Anot žvalgybos, ribotos Ukrainos raketų atsargos gali sumažinti strateginę šių ginklų reikšmę karo veiksmų zonoje, o neapibrėžtos tolesnio tiekimo perspektyvos verčia abejoti realia jų įtaka konflikto baigčiai. Dabar daug kas priklauso nuo to, ką ginklų tiekimo klausimu nuspręs JAV prezidentas Joe Bidenas, neseniai informuotas apie padėtį Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, rašo portalas rbc.ua, remdamasis „The New York Times“ skelbiama publikacija.
Kaip viena pagrindinių grėsmių įvardijamas potencialus Rusijos atsakas, galintis pasireikšti netgi atakomis į amerikiečių ir europiečių objektus, taip pat sabotažo veiksmais Europoje. Kad ir ko imtųsi Maskva, žvalgyba mano, jog ji elgsis užmaskuotai, taip pasistengdama išvengti atviros konfrontacijos su Vakarais.
Ukrainos vadovas V. Zelenskis viešai ir per privačius susitikimus stengėsi išsirūpinti leidimą naudoti raketas be apribojimų, kad karas nusikeltų kuo toliau į Rusiją.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dažnai griebiasi grasinimų, kad sulaikytų JAV ir jų partneres nuo sprendimo perduoti Ukrainai pažangesnes ginklų sistemas.
JAV demonstruojamos pozicijos kritikai teigia, kad J. Bideną ir jo patarėjus pernelyg lengvai įbaugina arši V. Putino retorika. Jie taip pat tvirtina, kad administracijos vykdoma laipsniško apginklavimo strategija stato ukrainiečius į nepalankią padėtį karo veiksmų teatre. Strategijos šalininkai, savo ruožtu, teigia, kad tokia metodika faktiškai užkirto kelią drastiškiems Rusijos veiksmams, nors pripažįsta, kad ateityje ji gali ir nepasiteisinti.
Didžioji Britanija jau pranešė esanti pasirengusi aprūpinti Ukrainą objektus Rusijoje pasiekiančiomis raketomis, bet šiuo metu laukianti galutinio JAV sprendimo.
Už ginklų tiekimą pasisakantys JAV pajėgų atstovai ir diplomatai mano, kad Rusijos karinių bazių ir amunicijos sandėlių apšaudymas gali susilpninti Rusijos pajėgumus, tačiau sutinka, kad šito gali nepakakti, norint iš principo pakeisti karo eigą.
Nors JAV prezidentas galutinio sprendimo dar nepriėmė, juntamas nerimas, kad raketų siuntos gali paakstinti Maskvą ryžtis didelio poveikio eskalacijai.
Kita vertus, padėtį vertinančios amerikiečių žvalgybos agentūros abejoja, kad net tada, jei ukrainiečiams būtų leista naudoti tolimesnio nuotolio raketas, jų visiškai pakaktų esminėms karo permainoms.
Be to, jau po pirmųjų smūgių Maskva greičiausiai pasirūpintų, kad šaudmenų sandėliai, vadavietės, atakos sraigtasparniai ir kiti su gyvybiškai svarbiomis funkcijomis mūšio lauke susiję objektai atsidurtų už raketų veikimo diapazono, teigia žvalgybos atstovai.
J. Bideno nurodymu JAV pajėgos galėtų perduoti Ukrainai ir daugiau ATACMS. Tačiau, kaip teigia oficialūs asmenys, JAV disponuoja ribotomis raketų atsargomis ir privalo užsitikrinti rezervą, kurio pakaktų saviems kariniams poreikiams patenkinti.
Smūgiai į Rusijos gilumą
Ukrainos sąjungininkės vėl svarsto galimybę atšaukti apribojimus, draudžiančius Ukrainai atitinkamais ginklais smūgiuoti taikinius Rusijos gilumoje. JAV šio draudimo dar nepanaikino, o Didžiosios Britanijos pozicija nepasikeitė.
Nors „The Guardian“ rašė, kad JAV ir Didžioji Britanija sprendimą priėmė, tik jo dar nepaviešino, oficialiai šis pranešimas nepatvirtintas.
Kaip rašo „The Washington Post“, JAV abejoja smūgių į Rusijos gilumą veiksmingumu ir mano, kad Ukrainos argumentų nepakanka strategijai pagrįsti.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis įsitikinęs, kad sąjungininkės leistų apšaudyti Rusijos teritoriją, jei tiktai JAV priimtų atitinkamą sprendimą.
