Gali būti, kad gindamasi nuo Rusijos invazijos Ukraina žengė „pirmąjį žingsnį“ strategijos keitimo link. Taip pastarojo meto įvykius vakarinėje Rusijos dalyje esančioje Kursko srityje apibūdino JAV Naujojo Hampšyro universiteto docentė Jen Spindel.
„Ukraina negali toliau tęsti karo taip, kaip kariavo pastaruosius dvejus metus. Ji paprasčiausiai nebeturi tam nei žmonių, nei ginklų atsargų“, – sakė užsienio politikos ir saugumo ekspertė J. Spindel.
„Rusija žymiai didesnė ir turi gausesnę kariuomenę, taigi Ukraina nebegali toliau su ja kovoti kaip lygi su lygia, – sakė mokslininkė. – Jeigu Ukraina nori išsilaikyti šioje kovoje, ji turi pereiti prie asimetrinio stiliaus karo ir perkelti konfliktą į Rusijos teritoriją.“
Pasak J. Spindel, tai reiškia, jog užuot mūšio lauke konfrontavusi su Rusijos kariuomene, daugeliu atžvilgių už save pranašesne, Ukraina turėtų taikyti taktiką, kuri labiau atitiktų jos stiprybes ir turimą ginkluotę – regis, būtent tai ir vyksta Kurske.
„Šią operaciją Rusijoje vertinu kaip Ukrainos bandymą šiek tiek pakeisti strategiją, – sakė J. Spindel. – Ji parodo, kad Rusijos teritorija nebėra neprieinama ir kad Ukraina gali ją užpulti, siekdama priversti Rusiją nukreipti savo pajėgas nuo bombardavimo ir naikinimo Ukrainoje.“
Kodėl Ukraina siunčia karius į Kurską?
Pirmąją savaitę po Ukrainos puolimo pradžios Kyjivas apie savo planus iš esmės tylėjo.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis kol kas užsiminė tik apie „veiksmus, kuriais siekiama perkelti karą į agresoriaus teritoriją“, o aukštas Ukrainos kariuomenės pareigūnas savaitgalį naujienų agentūrai AFP sakė, kad operacijoje dalyvauja „tūkstančiai“ Ukrainos karių. Kursko puolimu siekiama „alinti“ Rusijos pajėgas ir „destabilizuoti“ padėtį.
Pirmadienį vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Syrskis pirmą kartą prabilo apie „puolamąją operaciją Kursko srityje“. Jis teigė, kad Ukraina dabar kontroliuoja apie 1000 kvadratinių kilometrų Rusijos teritorijos.
Pirmadienį per susitikimą su aukščiausiais Rusijos gynybos pareigūnais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukrainos puolimas yra Kyjivo bandymas įgyti pranašumą galimose būsimose derybose dėl karo užbaigimo. Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos planas nepasiteisins, o pagrindinis Rusijos tikslas yra „išgrūsti, išvyti priešą iš mūsų teritorijos“.
Kaip giliai į Rusiją įžengė Ukrainos kariai?
Remiantis Rusijos šaltiniais, rugpjūčio 6 d. Ukrainos kariai įžengė į Kursko sritį ir greitai pasistūmėjo apie 10 kilometrų nuo pasienio. Praėjus savaitei, žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad ukrainiečiai pasistūmėjo apie 30 kilometrų į Rusijos teritoriją ir užėmė kelis nedidelius kaimus. Fronto linija tebėra kintanti.
Rusijos gynybos ministerija teigė sustabdžiusi ukrainiečių veržimąsi, pridurdama, kad kovos dabar vyksta tik dviejuose mažesniuose pasienio rajonuose. Maskva ypač jaudinasi dėl Kursko atominės elektrinės saugumo, nors, remiantis Rusijos pranešimais, kovos vis dar vyksta mažiausiai 30 kilometrų atstumu nuo elektrinės.
Šis puolimas yra pirmasis didelis oficialių Ukrainos pajėgų žygis į Rusijos teritoriją nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Praėjusiais metais neoficialios Rusijos opozicijos dalinių, kovojančių už Ukrainą, operacijos vyko toliau į pietus esančioje Rusijos Belgorodo srityje.
„Svarbu moralei, bet nereikšminga kare“
Pasak austrų karo istoriko pulkininko Markuso Reisnerio, Kyjivas „kruopščiai suplanavo“ puolimą, o Rusijos žvalgyba patyrė „visišką nesėkmę“.
Jis priskyrė Kyjivui „aiškią propagandinę pergalę“, nes dabar visi sutelkę dėmesį į Kurską, o ne į toliau į pietus esantį Ukrainos Donbaso regioną, kur rusai pamažu artėja prie tokių miestų kaip Chasiv Jaras ir Pokrovskas. Pasak jo, jei Ukrainai pavyks išlaikyti Kursko kontrolę, tai privers Rusiją persigrupuoti – taigi sumažės spaudimas Donbase.
Berlyne įsikūręs Europos užsienio reikalų tarybos karinių reikalų ekspertas Gustavas Gresselis situaciją pirmosiomis Ukrainos atakos dienomis vertino skeptiškiau, pavadindamas ją „svarbia moralei, bet nereikšminga kare“.
„Nėra jokių ženklų, kad Rusija perkeltų savo karius iš rytų, bandydama sustabdyti ukrainiečių judėjimą“, – sakė jis. Tačiau pastarosiomis dienomis pasirodė nepatvirtintų pranešimų, kad Rusija perkėlė dalį karių iš šiaurės rytų Ukrainos į Kurską.
„Iš fronto linijos pratęsimo į Rusijos teritoriją daugiausia naudos turi Rusija, nes tai tik dar labiau vargina Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“, – sakė G. Gresselis.
Tačiau ekspertai mano, kad puldama Kurską Ukraina gali siekti ir kitų tikslų. Pavyzdžiui (kaip įtaria V. Putinas), siekdama pagerinti savo derybines pozicijas su Rusija arba pakelti Ukrainos karių, kurie „pastaruosius pusantrų metų „tiktai“ gynė savo pozicijas alinančiame kare“, moralę, kaip sakė vokiečių žurnalistas ir Ukrainos ekspertas Winfriedas Schneideris-Detersas.
Pasak jo, ukrainiečiams šis puolimas, ypatingai – priešo teritorijoje, gali būti labai svarbus.
„Gali būti, kad Ukrainos vadovybė nori pademonstruoti Rusijai, bet visų pirma Vakarams, kad Ukraina dar nepasiduoda, – sakė W. Schneideris-Detersas. – [Kyjivas nori parodyti], kad jis vis dar pajėgus laimėti karą – su tolesnėmis Vakarų ginklų siuntomis.“
JAV į Kursko puolimą reaguoja atsargiai
Puolimas žymi „lūžio tašką“, kuriam „seniai buvo metas“, pažymi W. Schneideris-Detersas. Iki šiol Vakarai, vadovaujami JAV, neleido Ukrainai žengti į Rusijos teritoriją, nes baiminosi, kad karas išplis toliau, pridūrė jis, sakydamas, kad Ukraina „teisingai“ daro nebepaisydama šių suvaržymų.
JAV, Vokietija ir kitos Vakarų partnerės ilgą laiką draudė Ukrainai naudoti jų atsiųstus ginklus tiesioginiam Rusijos teritorijos puolimui. Ukrainos kariai leidimo pulti sulaukė tik gegužę po atnaujintos Rusijos atakos prieš Charkivą – nors leidimas ir toliau galioja tik pasienio zonoje. Tolimojo nuotolio balistinės raketos, tokios kaip Vašingtono tiekiamos ATACMS, ir toliau gali būti paleidžiamos tik virš okupuotos Ukrainos teritorijos.
Iki šiol JAV atsargiai reagavo į Ukrainos Kursko puolimą, nors J. Spindel įtaria, jog tarp Kyjivo ir Vašingtono įvyko daugybė viršūnių lygmens telefoninių pokalbių, siekiant deeskaluoti situaciją.
Kaip toli pasistūmės Ukraina?
J. Spindel mano, kad, norint pasiekti savo tikslų, Ukrainai nebūtina pasistūmėti į Rusijos teritoriją „itin toli“.
„Nemanau, kad kas nors norėtų, jog tai peraugtų į konfliktą, kuriame Ukraina siųstų karius Maskvos link arba skraidintų ta kryptimi dronus ar lėktuvus“, – pažymėjo ji ir pridūrė, kad kuo toliau Ukrainos kariuomenė pasistūmės, tuo didesnė rizika, jog kariai bus atkirsti nuo tiekimo kelių.
Pasak J. Spindel, pastarieji žygiai į teritorijas, kuriose dislokuoti Rusijos kariai ir kuriose ji laiko savo ginkluotę, buvo „pakankamai reikšmingi, kad tai būtų aiški operacija Rusijos viduje, tačiau nepakankamai dideli, kad kiltų rizika, jog karas gali eskaluotis žymiai platesniu mastu“.
Jos teigimu, Ukraina turi išlaikyti balansą ir atsižvelgti į Vakarų partnerių lūkesčius. Vis dėlto ji mano, kad šis įsiveržimas į Rusijos teritoriją greičiausiai nebus paskutinis.
„Spėju, kad matysime ir daugiau panašių operacijų, tačiau Ukraina stengsis išlaikyti netikėtumo momentą, kaip tai padarė Kursko operacijos atveju, – sakė J. Spindel. – Ukraina negali prilygti Rusijos kariuomenei dydžiu, tačiau gali ir toliau remtis netikėtumu ir pranašesne taktika, kad išvestų Rusiją iš pusiausvyros.“
