Pirmiausia – kokie normalūs šitie politiniai debatai! Visai kaip Pence-Harris ar Pence-Kaine debatai per praėjusius rinkimus – debatai, kuriuose dalyvauja Trumpas, yra nepanašūs į nieką šiuolaikinėje JAV politinėje istorijoje (ir primena šiuolaikinę Lietuvos politinę istoriją).
Tarkim šis momentas – po to, kai Walzas papasakoja, kaip jo sūnus buvo šaudymo liudininkas, Vance’as pareiškia jam užuojautą. Nieko panašaus iš debatų su Trumpu nebūtų galima tikėtis. Arba kitas – kandidatai sutiko vienas su kitu ir kalbėdami apie vaikų priežiūrą: Vance’as pripažino, kad vyriausybė turėtų skirti daugiau pinigų, kad pritrauktų darbuotojus į darželius ir kitas vaikų priežiūros įstaigas. Tada Walzas sutiko su Vance’u, kad vyriausybė turėtų būti atviresnė alternatyviems vaikų priežiūros paslaugų teikėjams – tarkime bažnyčioms.
Kita vertus, toks sutarimas buvo šou dalis. Walzas ir Vance’as kelis kartus mini, kad jie pritaria vieni kitiems, o tada smogia Trumpo ar Bideno-Harris prezidentavimo metu priimtiems sprendimams. Pagrindinis jų uždavinys – pulti kandidatus į Prezidentus, o ne vienas kitą. Gera to iliustracija – atsakymai apie krizę pasienyje: tiek Walzas, tiek Vance’as sutinka, kad debatų oponentas nori sustiprinti sieną, o tada išreiškia susirūpinimą, kad Trumpas ar Harris su jais nesutinka.
Kaip ir Prezidento debatų metu, debatus moderavę CNBC žurnalistai uždavinėjo klausimus apie ekonomikos klausimus, teisę į abortus, sveikatos apsaugą, imigraciją, ginklų kontrolę, demokratijos apsaugą.
Kaip sekėsi kandidatams?
Akivaizdžiai jaudindamasis debatus pradėjęs Minesotos gubernatorius Timas Walzas savo atsakymuose mėgino daryti kelis dalykus vienu metu: atsakyti į moderatoriaus klausimą, įpinti kokią asmeninę istoriją ar nuorodą į Minesotą ir permesti problemą ataka prieš Trumpą ir Vance’ą. Kartais tai veikė (tarkim atsakydamas apie federalinės žemės naudojimą būsto statyboms Walzas priminė, kad aplink Mineapolį (Minesotos sostinę) žemės nėra tiek daug ir reikia apsispręsti ar ją naudoti žemės ūkiui ar namų statybai). Kartais – nelabai.
Šiaip Walzas sugeba efektyviai užpulti respublikonus: nacionaliniu mastu jis išgarsėjo rugpjūčio pradžioje taikliai apibūdindamas respublikonų kandidatus „Weird“ – tačiau šią naktį jis skambėjo labiau kaip sutarimo ieškantis „oldschoolinis“ Kongreso narys.
Po nervingos pradžios Walzas vėliau kalbėjo vis sklandžiau – kaip jam būdinga paremdamas politinius savo įsitikinimus sveiko proto kalba. Visgi daugumoje susidūrimų Vance’as jį šiek tiek pranoko. Stipriausias Walzo momentas buvo susikirtimas dėl sausio 6-osios riaušių, kai jis priminė, kad vienintelė priežastis, dėl kurios ant šios scenos yra J. D. Vance’as, yra ta, kad tuometinis viceprezidentas Mike’as Pence’as laikėsi įstatymų. Debatus Walzas pabaigė optimistiškai: jis pasidžiaugė plačia Harris suburta koalicija ir deklaravo tikėjimą šalies ateitimi.
Tuo tarpu esminė Vance’o žinutė – gal tas Walzas ir visai nieko, bet jis turi ginti baisų dabartinės JAV valdžios palikimą. Regis tai buvo esminė respublikonų gudrybė – panašu, kad Walzas tikėjosi, kad Vance’as bus labai agresyvus ir nuosaikesnis oponento tonas jį išmušė iš vėžių. Akivaizdžiai savo aukštą nepalankumo reitingą sumažinti užsimojęs Ohio senatorius šiandien buvo gerokai nuosaikesnis nei mitinguose – jis nuolat pabrėžė partijų sutarimą, minėjo, kad abu jo tėvai – demokratų rinkėjai ir net džiaugėsi demokratų Roberto Kennedy ir Tulsi Gabbard parama.
Vance’as efektyviai darė du dalykus: priminė žiūrovams, kad Harris šiuo metu užima pareigas (ir todėl nėra „pokyčių“ kandidatė), ir akcentavo kai kurias problemas, kurios geriausiai atsiliepia neapsisprendusiems rinkėjams, ypač pragyvenimo išlaidas. Kartais jis apskritai „pamiršdavo“, kad egzistuoja Prezidentas Bidenas ir kalbėjo apie Harris administraciją.
Geriausiai J. D Vance’as pasiruošęs buvo demokratų puolimui dėl imigracijos. Jis vėl (ne visai teisingai) vadino Harris „border czar“ ir kaltino nelegalius imigrantus dėl aukštų būsto kainų, smurto su ginklais, fentanilio ir mažesnių atlyginimų. Jis taip pat bandė atremti du aštriausius demokratų priekaištus Trumpo darbotvarkei: Trumpo vaikų atskyrimo politiką ir jo paždadus po pergalės surengti didžiausią masinę deportaciją Jungtinių Valstijų istorijoje.
Imigraciją Vance’as įpynė į visus atsakymus, kartais net komiškai: „Jūs visiškai negalite įpirkti būsto, nes mes įsileidome milijonus nelegalių imigrantų, kurie konkuruoja su amerikiečiais dėl nedidelio namų skaičiaus“, – sakė kandidatas.
Tuo pat metu Donaldas Trumpas (pats atsisakęs atsakyti, ar jis vetuotų federalinį abortų draudimą debatuose) „Truth Social“ platformoje didžiosiomis raidėmis paskelbė, kad VISI ŽINO, KAD JIS NEPALAIKO FEDERALINIO ABORTŲ DRAUDIMO. Anksčiau šaltiniai teigė, kad Trumpas rimtai svarstė palaikyti 16 savaičių abortų draudimą po pirminių rinkimų, bet galiausiai pamatė apklausas, kurios jį atbaidė.
Agresyvesnį momentą J. D Vance’as turėjo tik pirmoje debatų dalyje. Pastaruoju metu Ohio senatorius pamėgo šaipytis iš žurnalistų mitinguose, baubiant pritariančiai auditorijai. Čia jis irgi pertraukė moderatorius, kad paneigtų „fact checką“ patikrinimą dėl haitiečių katėdžių Springfilde („Tik norime paaiškinti mūsų žiūrovams, kad Springfilde, Ohajo valstijoje, yra daug legalių haitiečių migrantų“). Moderatoriai žaibiškai atjungė mikrofoną, daugiau su moderatoriais JD nebesiginčijo.
Jei taip paprastai, tai esminis dalykas, kurį pavyko pasiekti Vance’ui – žiūrėti tiesiai į kamerą ir perduoti esminę žinutę, kurios Donaldui Trumpui taip ir nepavyko gerai iškomunikuoti savo prezidentiniuose debatuose su Kamala Harris praėjusį mėnesį: demokratai buvo valdžioje ketverius metus, ir reikalai nepagerėjo. Jis užbaigė pabrėždamas, kad reikia pokyčių: „Mums reikia pokyčių. Mums reikia naujos krypties. Mums reikia prezidento, kuris jau kartą tai padarė ir padarė gerai“.
Abu kandidatai šių debatų metu bandė apeiti klausimus neduodami išsamių atsakymų (žinoma, čiagi debatai). CNBC moderatoriai dirbo gerai – uždavė papildomus klausimus, kurie grąžino kandidatus atgal į pradinio klausimo esmę.
Kas laimėjo debatus?
Abu kandidatai darė tai, ką ir turėjo – kalbėjo ne savo auditorijoms, bet neapsisprendusiems rinkėjams. Tai nėra taip paprasta (Ir tai visai nepavyko Trumpui praėjusiuose debatuose).
J. D Vance’as buvo neabejotinai aštresnis ir taiklesnis. Tačiau kartais atrodė pasipūtęs ir dažnai demagogiškas. Man jis kartais priminė respublikonų gubernatorių Gaviną Newsomą (arba mūsų Artūrą Zuoką ar anksčiau – Gediminą Kirkilą) – nedaro klaidų, išsisuka iš visų situacijų, kiekvienoje situacijoje, tačiau jei žinai daugiau – tas pradeda nervinti. Vance’as turėjo daug neblogų momentų (apie ekonomiką ir infliaciją), paskleidė daug nebūtinai teisingų, net sunkiai paneigiamų argumentų (tarkime, kad dėl būsto neįperkamumo kalti 25 milijonai imigrantų).
Timas Walzas buvo žmogiškesnis (įsivaizduokime Brazauską) ir stovintis ant žemės. Tačiau jis padarė klaidų, nespaudė oponento, jo atsakymas į neseną jo paties skandalą (Walzas gana nekaltai apsimelavo, kad mokė vaikus Kinijoje, kai ten vyko Tiananmenio įvykiai, bet vakar NYT atrado, kad iš tiesų jis atvyko vėliau) buvo normalus, bet nelabai įtikinamas – ypač dėl to, kad rinkėjai apie tai nieko nežinojo.
Jo nuolatinis žiūrėjimas į užrašus oponentui kalbant (tuomet kai Vance’as žiūrėjo į jį) atrodė nervingai ir neužtikrintai (laukite SNL parodijos), tačiau į galą pradėjo derėti su jo kalbos tonu, tuo tarpu Vance’o pašaipi šypsena gubernatoriui atsakinėjant pradžioje atrodė gerai, paskui pradėjo erzinti.
Man atrodo, kad objektyviai debatus laimėjo Vance’as – ne tik dėl to, kad kalbėjo sklandžiai ir protingai. Labiausiai dėl to, kad iki šiol daug kas jį matė tik kaip sėkmingai demokratų (ir mitinguose su MAGĄ tikratikiais) sukurtą karikatūrą. Tą jo pergalę neabejotinai trimituos ir dešinioji žiniasklaida ir „Twitter“, tą pripažins ir centristinė žiniasklaida. Be to, geriausi JD momentai buvo tinkamu metu – debatų pradžioje, kai Walzas buvo aiškiai išmuštas iš vėžių Tiananmenio klausimo – ir kai debatus žiūrėjo daugiau žmonių. (Tik klausimas, ar Trumpas apskritai leis žmonėms įsiminti jo viceprezidento pasirodymą – iškart po debatų DJT jau duoda interviu FOX News – ar sieks ir toliau pats dominuoti informaciniame lauke).
Walzas irgi pasirodė visai gerai, turėjo savo momentų, nors ir ne taip gerai, kaip vylėsi demokratai (ir kaip galėjo, sprendžiant iš ankstesnių jo debatų pasirodymų). Be to, geriausi Minesotos gubernatoriaus momentai – tarkim atsakymas dėl Trumpo atsisakymo pripažinti rinkimų rezultatus – buvo debatų pabaigoje, kai juos žiūrėjo mažiau žmonių.
Tačiau pagal klausimus, kurie rūpi neapsisprendusiems rinkėjams, manau, kad padėtis lygi. Gal net su nedidele Walzo persvara – tie, kas IKI ŠIOL neapsisprendė, tikrai mieliau rinksis Viliją Blinkevičiūtę negu Igną Vėgelę (palyginimas kontekstinis ir atsitiktinis).
Dar kviesčiau prisiminti ką rašiau ir vakar – žmonės nebalsuoja už viceprezidentus, jie balsuoja už Prezidentus. Ir viceprezidentų debatų įtaka apsiribos šios savaitės komentarais.
Visas komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus JAV prezidento rinkimų kampanijos apžvalgas galite skaityti feisbuke.