mobilizacinį efektą, bet jeigu lygintumėme situaciją su tuo, kas buvo prieš ketverius metus, elektroninio pašto laiškai, kuriuos H. Clinton nesaugiai laikė namuose ir kurie nutekėjo į internetinę erdvę turėjo gerokai didesnį poveikį ir gerokai labiau pakenkė H. Clinton įvaizdžiui, ypatingai neapsisprendusių rinkėjų tarpe. Dabar nepanašu, kad ši žinia apie Hunterį Bideną, apie jo elektroninį paštą ir galimus laiškus galėtų reikšmingai pakeisti rinkimų eigą ir paskatinti tą kritinę grupę, tuos neapsisprendusius, kurių yra gerokai mažiau, nei prieš ketverius metus balsuoti būtent už D. Trumpą“, – sakė L. Kojala.
„Tai akivaizdu, kad D.Trumpo šansai po nepavykusios apkaltos buvo didžiuliai, dabar jie labai stipriai sumažėjo, dėl ko yra kaltas nevykęs koronaviruso valdymas, kuomet D. Trumpas pradžioje neigė tą virusą, sakė, kad tas virusas yra visai neveiksmingas, praeis, paskui nuolatos proaguodavo nepatikrintus gydymo metodus, kaip kad „Hydrochlorokvino“ naudojimą ir kitus, – kalbėjo M. Katkus, – iš kitos pusės akivaizdu, kad federalinė valdžia nesiėmė kontroliuoti viruso plitimo ir nesuteikė pakankamos pagalbos valstijoms ir natūralu, kad toks vieningo centro nebuvimas lėmė, kad tas virusas iš pradžių plito vienose valstijose, paskui kitose, dabar jis persimetė į respublikoniškas valstijas, respublikonų valdomą Floridą, kur skaičiai dabar nevaržomai didėja. Ir mes tai matėme daugelyje kitų valstybiu, kur vadovai, kurie nesuvaldo viruso plitimo, tai paprastai rinkėjai juos nubaudžia“.