Po mėnesius trukusios įtampos pirmadienį V. Putinas įsakė dislokuoti savo kariuomenę Ukrainos teritorijoje, rytiniuose rajonuose, separatistinėse vadinamosiose Donecko ir Luhansko respublikose, praėjus vos kelioms valandoms, kai pripažino jų nepriklausomybę.
Dislokavimo apimtis ir kalendorius vis dar neaiškūs, tačiau sprendimas pranašauja tolesnę didžiulę eskalaciją Ukrainoje. Be to, Rusija sutelkė prie Ukrainos sienų daugiau nei 150 tūkst. karių, pridėjus separatistus jų gali būti iki 190 tūkstančių. Pateikiame Rusijos kariautų karų sąrašą.
Du karai Čečėnijoje
1994 m. pabaigoje, trejus metus toleravusi Kaukazo respublikos faktinę nepriklausomybę, Maskva pasiuntė kariuomenę Čečėnijai sutramdyti. Tačiau susidūrė su įnirtingu pasipriešinimu ir 1996 m. atsitraukė.
Kariuomenė vėl buvo pasiųsta 1999 m. spalį vadovaujant ministrui pirmininkui Vladimirui Putinui, kuris netrukus tapo Rusijos prezidentu. Buvo skelbiama, kad karių misija yra „antiteroristinė operacija“, pradėta reaguojant į mirtinus išpuolius Rusijoje, dėl kurių Maskva apkaltino čečėnus, bet yra įrodymų, jog gyvenamųjų namų sprogdinimus, per kuriuos žuvo nekalti žmonės, surengė pačios Rusijos saugumo tarnybos.
2000-ųjų vasarį Rusijos kariuomenė atkovojo Čečėnijos sostinę Grozną, sulyginusi miestą su žeme iš artilerijos ir oro. Partizaninis karas Čečėnijoje tęsėsi. 2009 m. Kremlius užbaigė savo operaciją. Per du karus Čečėnijoje žuvo dešimtys tūkstančių žmonių iš abiejų pusių.
Žaibiškas Rusijos karas su Sakartvelu
2008 m. rugpjūtį Rusija ir Sakartvelas penkias dienas kariavo dėl Pietų Osetijos – nedidelio separatistinio Sakartvelo regiono.
Naktį iš rugpjūčio 7 į 8 d. Sakartvelas pradėjo puolimą, kad susigrąžintų Pietų Osetijos kontrolę, kurią prarado po Sovietų Sąjungos žlugimo ir karo 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Rusija nedelsdama pasiuntė savo karius į Sakartvelo teritoriją, tačiau jos armija nepasiekė sostinės Tbilisio, Sakartvelas karą pralaimėjo.
Žaibiškas konfliktas nusinešė kelis šimtus gyvybių, atplėšta Sakartvelo teritorija. Netrukus Kremlius pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos – kitos separatistinės provincijos – nepriklausomybę ir nuo to laiko ten turi savo karines bazes. Vakarai pasmerkė šią de facto okupaciją.
Karas su Ukraina
2014 m., po proeuropietiškos revoliucijos Ukrainoje, per kurią buvo nuverstas Kremliui lojalus prezidentas Viktoras Janukovyčius, Rusijos atsakas buvo Krymo pusiasalio aneksija. Ten pasirodė „žalieji žmogeliukai“ be atpažinimo ženklų, pusiasalis buvo Rusijos okupuotas, nors prezidentas V. Putinas ilgai neigė, kad Kryme veikė Rusijos specialiosios pajėgos.
Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta Krymo aneksijos.
Netrukus po Krymo užgrobimo ir prijungimo prie Rusijos Ukrainos rytuose, prie sienos su Rusija, Donecke ir Luhanske kilo Maskvos inspiruotas separatistų sukilimas. Separatistai paskelbė nepriklausomybę ir pradėjo intensyvią ginkluotą kovą su Kijevu.
Kijevo ir Vakarų teigimu, Rusija per sieną pasiuntė ginklų ir savo karius separatistams paremti. Maskva šiuos kaltinimus neigė, tačiau pripažino, kad Ukrainos rytuose yra rusų „savanorių“.
Konfliktas aprimo po 2015 metų, kai buvo pasirašyti Minsko taikos susitarimai. Tačiau nuo 2021 metų pabaigos Rusija suintensyvino karinius manevrus ore, sausumoje ir jūroje aplink Ukrainos teritoriją, o šiuo metu, Vakarų vertinimu, yra sutelkusi prie Ukrainos sienų daugiau nei 150 tūkst. karių.
Pirmadienį V. Putinas pripažino dviejų atsiskyrusių respublikų nepriklausomybę ir įsakė dislokuoti ten savo kariuomenę. Nuo 2014 metų per konfliktą Ukrainoje žuvo daugiau nei 14 tūkst. žmonių.
Intervencija į Siriją
2015 metais Rusija dislokavo savo kariuomenę karo draskomoje Sirijoje, palaikydama prezidento Basharo al Assado jau beveik sutriuškintas pajėgas, kurios skaičiavo paskutines savo dienas. Rusijos įsikišimas, ypač jos oro pajėgos, pakeitė konflikto eigą B. al Assado naudai. Tai leido Damasko režimui pasiekti lemiamas pergales ir susigrąžinti sukilėliams ir džihadistams prarastas teritorijas.
Maskva turi dvi karines bazes Sirijoje: Hmeimimo aerodromą šiaurės vakaruose ir Tartuso jūrų uostą toliau į pietus. Pasak Maskvos, Sirijoje dislokuota daugiau nei 63 tūkst. Rusijos karių.