Konfliktas Sirijoje smarkiai supriešino įtakingiausias JT Saugumo Tarybos nares, paralyžiuodamas vienintelę instituciją, galinčią skelbti tarptautines sankcijas ir suteikti leidimą panaudoti karinę jėgą.
Ši padėtis nuvylė buvusį JT generalinį sekretorių Kofi Annaną, kuris praeitą mėnesį atsisakė specialiojo pasiuntinio Sirijoje pareigų, pateikdamas argumentų, kurie gali būti suprantami kaip griežta kritika pasaulio lyderiams dėl jų nesugebėjimo susivienyti ir sustabdyti chaosą šioje arabų valstybėje.
JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose vyks daug papildomų susitikimų, įskaitant penkių veto teisę turinčių Saugumo Tarybos šalių ministrų pasitarimą, taip pat antrojo plano diskusijų tarp daugiau nei 130 valstybių ir vyriausybių vadovų, kurie susirinks Niujorke.
Tačiau nusivylę diplomatai nesitiki jokio proveržio sprendžiant Sirijos problemą, o išoriniai apžvalgininkai šiai pozicijai pritaria.
Tai "reiškia, kad einame į labai tamsius laikus Sirijoje - bus daugiau smurto ir vyks lėtai malantis konfliktas, kuris taps išbandymu visų riboms dėl nesikišimo", - Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Sirijos reikalų ekspertas Andrew Tableris pirmadienį sakė duodamas interviu naujienų agentūrai "The Associated Press".
Nuo Sirijos konflikto pradžios pernai kovą nesutarimai tarp penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių tik gilėjo.
Jungtinės Valstijos, Didžioji Britanija ir Prancūzija nesėkmingai stengėsi įtikinti Tarybą padidinti spaudimą Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybei, kad jis nutrauktų kovas ir atitrauktų savo sunkiąją ginkluotę.
Rusija, kuri yra pagrindinė Sirijos užtarėja, ir Kinija, kuri palaiko Maskvos poziciją, reikalauja ne mažiau spausti opoziciją, taip pat laikosi nuomonės, kad Vakarų šalys iš tiesų tesiekia pakeisti Damasko režimą, ir baiminasi, jog tokiu atveju šalyje gali įsigalėti radikalūs islamistai.
Rusija yra svarbi ginkluotės tiekėja Sirijai ir turi jūrų pajėgų bazę šios šalies Tartuso uostamiestyje. Tai vienintelė Rusijos jūrų pajėgų bazė už buvusios Sovietų Sąjungos ribų, svarbi karo laivų misijoms Viduržemio jūroje.
Rusija ir Kinija blokavo tris Vakarų šalių siūlytas rezoliucijas. Vėliausioje iš jų, kuri buvo atmesta liepą, Sirijos režimui buvo grasinama nekarinėmis sankcijomis.
JAV prezidentas Barackas Obama ragino B.al Assadą atsistatydinti, tačiau Vašingtonas nori užtikrinti, kad bet kokia vyriausybė, kuri pakeistų jo režimą, būtų demokratinė, gerbianti visų sirų, ypač religinių mažumų ir moterų teises.
K.Annaną pakeitė buvęs Alžyro užsienio reikalų ministras Lakhdaras Brahimi - didelį autoritetą turintis diplomatas ir derybininkas. Praeitą šeštadienį jis susitiko Damaske su B.al Assadu, tačiau nepaskelbė jokių žinių apie galimą persilaužimą.
Daugelis šalių tikisi, kad L.Brahimi sugebės įtikinti Damasko vyriausybę ir opoziciją pradėti taikos derybas, tačiau jis savo misiją laiko "beveik neįmanoma".
Antradienį pradėdamas 67-ąją JT Generalinės Asamblėjos sesiją, generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pareiškė, kad "blogėjanti padėtis Sirijoje... bus svarbiausia mūsų mintyse", kai ateinančią savaitę susirinks pasaulio lyderiai.
Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas, kuris tvirtina, kad jo šalies branduolinė programa yra taiki, sakys kalbą Asamblėjoje rugsėjo 26 dieną. Tuo tarpu Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kaltinantis Iraną siekiant susikurti branduolinį arsenalą, pasisakys rugsėjo 27-ąją.