Jie buvo girdėti keliuose sostinės rajonuose, savo oficialiame „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Vitalijus Kličko.
„Sprogimai sostinėje, preliminariai – Obolonskio ir Svjatošinskio rajonuose. Visos tarnybos nuvyko į vietą. Detaliau – vėliau“, – rašė jis.
Pagrindiniai įvykiai:
05:122023 04 11
Bulgarija veda derybas dėl MiG-29 perdavimo Ukrainai
Bulgarijos gynybos ministerijos atstovai patvirtino, kad vyksta derybos dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai, jei iš partnerių Vakaruose būtų gauta modernesnių lėktuvų.
Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra EFE.
Be to, ministerijos atstovai pabrėžė, kad Bulgarija neketina nemokamai perduoti naikintuvus Kyjivui.
EFE pažymi, kad Bulgarija šiuo metu turi 16 naikintuvų MiG-29, iš kurių tik šeši tinkami naudoti. Dėl ES sankcijų Maskvai Bulgarija nebegali gauti techninės pagalbos iš Rusijos.
Iš pradžių apie Bulgarijos kontaktus su partneriais dėl galimo lėktuvų perdavimo Ukrainai buvo pranešta pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose slaptuose Pentagono dokumentuose.
EFE pabrėžia, jog jei Bulgarija nuspręstų perduoti Ukrainai savo MiG-29, ji apskritai liktų be naikintuvų mažiausiai pusantrų metų, nes anksčiau Jungtinėse Valstijose pirkta F-16 partija ją pasieks tik 2025 metais.
Kartu agentūra primena, jog Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas ne kartą pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir reiškė viltį, kad šalies vyriausybė nebetieks Kyjivui ginkluotės. Šiuo metu Bulgarijoje dirba laikinoji vyriausybė, kurią paskyrė būtent R. Radevas.
Balandžio 2 d. šalyje buvo surengti rinkimai – penktą kartą per mažiau nei dvejus metus – ir nauja vyriausybės dar nesudaryta, nes partijoms nepavyksta rasti kompromiso ir susitarti dėl koalicijos.
Bulgarijos gynybos ministerijos atstovai patvirtino, kad vyksta derybos dėl naikintuvų MiG-29 perdavimo Ukrainai, jei iš partnerių Vakaruose būtų gauta modernesnių lėktuvų.
Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra EFE.
Be to, ministerijos atstovai pabrėžė, kad Bulgarija neketina nemokamai perduoti naikintuvus Kyjivui.
EFE pažymi, kad Bulgarija šiuo metu turi 16 naikintuvų MiG-29, iš kurių tik šeši tinkami naudoti. Dėl ES sankcijų Maskvai Bulgarija nebegali gauti techninės pagalbos iš Rusijos.
Iš pradžių apie Bulgarijos kontaktus su partneriais dėl galimo lėktuvų perdavimo Ukrainai buvo pranešta pastarosiomis dienomis socialiniuose tinkluose pasirodžiusiuose slaptuose Pentagono dokumentuose.
EFE pabrėžia, jog jei Bulgarija nuspręstų perduoti Ukrainai savo MiG-29, ji apskritai liktų be naikintuvų mažiausiai pusantrų metų, nes anksčiau Jungtinėse Valstijose pirkta F-16 partija ją pasieks tik 2025 metais.
Kartu agentūra primena, jog Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas ne kartą pasisakė prieš ginklų tiekimą Ukrainai ir reiškė viltį, kad šalies vyriausybė nebetieks Kyjivui ginkluotės. Šiuo metu Bulgarijoje dirba laikinoji vyriausybė, kurią paskyrė būtent R. Radevas.
Balandžio 2 d. šalyje buvo surengti rinkimai – penktą kartą per mažiau nei dvejus metus – ir nauja vyriausybės dar nesudaryta, nes partijoms nepavyksta rasti kompromiso ir susitarti dėl koalicijos.
04:332023 04 11
Ukrainos premjeras atvyko į Kanadą
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas antradienį lankosi pirmojo oficialaus vizito Kanadoje, pranešė Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau biuras.
Toronte D. Šmyhalas surengs dvišalį susitikimą su J. Trudeau, jame dalyvaus vicepremjerė ir finansų ministrė Chrystia Freeland ir užsienio reikalų ministrė Melanie Joly bei krašto apsaugos ministrė Anita Anand.
Tikimasi, kad Toronte D. Šmyhalas ir J. Trudeau pasirašys bendradarbiavimo susitarimus, taip pat surengs spaudos konferenciją. Po pietų Ukrainos ir Kanados delegacijos surengs žiniasklaidai uždarus darbo pietus.
Tai pirmasis D. Šmyhalo vizitas Kanadoje nuo tada, kai jis buvo paskirtas Ukrainos ministru pirmininku. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Kanadoje 2019 metų liepą.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas antradienį lankosi pirmojo oficialaus vizito Kanadoje, pranešė Kanados ministro pirmininko Justino Trudeau biuras.
Toronte D. Šmyhalas surengs dvišalį susitikimą su J. Trudeau, jame dalyvaus vicepremjerė ir finansų ministrė Chrystia Freeland ir užsienio reikalų ministrė Melanie Joly bei krašto apsaugos ministrė Anita Anand.
Tikimasi, kad Toronte D. Šmyhalas ir J. Trudeau pasirašys bendradarbiavimo susitarimus, taip pat surengs spaudos konferenciją. Po pietų Ukrainos ir Kanados delegacijos surengs žiniasklaidai uždarus darbo pietus.
Tai pirmasis D. Šmyhalo vizitas Kanadoje nuo tada, kai jis buvo paskirtas Ukrainos ministru pirmininku. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Kanadoje 2019 metų liepą.
04:312023 04 11
Egiptas ketino slapta pagaminti ir perduoti Rusijai 40 000 raketų
Remiantis „nutekėjusiu“ JAV žvalgybos dokumentu, Egipto prezidentas Abdelas Fattahas el-Sisi neseniai įsakė savo pavaldiniams pagaminti iki 40 000 raketų, kurios būtų nelegaliai nugabentos į Rusiją.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi „The Washington Post“.
Verta paminėti, kad Egiptas laikomas vienu artimiausių JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose ir pagrindiniu JAV pagalbos gavėju.
Remiantis „nutekėjusiu“ JAV žvalgybos dokumentu, Egipto prezidentas Abdelas Fattahas el-Sisi neseniai įsakė savo pavaldiniams pagaminti iki 40 000 raketų, kurios būtų nelegaliai nugabentos į Rusiją.
Apie tai pranešė „RBC-Ukraine“, remdamasi „The Washington Post“.
Verta paminėti, kad Egiptas laikomas vienu artimiausių JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose ir pagrindiniu JAV pagalbos gavėju.
03:432023 04 11
Rusai bando intensyvinti Chersono srities ir Dniepro-Bugo kanalo apšaudymą
Rusijos pajėgos bando sustiprinti Chersono srities dešiniojo kranto ir Dniepro-Bugo kanalo apšaudymą.
Apie tai buvo pranešta operatyvinės komandos „Pietūs“ „Facebook“ puslapyje. Kaip pastebėta, padėtis pietų zonoje išlieka įtempta ir sunki, tačiau kontroliuojama.
„Priešas bando padidinti atakų skaičių dešiniajame Chersono regiono krante ir Dniepro-Bugo žiočių vandenyse, toliau siaubdamas civilius gyventojus. Per pastarąją parą buvo įvykdytos 72 atakos“, – rašoma pranešime.
Rusijos pajėgos bando sustiprinti Chersono srities dešiniojo kranto ir Dniepro-Bugo kanalo apšaudymą.
Apie tai buvo pranešta operatyvinės komandos „Pietūs“ „Facebook“ puslapyje. Kaip pastebėta, padėtis pietų zonoje išlieka įtempta ir sunki, tačiau kontroliuojama.
„Priešas bando padidinti atakų skaičių dešiniajame Chersono regiono krante ir Dniepro-Bugo žiočių vandenyse, toliau siaubdamas civilius gyventojus. Per pastarąją parą buvo įvykdytos 72 atakos“, – rašoma pranešime.
18:412023 04 10
Atkurtas tiesioginis susisiekimas tiltu tarp Černigovo ir Kyjivo
Pirmadienį Ukrainos kelininkai atidarė eismą tiltu per Desnos upę Černigovo srityje, atkurdami tiesioginį susisiekimą tarp Černigovo ir Kyjivo. Apie tai pranešė Valstybinė infrastruktūros atkūrimo ir plėtros agentūra, kurią cituoja agentūra UNIAN.
„Pirmą kartą nuo 2022 m. vasario mėnesio patogiu keliu iš regiono centro į sostinę bus galima nuvažiuoti per 2 valandas", – rašoma pranešime.
Pusės kilometro ilgio tiltas per Desnos upę buvo sugriautas prasidėjus invazijai.
17:162023 04 10
Ukrainos pajėgos praneša numušusios rusų kovinį sraigtasparnį
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša numušusios rusų kovinį sraigtasparnį. Kariai Sovietų Sąjungoje kurtą sraigtasparnį Mi-24 numušė netoli Avdijivkos, sakoma kariuomenės „Telegram“ kanale paskelbtame pranešime.
17:152023 04 10
Rusija teigia kontroliuojanti daugiau kaip 75 proc. Bachmuto
Maskvos paskirtas okupuotos Ukrainos Donecko srities dalies vadovas Denisas Pušilinas sako, kad Rusija kontroliuoja daugiau kaip 75 proc. Bachmuto, praneša agentūra „Reuters“.
„Telegram“ kanale paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip jis neva lankosi šiame mieste. D. Pušilinas įraše dėvi neperšaunamą liemenę, o fone girdisi sprogimai. Nepriklausomai patikrinti šio įrašo autentiškumo nėra galimybės.
„Galiu visiškai tvirtai pasakyti, kad daugiau kaip 75 proc. miesto kontroliuoja mūsų daliniai", – valstybiniam televizijos kanalui „Rossija-24“ sakė A. Pušilinas.
Ukraina prieš tai apkaltino Rusiją Bachmute perėjus prie išdegintos žemės taktikos. Priešas naikina pastatus ir pozicijas atakomis iš oro ir artilerijos, sakė Ukrainos sausumos dalinių vadas Oleksandras Syrskis. Tačiau Bachmuto gynyba esą tęsiama. „Situacija sudėtinga, tačiau kontroliuojama“, – pabrėžė kariškis.
14:452023 04 10
„Vagner“ verbuoja savanorius karui Ukrainoje už 2 700 eurų atlygį
Rusijos samdinių grupuotė „Vagner“ atvirame laiške verbuoja savanorius kariauti už 240 000 rublių (apie 2 700 eurų) mėnesinį atlygį. Taip pat žadamos premijos už sėkmę. „Vagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pirmadienį patvirtino, kad jo „verbavimo tarnybos“ laiškas, kuriame nurodomi ir telefono numeriai, yra tikras. Ieškomi vyrai nuo 21 iki 60 metų amžiaus kovai karo zonoje. Laiške teigiama, kad baigta karinė tarnyba nėra būtina sąlyga.
„Vagner“ pastaruoju metu neteko daug kovotojų mūšyje dėl Bachmuto Rytų Ukrainoje ir todėl grupuotei skubiai reikalingas papildymas. J. Prigožinas neseniai pareiškė visoje šalyje steigsiantis verbavimo punktus.
„Vagner“ savanoriams žada šiuolaikines kovines uniformas, geriausią įrangą ir ginkluotę, sveikatos ir gyvybės draudimą, taip pat kvalifikuotų instruktorių apmokymus. Laišką pasirašo „Rusijos Federacijos didvyris“ Andrejus Troševas.
14:112023 04 10
Ukraina susigrąžino iš rusų nelaisvės dar 100 kariškių
Ukraina susigrąžino iš rusų nelaisvės dar 100 kariškių, tarp jų – Mariupolio, „Azovstal“ ir Hostomelio gynėjai.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“.
„Mums pavyko surengti dar vieną didelį apsikeitimą belaisviais. Grąžiname į namus 100 mūsų žmonių – tai kariškiai, jūreiviai, pasieniečiai, nacionaliniai gvardiečiai. Tarp jų yra Mariupolio, „Azovstal“, Hostomelio gynėjų“, - parašė „Telegram“ kanale A. Jermakas.
Pareigūnas pridūrė, kad kai kurie kariškiai buvo sunkiai sužeisti ir serga.
„Padarysime visa, kad kiekvienam iš jų būtų suteikta visa reikiama pagalba“, - pabrėžė jis.
„Ypač džiugu pranešti puikią naujieną iš nelaisvės išvaduotų žmonių artimiesiems. Jie ilgai laukė savo vyrų, moterų, tėvų. Laukimas – visada labai sunkus ir nervingas procesas. Mūsiškiai – namuose. Ir mes susigrąžinsime visus. Nes žmonės – didžiausias Ukrainos turtas“, - pabrėžė A. Jermakas.
Portalas primena, jog anksčiau Rusijos gynybos ministerija pranešė susigrąžinusi 106 savo kariškius.
13:322023 04 10
Už protestą prieš karinę mobilizaciją Rusijoje įkalinti du buvę valstybės pareigūnai
Rusijos karo teismas skyrė po 19 metų kalėjimo dviem Čeliabinsko srities Bakalo miesto gyventojams, paleidusiems Molotovo kokteilius į miesto administracijos pastatą, kuriame buvo ir karinės įskaitos skyrius.
Kaip rašo opozicinis „Telegram“ kanalas „Zona solidarnosti“, Aleksejus Nurijevas ir Romanas Nasryjevas apmėtė administracijos pastatą buteliais su padegamuoju mišiniu 2022 metų spalio mėnesį. Dėl jų veiksmų užsidegė linoleumas viename iš kambarių. Gaisrą užgesino sargas, žmonės nenukentėjo.
Draugai buvo sulaikyti praėjus kelioms valandoms po padegimo. Teisme jie teigė savo veiksmais norėję išreikšti nepritarimą karui ir mobilizacijai.
Bet teismas juos pripažino kaltais dėl „teroro akto“. Abu vyrai nuteisti 19 metų kalėti: pirmuosius ketverius metus jie turės praleisti kalėjime, kitus – griežtojo režimo kolonijoje.
Pažymima, jog tai kol kas griežčiausias nuosprendis, paskelbtas Rusijoje už „antikarinį padegimą“.
Kariniai komisariatai Rusijoje liepsnoja nuo praėjusių metų vasario. Iš pradžių šie padegimai buvo laikomi tyčiniu turto naikinimu, bet vėliau jie pradėti kvalifikuoti kaip terorizmas.
Rusijos karo teismas skyrė po 19 metų kalėjimo dviem Čeliabinsko srities Bakalo miesto gyventojams, paleidusiems Molotovo kokteilius į miesto administracijos pastatą, kuriame buvo ir karinės įskaitos skyrius.
Kaip rašo opozicinis „Telegram“ kanalas „Zona solidarnosti“, Aleksejus Nurijevas ir Romanas Nasryjevas apmėtė administracijos pastatą buteliais su padegamuoju mišiniu 2022 metų spalio mėnesį. Dėl jų veiksmų užsidegė linoleumas viename iš kambarių. Gaisrą užgesino sargas, žmonės nenukentėjo.
Draugai buvo sulaikyti praėjus kelioms valandoms po padegimo. Teisme jie teigė savo veiksmais norėję išreikšti nepritarimą karui ir mobilizacijai.
Bet teismas juos pripažino kaltais dėl „teroro akto“. Abu vyrai nuteisti 19 metų kalėti: pirmuosius ketverius metus jie turės praleisti kalėjime, kitus – griežtojo režimo kolonijoje.
Pažymima, jog tai kol kas griežčiausias nuosprendis, paskelbtas Rusijoje už „antikarinį padegimą“.
Kariniai komisariatai Rusijoje liepsnoja nuo praėjusių metų vasario. Iš pradžių šie padegimai buvo laikomi tyčiniu turto naikinimu, bet vėliau jie pradėti kvalifikuoti kaip terorizmas.
13:312023 04 10
Žiniasklaida: balandį į Ukrainą atvyks Lenkijos premjeras ir EK vadovė
Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen netrukus lankysis Ukrainoje. Jų vizitas planuojamas balandį.
Tai naujienų agentūrai PAP pranešė šaltinis Europos Sąjungoje.
Pasak jo, Lenkijos premjeras ir EK pirmininkė kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dalyvaus renginyje, skirtame vaikų deportacijos problemoms.
„Renginys įvyks balandį. Jo detalės dėl saugumo dar neskelbiamos. Viena svarbiausių pokalbių temų bus neteisėta ukrainiečių vaikų deportacija į Rusiją“, - sakė šaltinis.
Vasario mėnesį EK pranešė kartu su Lenkija iškelianti iniciatyvą dėl rusų grobiamų ukrainiečių vaikų. Jos tikslas – patraukti atsakomybėn asmenis, kaltus dėl ukrainiečių vaikų deportacijos.
Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
11:442023 04 10
Rusijos kariuomenė smogė daugiaaukščiam gyvenamajam namui Avdijivkoje
Pirmadienį okupantai rusai smogė dar vieną aviacijos smūgį Donecko srities Avdijivkos miestui.
Kaip pranešė „Telegram“ kanale Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“, per ataką visiškai sugriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas.
„Šiandien miestas patyrė dar vieną aviacijos smūgį – sunaikintas dar vienas daugiaaukštis gyvenamasis namas“, – parašė pareigūnas.
Pasak regiono vadovo, laimė, aukų pavyko išvengti, kadangi visi namo gyventojai spėjo evakuotis.
P. Kyrylenkos duomenimis, šiuo metu Avdijivkoje dar yra apie 1800 žmonių.
Anksčiau buvo pranešta, kad naktį į pirmadienį okupacinė armija apšaudė kapines Donecko srities Kramatorsko mieste. Padaryta žalos.
Pastarąją parą per rusų apšaudymus buvo sužeisti keturi Donecko srities gyventojai.
Pirmadienį okupantai rusai smogė dar vieną aviacijos smūgį Donecko srities Avdijivkos miestui.
Kaip pranešė „Telegram“ kanale Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka, kuriuo remiasi portalas „rbc.ua“, per ataką visiškai sugriautas daugiaaukštis gyvenamasis namas.
„Šiandien miestas patyrė dar vieną aviacijos smūgį – sunaikintas dar vienas daugiaaukštis gyvenamasis namas“, – parašė pareigūnas.
Pasak regiono vadovo, laimė, aukų pavyko išvengti, kadangi visi namo gyventojai spėjo evakuotis.
P. Kyrylenkos duomenimis, šiuo metu Avdijivkoje dar yra apie 1800 žmonių.
Anksčiau buvo pranešta, kad naktį į pirmadienį okupacinė armija apšaudė kapines Donecko srities Kramatorsko mieste. Padaryta žalos.
Pastarąją parą per rusų apšaudymus buvo sužeisti keturi Donecko srities gyventojai.
11:442023 04 10
Donbase sunaikintas Rusijos sraigtasparnis Mi-24 ir du bepiločiai orlaiviai
Pirmadienį, balandžio 10 d., Ukrainos kariai Avdijivkos kryptimi likvidavo priešo sraigtasparnį Mi-24.
Priešas nesiliauja rengęs puolamųjų veiksmų Avdijivkos kryptimi, bet sulaukia verto atkirčio – patiria didelių nuostolių.
„Šiandien mūsų brigados kariai sunaikino priešo sraigtasparnį Mi-24“, – rašoma 110-osios atskiros mechanizuotos brigados pranešime.
Taip pat žinoma, kad Luhansko srityje pasieniečiai neutralizavo du priešo bepiločius orlaivius. Apie tai praneša Valstybės sienos tarnyba.
Pirmadienį, balandžio 10 d., Ukrainos kariai Avdijivkos kryptimi likvidavo priešo sraigtasparnį Mi-24.
Priešas nesiliauja rengęs puolamųjų veiksmų Avdijivkos kryptimi, bet sulaukia verto atkirčio – patiria didelių nuostolių.
„Šiandien mūsų brigados kariai sunaikino priešo sraigtasparnį Mi-24“, – rašoma 110-osios atskiros mechanizuotos brigados pranešime.
Taip pat žinoma, kad Luhansko srityje pasieniečiai neutralizavo du priešo bepiločius orlaivius. Apie tai praneša Valstybės sienos tarnyba.
10:162023 04 10
Lukašenka susitiko su Šoigu
Pirmadienį Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Minske surengė susitikimą su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.
Tai pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Kaip sakoma pranešime, S. Šoigu atvyko į Baltarusijos sostinę „plėtoti neseniai dviejų valstybių vadovų sudarytų susitarimų“.
„Išsiskirdami po pastarųjų derybų su Vladimiru Vladimirovičiumi (Putinu), mes susitarėme, kad jūs su specialistais atvažiuosite į Baltarusiją, ir mes su jumis susėsime ir aptarsime Baltarusijos saugumo klausimus“, - cituoja A. Lukašenką „BelTA“.
Kaip teigia agentūra, per susitikimą Minske taip pat buvo svarstomi „bendros sąjunginės grupuotės kovinės parengties klausimai“.
Šioje grupuotėje yra ir Rusijos kariškių, dislokuotų Baltarusijos teritorijoje.
„Esu jums dėkingas, kad, nors padėtis labai sudėtinga, jūs čia laikote kelis tūkstančius Rusijos kariškių. Mes, kiek to reikia, prisijungėme prie šio proceso. Ir kartu su jūsų karininkais rengiame šiuos vaikinus“, - teigė Baltarusijos vadovas.
„Rengiame taip, kaip reikia. Nes mes čia negalime atsipalaiduoti. Jūs matote, kad lenkai, lietuviai pradėjo judėti į mūsų pusę. Todėl tai labai gera atrama Baltarusijos armijai, kuri vakariniame sparne gina Sąjunginę valstybę“, - pareiškė A. Lukašenka.
Pirmadienį Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka Minske surengė susitikimą su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu.
Tai pranešė Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
Kaip sakoma pranešime, S. Šoigu atvyko į Baltarusijos sostinę „plėtoti neseniai dviejų valstybių vadovų sudarytų susitarimų“.
„Išsiskirdami po pastarųjų derybų su Vladimiru Vladimirovičiumi (Putinu), mes susitarėme, kad jūs su specialistais atvažiuosite į Baltarusiją, ir mes su jumis susėsime ir aptarsime Baltarusijos saugumo klausimus“, - cituoja A. Lukašenką „BelTA“.
Kaip teigia agentūra, per susitikimą Minske taip pat buvo svarstomi „bendros sąjunginės grupuotės kovinės parengties klausimai“.
Šioje grupuotėje yra ir Rusijos kariškių, dislokuotų Baltarusijos teritorijoje.
„Esu jums dėkingas, kad, nors padėtis labai sudėtinga, jūs čia laikote kelis tūkstančius Rusijos kariškių. Mes, kiek to reikia, prisijungėme prie šio proceso. Ir kartu su jūsų karininkais rengiame šiuos vaikinus“, - teigė Baltarusijos vadovas.
„Rengiame taip, kaip reikia. Nes mes čia negalime atsipalaiduoti. Jūs matote, kad lenkai, lietuviai pradėjo judėti į mūsų pusę. Todėl tai labai gera atrama Baltarusijos armijai, kuri vakariniame sparne gina Sąjunginę valstybę“, - pareiškė A. Lukašenka.
09:512023 04 10
Okupantai rusai Bachmute nupjovė ukrainiečių kariui galvą
Okupantai rusai Bachmute nupjovė galvą į nelaisvę paimtam ukrainiečių kariui ir dėl pramogos iškėlė ją ant metalinio smaigo, praneša pirmadienį UNIAN.
Rusų žiaurumu pasigyrė viena iš Z paskyrų Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“. Maža to, ten buvo įdėta nuotrauka, patvirtinanti šiurpų nusikaltimą.
„Bachmutas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario palaikai“, - parašė posto autorius, pridėdamas galvos ant metalinio smaigo nuotrauką.
Rusijos internautams pasidomėjus, kur įrodymai, kad tai ne ruso ar taikaus Bahmuto gyventojo galva, posto autorius atsakė, kad asmeniškai pažįsta nuotraukos autorių, o ši kaukolė esą turi savo „istoriją“.
„Tarasas užmigo ir nebenubudo“, - ciniškai pareiškė jis.
UNIAN primena, kad okupantai rusai sistemingai žudo į nelaisvę paimtus ukrainiečius ir tuo giriasi socialiniuose tinkluose.
Okupantai rusai Bachmute nupjovė galvą į nelaisvę paimtam ukrainiečių kariui ir dėl pramogos iškėlė ją ant metalinio smaigo, praneša pirmadienį UNIAN.
Rusų žiaurumu pasigyrė viena iš Z paskyrų Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“. Maža to, ten buvo įdėta nuotrauka, patvirtinanti šiurpų nusikaltimą.
„Bachmutas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kario palaikai“, - parašė posto autorius, pridėdamas galvos ant metalinio smaigo nuotrauką.
Rusijos internautams pasidomėjus, kur įrodymai, kad tai ne ruso ar taikaus Bahmuto gyventojo galva, posto autorius atsakė, kad asmeniškai pažįsta nuotraukos autorių, o ši kaukolė esą turi savo „istoriją“.
„Tarasas užmigo ir nebenubudo“, - ciniškai pareiškė jis.
UNIAN primena, kad okupantai rusai sistemingai žudo į nelaisvę paimtus ukrainiečius ir tuo giriasi socialiniuose tinkluose.
08:252023 04 10
Beveik 80 proc. lenkų teigiamai vertina santykius su Ukraina
Apie 80 proc. lenkų Lenkijos santykius su Ukraina laiko gerais arba labai gerais.
Tai rodo apklausos, kurią leidiniui „Rzeczpospolita“ atliko tyrimų agentūra „SW Research“, rezultatai.
Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kaip jie vertina dabartinę Lenkijos ir Ukrainos santykių būklę.
23,4 proc. respondentų šiuos santykius apibūdino kaip labai gerus. 56,1 proc. apklaustųjų mano, kad dviejų šalių santykiai yra geri.
Blogai Lenkijos ir Ukrainos santykius vertina 4,7 proc. tyrimo dalyvių, dar 2,7 proc. lenkų mano, kad jie yra labai blogi.
13,1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Šeši iš dešimties respondentų (61 proc.) iki 24 metų amžiaus ir maždaug tiek pat (60 proc.) apklaustųjų iš kaimo vietovių mano, kad dabartinė Lenkijos ir Ukrainos santykių būklė yra gera. Beveik šeši iš dešimties respondentų (58 proc.), turinčių vidurinį išsilavinimą, ir maždaug tiek pat (59 proc.) lenkų, kurių pajamos sudaro nuo 4001 iki 5000 zlotų, mano, kad Lenkijos ir Ukrainos santykiai dabar yra geri“, – apklausos rezultatus komentavo agentūros „SW Research“ prezidentas Przemysławas Wesołowskis.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Lenkijoje su vizitu. Po derybų su V. Zelenskiu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Kyjivas ir Varšuva rengia naują šalių bendradarbiavimo sutartį.
Apie 80 proc. lenkų Lenkijos santykius su Ukraina laiko gerais arba labai gerais.
Tai rodo apklausos, kurią leidiniui „Rzeczpospolita“ atliko tyrimų agentūra „SW Research“, rezultatai.
Apklausos dalyvių buvo teiraujamasi, kaip jie vertina dabartinę Lenkijos ir Ukrainos santykių būklę.
23,4 proc. respondentų šiuos santykius apibūdino kaip labai gerus. 56,1 proc. apklaustųjų mano, kad dviejų šalių santykiai yra geri.
Blogai Lenkijos ir Ukrainos santykius vertina 4,7 proc. tyrimo dalyvių, dar 2,7 proc. lenkų mano, kad jie yra labai blogi.
13,1 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
„Šeši iš dešimties respondentų (61 proc.) iki 24 metų amžiaus ir maždaug tiek pat (60 proc.) apklaustųjų iš kaimo vietovių mano, kad dabartinė Lenkijos ir Ukrainos santykių būklė yra gera. Beveik šeši iš dešimties respondentų (58 proc.), turinčių vidurinį išsilavinimą, ir maždaug tiek pat (59 proc.) lenkų, kurių pajamos sudaro nuo 4001 iki 5000 zlotų, mano, kad Lenkijos ir Ukrainos santykiai dabar yra geri“, – apklausos rezultatus komentavo agentūros „SW Research“ prezidentas Przemysławas Wesołowskis.
Praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi Lenkijoje su vizitu. Po derybų su V. Zelenskiu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Kyjivas ir Varšuva rengia naują šalių bendradarbiavimo sutartį.
06:572023 04 10
Generolas apie mūšius dėl Bachmuto: okupantai perėjo prie išdegintos žemės taktikos, kaip Sirijoje
Padėtis Bachmute tebėra sudėtinga, bet kontroliuojama. Priešas perėjo prie vadinamosios „siriškos“ išdegintos žemės taktikos, ugnimi naikina pastatus ir pozicijas.
Tai pareiškė Rytų kariuomenės grupuotės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša portalas „rbc.ua“.
„Mūsų narsūs kariai savo veiksmais išsekino „Vagner“ samdinius, todėl rusai dabar yra priversti mesti į mūšius dėl Bachmuto specialiuosius ir desanto dalinius“, - sakė kariškis.
O. Syrskis pabrėžė, kad įnirtingai kaunasi abi pusės.
„Priešas perėjo prie vadinamosios „siriškos“ išdegintos žemės taktikos. Aviacijos smūgiais ir artilerijos ugnimi naikinami pastatai ir pozicijos. Bachmuto gynyba tęsiama. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, - pareiškė generolas.
Gautomis žiniomis, O. Syrskis sekmadienį apsilankė karščiausiuose fronto ruožuose prie Bachmuto, kur išklausė dalinių ir grupuočių vadų raportus apie gynybos eigą ir skubiai spręstinus klausimus.
Geriausiems kariams generolas įteikė apdovanojimus, vertingas dovanas ir pinigines premijas.
Padėtis Bachmute tebėra sudėtinga, bet kontroliuojama. Priešas perėjo prie vadinamosios „siriškos“ išdegintos žemės taktikos, ugnimi naikina pastatus ir pozicijas.
Tai pareiškė Rytų kariuomenės grupuotės vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, praneša portalas „rbc.ua“.
„Mūsų narsūs kariai savo veiksmais išsekino „Vagner“ samdinius, todėl rusai dabar yra priversti mesti į mūšius dėl Bachmuto specialiuosius ir desanto dalinius“, - sakė kariškis.
O. Syrskis pabrėžė, kad įnirtingai kaunasi abi pusės.
„Priešas perėjo prie vadinamosios „siriškos“ išdegintos žemės taktikos. Aviacijos smūgiais ir artilerijos ugnimi naikinami pastatai ir pozicijos. Bachmuto gynyba tęsiama. Padėtis sudėtinga, bet kontroliuojama“, - pareiškė generolas.
Gautomis žiniomis, O. Syrskis sekmadienį apsilankė karščiausiuose fronto ruožuose prie Bachmuto, kur išklausė dalinių ir grupuočių vadų raportus apie gynybos eigą ir skubiai spręstinus klausimus.
Geriausiems kariams generolas įteikė apdovanojimus, vertingas dovanas ir pinigines premijas.
06:002023 04 10
Ukraina praneša, kad jau sunaikinta 178 820 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 670 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 178 820 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 637 tankų, 7 028 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 750 artilerijos sistemų, 534 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 282 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 292 sraigtasparnių, 2 323 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 607 automobilių, 311 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 670 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2023 metų balandžio 10 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 178 820 kareivių.
Tai pirmadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 3 637 tankų, 7 028 šarvuotųjų kovos mašinų, 2 750 artilerijos sistemų, 534 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų, 282 oro gynybos priemonių, 307 lėktuvų, 292 sraigtasparnių, 2 323 dronų, 911 sparnuotųjų raketų, 18 laivų, 5 607 automobilių, 311 specialiosios technikos vienetų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
05:482023 04 10
Pareigūnas: iš Kupiansko evakuota 18 vaikų, liko dar 560
Iš Charkivo srities Kupiansko bendruomenės evakuota 18 vaikų. Rajone dar liko 560 vaikų ir paauglių.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba.
Pasak Kupiansko miesto karinės administracijos viršininko Andrijaus Besedino, evakavimo priemonėmis rūpinasi Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk ir Charkivo srities karinės administracijos viršininkas Olehas Sinehubovas.
„Šiuo metu bendruomenėje liko 560 vaikų ir paauglių. Evakavimas tęsiasi“, – sakė A. Besedinas.
18 vaikų, evakuotų išvakarėse, išsiųsti į Rivnės sritį, kur jie ir juos lydintys suaugusieji bus įkurdinti sanatorijoje.
Portalas primena, kad balandžio 8 d. okupantai rusai apšaudė Kupiansko rajono gyvenvietes. Jų ugnis pražudė du žmones.
Iš Charkivo srities Kupiansko bendruomenės evakuota 18 vaikų. Rajone dar liko 560 vaikų ir paauglių.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Charkivo srities karinės administracijos spaudos tarnyba.
Pasak Kupiansko miesto karinės administracijos viršininko Andrijaus Besedino, evakavimo priemonėmis rūpinasi Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk ir Charkivo srities karinės administracijos viršininkas Olehas Sinehubovas.
„Šiuo metu bendruomenėje liko 560 vaikų ir paauglių. Evakavimas tęsiasi“, – sakė A. Besedinas.
18 vaikų, evakuotų išvakarėse, išsiųsti į Rivnės sritį, kur jie ir juos lydintys suaugusieji bus įkurdinti sanatorijoje.
Portalas primena, kad balandžio 8 d. okupantai rusai apšaudė Kupiansko rajono gyvenvietes. Jų ugnis pražudė du žmones.
04:572023 04 10
Žiniasklaida: Suomijai įstojus į NATO, Rusija treniruojasi ginti savo sienas šiaurės vakaruose
Suomijai įstojus į NATO, Rusija kariuomenė pradėjo treniruotis ginti sienas šalies šiaurės vakaruose, ypač daug dėmesio skiriama oro gynybai.
Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“, tai pareiškė Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Andrejus Diominas.
„Suomija įstojo į NATO. Stoti į Aljansą ruošiasi ir Švedija. Šiomis sąlygomis Rusijos oro gynybos kariuomenė rengiasi ginti valstybės sieną šalies šiaurės vakaruose, atsižvelgdama į išaugusią grėsmę“, - sakė generolas interviu Rusijos gynybos ministerijos laikraščiui „Krasnaja zvezda“.
Suomija NATO gretas papildė praėjusią savaitę. Šalis tapo 31-ąja Aljanso nare. Nors Suomija į NATO duris pernai gegužę pasibeldė kartu su kaimynine Švedija, pastarosios šalies narystę blokuoja Aljanso narės Turkija ir Vengrija.
Suomijai įstojus į NATO, Rusija kariuomenė pradėjo treniruotis ginti sienas šalies šiaurės vakaruose, ypač daug dėmesio skiriama oro gynybai.
Kaip praneša naujienų agentūra „Interfax-Ukraina“, tai pareiškė Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Andrejus Diominas.
„Suomija įstojo į NATO. Stoti į Aljansą ruošiasi ir Švedija. Šiomis sąlygomis Rusijos oro gynybos kariuomenė rengiasi ginti valstybės sieną šalies šiaurės vakaruose, atsižvelgdama į išaugusią grėsmę“, - sakė generolas interviu Rusijos gynybos ministerijos laikraščiui „Krasnaja zvezda“.
Suomija NATO gretas papildė praėjusią savaitę. Šalis tapo 31-ąja Aljanso nare. Nors Suomija į NATO duris pernai gegužę pasibeldė kartu su kaimynine Švedija, pastarosios šalies narystę blokuoja Aljanso narės Turkija ir Vengrija.
04:562023 04 10
Tyrimas: Rusija naudoja religiją kaip ginklą
Rusija toliau naudoja tikėjimą kaip ginklą, mėgindama diskredituoti Ukrainą tarptautinėje arenoje, ir vykdo informacines operacijas apie religiją, siekdama karinių tikslų, nors pati šiurkščiai pažeidžia tikėjimo laisvę okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Karo studijų institutu (ISW).
Analitikai pažymi, kad Rusijos okupacinė valdžia greičiausiai vykdo sistemingo religinio persekiojimo kampaniją okupuotoje Ukrainoje. Pranešama, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 d. Rusijos kareiviai ar okupacinė valdžia Ukrainoje įvykdė mažiausiai 76 religinio persekiojimo aktus.
Rusijos valdžia uždarė, nacionalizavo arba jėga perdavė Kremliaus kontroliuojamai Rusijos stačiatikių bažnyčiai mažiausiai 26 kulto pastatus, nužudė arba pagrobė mažiausiai 29 dvasininkus ar religinius lyderius.
Pažymima, kad ISW neskaičiuoja tų atvejų, kai ugnis galėjo netyčia pražudyti religinius lyderius arba sunaikinti kulto vietas.
Nuo 2014 metų Rusijos okupacinė valdžia represuoja ukrainiečių religinę bendruomenę marionetinėse respublikose Ukrainos rytuose ir neteisėtai okupuotame Kryme. Buvęs vadinamosios DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka 2015 metų gegužę pareiškė, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčios nariai, graikų apeigų katalikai ir evangelikai pripažinti „sektantais“ okupuotose teritorijose.
Sistemingas religinis persekiojimas yra platesnės kultūrinio genocido kampanijos prieš Ukrainą dalis, pažymi ISW.
Rusija toliau naudoja tikėjimą kaip ginklą, mėgindama diskredituoti Ukrainą tarptautinėje arenoje, ir vykdo informacines operacijas apie religiją, siekdama karinių tikslų, nors pati šiurkščiai pažeidžia tikėjimo laisvę okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Karo studijų institutu (ISW).
Analitikai pažymi, kad Rusijos okupacinė valdžia greičiausiai vykdo sistemingo religinio persekiojimo kampaniją okupuotoje Ukrainoje. Pranešama, kad nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasario 24 d. Rusijos kareiviai ar okupacinė valdžia Ukrainoje įvykdė mažiausiai 76 religinio persekiojimo aktus.
Rusijos valdžia uždarė, nacionalizavo arba jėga perdavė Kremliaus kontroliuojamai Rusijos stačiatikių bažnyčiai mažiausiai 26 kulto pastatus, nužudė arba pagrobė mažiausiai 29 dvasininkus ar religinius lyderius.
Pažymima, kad ISW neskaičiuoja tų atvejų, kai ugnis galėjo netyčia pražudyti religinius lyderius arba sunaikinti kulto vietas.
Nuo 2014 metų Rusijos okupacinė valdžia represuoja ukrainiečių religinę bendruomenę marionetinėse respublikose Ukrainos rytuose ir neteisėtai okupuotame Kryme. Buvęs vadinamosios DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka 2015 metų gegužę pareiškė, kad Ukrainos stačiatikių bažnyčios nariai, graikų apeigų katalikai ir evangelikai pripažinti „sektantais“ okupuotose teritorijose.
Sistemingas religinis persekiojimas yra platesnės kultūrinio genocido kampanijos prieš Ukrainą dalis, pažymi ISW.
18:312023 04 09
Balandžio 3–9 d. Rusijos Federacija kare prieš Ukrainą neteko 3 600 kareivių ir 261 karinės technikos ir ginkluotės vieneto, praneša naujienų agentūra „Unian“.
Ukrainos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas generolas leitenantas Oleksandras Pavliukas paskelbė, kad ukrainiečiai sunaikino rusų sraigtasparnį, lėktuvą, 63 bepilotes skraidykles, 38 šarvuočius, 53 artilerijos sistemas ir 6 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas.
Ukrainos pajėgos taip pat sunaikino tris Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemas, 65 transporto priemones, 13 specialiosios technikos vienetų ir 18 tankų.
16:512023 04 09
Bachmute ir jo apylinkėse atremta apie 20 Rusijos atakų – Ukrainos generalinis štabas
Ukrainos generalinis štabas sekmadienio vakaro suvestinėje praneša, kad Bachmute tęsiasi smarkūs mūšiai, o šioje srityje Ukrainos kariuomenė per dieną atmušė dvi dešimtis Rusijos atakų.
„Bachmuto kryptimi priešas ir toliau vykdomos puolimo operacijas, bandant visiškai perimti Bachmuto miesto kontrolę, vyksta sunkūs mūšiai. Visą dieną priešas nesėkmingai vykdė puolimo operacijas rajone į rytus nuo Bogdanovkos gyvenvietės. Gynybos pajėgų daliniai atmušė apie 20 priešo atakų nurodytame fronto sektoriuje“, – rašoma pranešime.
Generalinis štabas nepraneša apie permainas fronto linijoje.
Bogdanovka yra keli kilometrai į vakarus nuo Bachmuto, Khromovas.
Ukrainos generalinis štabas praneša, kad rusai ir toliau daugiausia atakuoja keturiuose rytinio fronto sektoriuose: pačioje šiaurėje, Kupjansko ir Limano kryptimi, Bachmute, taip pat Avdejevkoje ir Marynkoje prie Donecko. Visi išpuoliai, kaip tikina Generalinis štabas, yra atremti.
15:052023 04 09
Zelenskis gegužę gali apsilankyti Vokietijoje
Gegužės mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali apsilankyti Vokietijoje, kur jam kaip Ukrainos žmonių atstovui būtų įteikta Karolio Didžiojo premija, kuri skiriama už nuopelnus prisidedant prie Europos vienybės, praneša naujienų agentūra DPA.
Gegužės mėnesį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis gali apsilankyti Vokietijoje, kur jam kaip Ukrainos žmonių atstovui būtų įteikta Karolio Didžiojo premija, kuri skiriama už nuopelnus prisidedant prie Europos vienybės, praneša naujienų agentūra DPA.
Ceremonija turėtų įvykti gegužės 14 d. vakarų Vokietijoje, Acheno rotušės karūnavimo salėje.
Acheno miesto savivaldybė prieš Velykas paskelbė, kad galimam prezidento vizitui ruošiasi premijos organizatoriai. Tačiau taip pat nurodoma, kad V. Zelenskio dalyvavimas priklausytų nuo to, kokia tuo metu būtų situacija kare ir nuo atitinkamų saugumo aplinkybių.
Anot organizatorių, jei V. Zelenskis negalėtų atvykti asmeniškai, jis renginyje dalyvautų nuotoliniu būdu ir šiam variantui taip pat rengiamasi.
Oficialiai patvirtinta, kad apdovanojimo ceremonijos metu kalbą sakys Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Leidinys „Bild“ taip pat pranešė, kad į Acheną sakyti kalbos atvyks ir Vokietijos kancleris Olafas Szholzas.
Manoma, kad renginyje dalyvauti gali ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ar prezidentas Andrzejus Duda ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
15:012023 04 09
Ukraina teigia, kad per karą žuvo daugiau nei 178 000 Rusijos karių
Rusija per konfliktą prarado 178 150 karių, tvirtina Ukraina.
Ukrainos gynybos ministerija paskelbė naujausią informaciją apie nuostolius, kuriuos Rusija patyrė nuo savo invazijos.
Ukrainos pajėgos iš Maskvos atsargų išvalė 3636 tankus ir 7024 šarvuočius, pranešė ministerija.
„Sky News“ negalėjo savarankiškai patikrinti šių teiginių.
14:202023 04 09
Premjeras: Ukraina planuoja kuo skubiau pradėti didelio masto išminavimo programą
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis savo kassavaitinėje ekonomikos apžvalgoje paskelbė, kad vienas iš vyriausybės prioritetų yra kuo skubiau pradėti didelio masto išminavimo programą Ukrainoje, praneša „Ukrinform“.
Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis savo kassavaitinėje ekonomikos apžvalgoje paskelbė, kad vienas iš vyriausybės prioritetų yra kuo skubiau pradėti didelio masto išminavimo programą Ukrainoje, praneša „Ukrinform“.
„Dėl Rusijos teroristų kaltės Ukraina tapo viena labiausiai minomis užterštų valstybių pasaulyje. Vienas iš vyriausybės prioritetų yra kaip įmanoma anksčiau pradėti didelio masto išminavimo programą. Mes kuriame Valstybinį humanitarinio išminavimo centrą. Apie 320 000 vienetų sprogmenų jau buvo neutralizuota. Atnaujiname standartus, nustatome prioritetus ir kuriame rinką išminavimo paslaugoms“, – sakoma premjero pranešime.
14:022023 04 09
Rusai susprogdino tiltą Černihivo srityje, kad apsaugotų Brianską nuo diversantų
Rusijos pajėgos sunaikino tiltą per Sudisto upę Ukrainos Černihivo ir Rusijos Briansko srities pasienyje, „Telegram“ programėlėje pranešė buvęs liaudies deputatas Boryslavas Bereza.
Rusijos pajėgos sunaikino tiltą per Sudisto upę Ukrainos Černihivo ir Rusijos Briansko srities pasienyje, „Telegram“ programėlėje pranešė buvęs liaudies deputatas Boryslavas Bereza.
„Rusai smogė į tiltą per Sudisto upę Černihivo srityje (...) kad diversantams būtų sunkiau patekti į Briansko sritį“, – parašė B. Bereza.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sekmadienį pranešta apie sprogimą Černihivo srities Hremiačio rajone, jį sukėlė raketos smūgis. Raketą paleido Rusijos karo lėktuvas, neįskrididęs į Ukrainos oro erdvę.
13:422023 04 09
Dėl Bachmuto kovojanti Ukrainos kariuomenė pasitelkia Australijos šarvuočius „Bushmaster“
Australijos šarvuotieji transporteriai „Bushmaster“ įrodė, kad yra veiksmingi Ukrainos puolimo Bachmuto kryptimi daliniams, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, pranešė „Ukrinform“.
Australijos šarvuotieji transporteriai „Bushmaster“ įrodė, kad yra veiksmingi Ukrainos puolimo Bachmuto kryptimi daliniams, teigia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, pranešė „Ukrinform“.
„Šios mašinos puikiai pasiteisino kaip pėstininkų pervežimo ir evakuacijos transporto priemonės. Jos gana manevringos ir gerai važiuojančios, o tai svarbu vykdant pavestas kovines užduotis. Be to, jos padeda gelbėti mūsų vaikinų gyvybes“, – cituojamas ginkluotųjų pajėgų karys „Andrijus“.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kas 2022 m. spalį Australijos vyriausybė pritarė dar 30-ies šarvuočių „Bushmaster“ perdavimui Ukrainai.
13:082023 04 09
Prancūzija neigia, kad jos kariai dislokuoti Ukrainoje
Prancūzijos gynybos ministerija atmetė kaltinimus, kad Ukrainoje dislokuojami prancūzų kariai, kaip teigiama Pentagonui priskiriamuose neva nutekintuose dokumentuose, anksčiau šią savaitę paskelbtuose Rusijos žiniasklaidos.
Kaip pranešė britų dienraštis „The Guardian“ ir „Ukrinform“, gynybos ministro atstovas spaudai Sébastienas Lecornu sakė: „Ukrainoje nėra operacijose dalyvaujančių Prancūzijos pajėgų. Cituojamus dokumentus pateikė ne Prancūzijos kariškiai. Nekomentuojame dokumentų, kurių šaltinis neaiškus“.
Neva visiškai slapti Pentagono dokumentai, kuriuose, kaip pranešta, yra diagramos ir išsami informacija apie numatomus ginklų pristatymus, batalionų galias ir kiti neskelbtini duomenys, buvo išplatinti tviteryje ir „Telegram“ kanale. Viena iš skaidrių perša mintį, kad Ukrainoje veikia nedidelė mažiau nei šimto karių NATO sąjungininkių Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Latvijos specialiųjų operacijų pajėgų grupė.
Kariniai analitikai mano, kad kai kurios dokumentų dalys buvo pakeistos siekiant pervertinti amerikiečių skaičiavimus, kiek per karą žuvo Ukrainos karių, ir sumenkinti numanomus Rusijos pajėgų nuostolius.
Kaip skelbta anksčiau, „The New York Times“ straipsnyje teigiama, kad Pentagonas tiria tariamai itin slaptų dokumentų, susijusių su JAV ir NATO rengiamais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planais, nutekinimą. Dokumentuose nėra konkrečių mūšio planų, pavyzdžiui, kaip, kada ir kur Ukraina pradės puolimą, jie tik atspindi tariamus ginkluotųjų pajėgų poreikius, kokie jie buvo kovo 1 dieną.
Ukrainos prezidento kanceliarija kontrpuolimo planų „nutekinimą“ pavadino Rusijos „blefu“.
Prancūzijos gynybos ministerija atmetė kaltinimus, kad Ukrainoje dislokuojami prancūzų kariai, kaip teigiama Pentagonui priskiriamuose neva nutekintuose dokumentuose, anksčiau šią savaitę paskelbtuose Rusijos žiniasklaidos.
Kaip pranešė britų dienraštis „The Guardian“ ir „Ukrinform“, gynybos ministro atstovas spaudai Sébastienas Lecornu sakė: „Ukrainoje nėra operacijose dalyvaujančių Prancūzijos pajėgų. Cituojamus dokumentus pateikė ne Prancūzijos kariškiai. Nekomentuojame dokumentų, kurių šaltinis neaiškus“.
Neva visiškai slapti Pentagono dokumentai, kuriuose, kaip pranešta, yra diagramos ir išsami informacija apie numatomus ginklų pristatymus, batalionų galias ir kiti neskelbtini duomenys, buvo išplatinti tviteryje ir „Telegram“ kanale. Viena iš skaidrių perša mintį, kad Ukrainoje veikia nedidelė mažiau nei šimto karių NATO sąjungininkių Prancūzijos, JAV, Jungtinės Karalystės ir Latvijos specialiųjų operacijų pajėgų grupė.
Kariniai analitikai mano, kad kai kurios dokumentų dalys buvo pakeistos siekiant pervertinti amerikiečių skaičiavimus, kiek per karą žuvo Ukrainos karių, ir sumenkinti numanomus Rusijos pajėgų nuostolius.
Kaip skelbta anksčiau, „The New York Times“ straipsnyje teigiama, kad Pentagonas tiria tariamai itin slaptų dokumentų, susijusių su JAV ir NATO rengiamais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo planais, nutekinimą. Dokumentuose nėra konkrečių mūšio planų, pavyzdžiui, kaip, kada ir kur Ukraina pradės puolimą, jie tik atspindi tariamus ginkluotųjų pajėgų poreikius, kokie jie buvo kovo 1 dieną.
Ukrainos prezidento kanceliarija kontrpuolimo planų „nutekinimą“ pavadino Rusijos „blefu“.
12:072023 04 09
Kyjivas: nepaisant susprogdinto tilto, tiekimas Ukrainos kariuomenei Bachmute tęsiamas
Ukrainos kariai Bachmute aprūpinti viskuo, ko reikia, nors įsibrovėliai susprogdino tiltą gretimo Chromovės kaimo kryptimi, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus.
"Dabar mūsų inžinieriai ir logistikos specialistai daro viską, kas įmanoma. Tokie atvejai, įskaitant pastangas ugnimi arba tiesiogiai perimti kelių kontrolę, parodė, kad mes randame išeitį iš padėties ir užtikriname amunicijos, įrangos, produktų ir visko, ko reikia Bachmutui, tiekimą ir taip pat išvežame sužeistuosius“, – per nacionalinį telemaratoną sakė S. Čerevatijus, pranešė „Ukrinform“.
Pranešta, kad kovo 3 d. rusų įsibrovėliai sunaikino tiltą tarp Bachmuto ir Chromovės kaimo.
Ukrainos kariai Bachmute aprūpinti viskuo, ko reikia, nors įsibrovėliai susprogdino tiltą gretimo Chromovės kaimo kryptimi, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus.
"Dabar mūsų inžinieriai ir logistikos specialistai daro viską, kas įmanoma. Tokie atvejai, įskaitant pastangas ugnimi arba tiesiogiai perimti kelių kontrolę, parodė, kad mes randame išeitį iš padėties ir užtikriname amunicijos, įrangos, produktų ir visko, ko reikia Bachmutui, tiekimą ir taip pat išvežame sužeistuosius“, – per nacionalinį telemaratoną sakė S. Čerevatijus, pranešė „Ukrinform“.
Pranešta, kad kovo 3 d. rusų įsibrovėliai sunaikino tiltą tarp Bachmuto ir Chromovės kaimo.
10:442023 04 09
Lenkija bent iki liepos stabdo Ukrainos grūdų importą
Ukrainos grūdų importas į Lenkiją sustabdytas „bent iki liepos mėnesio“, pranešė Lenkijos žemės ūkio viceministras Januszas Kowalskis .
„Europos Sąjunga nepadarė nieko, kad padėtų Lenkijos ūkininkams“, - sakė J. Kowalskis „TVP Info“, pranešė „Ukrinform“. Tačiau, pasak jo, naujojo Lenkijos žemės ūkio ministro Roberto Teluso veiksmai ir derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu rezultatas „parodė, kad gebame susitarti su Ukraina ir laikinai sustabdyti importą bent iki liepos mėnesio“.
J. Kowalskis pridūrė, kad „tai tik pirmas žingsnis“, į valdančiąją koaliciją įeinanti jo partija „Solidari Lenkija“ pasisako už tai, kad „visiems žemės ūkio produktams iš Ukrainos būtų įvesti muitai“. „Mes padedame Ukrainai, bet turime būti tranzitinė šalis. Visa produkcija (...) siunčiama per Lenkiją, bet tai neturi kenkti Lenkijos ūkininkams ir gamintojams ir kelti maisto saugumo krizės“, – sakė J. Kowalskis.
Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos ūkininkai rengė masines protesto akcijas, ypač priešindamiesi Ukrainos žemės ūkio produktų gabenimui per Lenkijos teritoriją į trečiąsias šalis. Jie pabrėžė, kad nemaža dalis Ukrainos grūdų nėra toliau vežami, o lieka Lenkijoje ir muša grūdų supirkimo kainas.
Ūkininkų spaudžiama, Lenkijos vyriausybė prašė Europos Komisijos panaikinti nulinį muitą Ukrainos žemės ūkio produktams. Tačiau Europos Komisija neįvykdė pagrindinio Lenkijos ūkininkų reikalavimo įvesti muitus ukrainietiškoms žemės ūkio prekėms ir dar metams – iki 2024 m. birželio 5 d. – pratęsė sutartį dėl neapmuitinto Ukrainos prekių importo.
Balandžio 5 d. dėl Ukrainos grūdų krizės atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas. Ketvirtadienį naujuoju ministru buvo paskirtas R. Telusas.
Ukrainos grūdų importas į Lenkiją sustabdytas „bent iki liepos mėnesio“, pranešė Lenkijos žemės ūkio viceministras Januszas Kowalskis .
„Europos Sąjunga nepadarė nieko, kad padėtų Lenkijos ūkininkams“, - sakė J. Kowalskis „TVP Info“, pranešė „Ukrinform“. Tačiau, pasak jo, naujojo Lenkijos žemės ūkio ministro Roberto Teluso veiksmai ir derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu rezultatas „parodė, kad gebame susitarti su Ukraina ir laikinai sustabdyti importą bent iki liepos mėnesio“.
J. Kowalskis pridūrė, kad „tai tik pirmas žingsnis“, į valdančiąją koaliciją įeinanti jo partija „Solidari Lenkija“ pasisako už tai, kad „visiems žemės ūkio produktams iš Ukrainos būtų įvesti muitai“. „Mes padedame Ukrainai, bet turime būti tranzitinė šalis. Visa produkcija (...) siunčiama per Lenkiją, bet tai neturi kenkti Lenkijos ūkininkams ir gamintojams ir kelti maisto saugumo krizės“, – sakė J. Kowalskis.
Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos ūkininkai rengė masines protesto akcijas, ypač priešindamiesi Ukrainos žemės ūkio produktų gabenimui per Lenkijos teritoriją į trečiąsias šalis. Jie pabrėžė, kad nemaža dalis Ukrainos grūdų nėra toliau vežami, o lieka Lenkijoje ir muša grūdų supirkimo kainas.
Ūkininkų spaudžiama, Lenkijos vyriausybė prašė Europos Komisijos panaikinti nulinį muitą Ukrainos žemės ūkio produktams. Tačiau Europos Komisija neįvykdė pagrindinio Lenkijos ūkininkų reikalavimo įvesti muitus ukrainietiškoms žemės ūkio prekėms ir dar metams – iki 2024 m. birželio 5 d. – pratęsė sutartį dėl neapmuitinto Ukrainos prekių importo.
Balandžio 5 d. dėl Ukrainos grūdų krizės atsistatydino Lenkijos žemės ūkio ministras Henrykas Kowalczykas. Ketvirtadienį naujuoju ministru buvo paskirtas R. Telusas.
10:342023 04 09
Analitikai: Rusijos kariuomenė naudoja artileriją, kad kompensuotų sumažėjusią puolimo galią
Rusijos pajėgos kaunasi visoje fronto linijoje, tačiau visas jų puolimas artėja prie kulminacijos, Rusijos okupantai naudoja artileriją, kad kompensuotų nusilpusius puolimo pajėgumus, sakoma Karo studijų instituto paskelbtoje ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“.
Ukrainos sausumos pajėgos balandžio 8 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos kovoja visoje fronto linijoje, bet Rusijos puolimo potencialas ir toliau mažėja.
Pasak Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovo Ivano Tymočkos, Rusijos kariuomenė niekur fronto linijoje nedaro rimtos pažangos, puolimo tempas Bachmute ir aplink kai kuriose vietose šiek tiek sumažėjo, o kai kur ir visiškai sustojo.
I. Tymočkos vertinimu, Rusijos puolimas Avdijivkoje „įstrigo“, jis pranešė, kad Rusijos pajėgos vis dar nekontroliuoja Marijinkos, nors jau pavertė miestą griuvėsiais.
JAV instituto ataskaitoje sakoma, jog Rusijos pajėgos naudoja artileriją, kad kompensuotų nusilpusį gebėjimą pulti.
Pasak analitikų, didelė sviedinių paklausa rodo, kad Rusijos pajėgos vis dar itin pasikliauja artilerija, siekdamos kompensuoti esminius kovinio pajėgumo trūkumus, įskaitant menką pataikymą į taikinius, nepakankamą sausumos puolimo pajėgumą ir galios Ukrainos oro erdvėje stoką.
Sakoma, kad pasitelkusios sunkiąją artileriją Rusijos pajėgos pirmiausia nušluoja gyvenvietes nuo žemės paviršiaus ir tik tada jas užima per sausumos puolimą. „Nuolatinis artilerijos sviedinių stygius ir toliau trukdys Rusijos kariuomenei kompensuoti kitas silpnąsias vietas ir ribotas galimybes“, – sakoma ataskaitoje.
Pranešama, kad Rusijos vadai, siekdami sustiprinti sumenkusį daugumos Rusijos padalinių kovinį efektyvumą, svarbiausiose fronto linijose mūšiuose dėl miestų dalyvaujančiose pajėgose formuoja specializuotus kuopos dydžio dalinius.
Rusijos pajėgos kaunasi visoje fronto linijoje, tačiau visas jų puolimas artėja prie kulminacijos, Rusijos okupantai naudoja artileriją, kad kompensuotų nusilpusius puolimo pajėgumus, sakoma Karo studijų instituto paskelbtoje ataskaitoje, pranešė „Ukrinform“.
Ukrainos sausumos pajėgos balandžio 8 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos kovoja visoje fronto linijoje, bet Rusijos puolimo potencialas ir toliau mažėja.
Pasak Ukrainos sausumos pajėgų rezervistų tarybos vadovo Ivano Tymočkos, Rusijos kariuomenė niekur fronto linijoje nedaro rimtos pažangos, puolimo tempas Bachmute ir aplink kai kuriose vietose šiek tiek sumažėjo, o kai kur ir visiškai sustojo.
I. Tymočkos vertinimu, Rusijos puolimas Avdijivkoje „įstrigo“, jis pranešė, kad Rusijos pajėgos vis dar nekontroliuoja Marijinkos, nors jau pavertė miestą griuvėsiais.
JAV instituto ataskaitoje sakoma, jog Rusijos pajėgos naudoja artileriją, kad kompensuotų nusilpusį gebėjimą pulti.
Pasak analitikų, didelė sviedinių paklausa rodo, kad Rusijos pajėgos vis dar itin pasikliauja artilerija, siekdamos kompensuoti esminius kovinio pajėgumo trūkumus, įskaitant menką pataikymą į taikinius, nepakankamą sausumos puolimo pajėgumą ir galios Ukrainos oro erdvėje stoką.
Sakoma, kad pasitelkusios sunkiąją artileriją Rusijos pajėgos pirmiausia nušluoja gyvenvietes nuo žemės paviršiaus ir tik tada jas užima per sausumos puolimą. „Nuolatinis artilerijos sviedinių stygius ir toliau trukdys Rusijos kariuomenei kompensuoti kitas silpnąsias vietas ir ribotas galimybes“, – sakoma ataskaitoje.
Pranešama, kad Rusijos vadai, siekdami sustiprinti sumenkusį daugumos Rusijos padalinių kovinį efektyvumą, svarbiausiose fronto linijose mūšiuose dėl miestų dalyvaujančiose pajėgose formuoja specializuotus kuopos dydžio dalinius.
08:232023 04 09
Per Rusijos agresiją Ukrainoje žuvo 468 vaikai
Per plataus masto Rusijos ginkluotą agresiją Ukrainoje žuvo 468 vaikai, 947 buvo sužeisti.
„2023 m. balandžio 9 d. ryto duomenimis, dėl Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 1 415 vaikų. Remiantis oficialia nepilnamečių prokurorų informacija, žuvo 468 vaikai, daugiau nei 947 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – „Telegram“ programėlėje paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai, renkami duomenys aktyvių karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko srityje - 449, Charkovo srityje - 275, Kyjivo srityje - 127, Chersono srityje - 94, Zaporižios srityje - 89, Mykolajivo srityje - 85, Černihivo srityje - 68, Luhansko srityje - 66 ir Dnipropetrovsko srityje - 66 .
Sekmadienį, balandžio 9 d., rusai paleido raketas į Zaporožią. Raketa pataikė į privatų gyvenamąjį pastatą ir jį sugriovė, žuvo 11 metų mergaitė. Šeštadienį, balandžio 8 d., Rusijai apšaudžius Torecką Donecko srityje buvo sužeistas penkiolikmetis.
Pranešta, kad balandžio 8 d. į Ukrainą buvo grąžintas 31 rusų deportuotas ukrainiečių vaikas.
Per plataus masto Rusijos ginkluotą agresiją Ukrainoje žuvo 468 vaikai, 947 buvo sužeisti.
„2023 m. balandžio 9 d. ryto duomenimis, dėl Rusijos Federacijos plataus masto ginkluotos agresijos Ukrainoje nukentėjo daugiau nei 1 415 vaikų. Remiantis oficialia nepilnamečių prokurorų informacija, žuvo 468 vaikai, daugiau nei 947 patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus“, – „Telegram“ programėlėje paskelbė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Pabrėžiama, kad šie skaičiai nėra galutiniai, renkami duomenys aktyvių karo veiksmų zonose, laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose.
Daugiausia vaikų nukentėjo Donecko srityje - 449, Charkovo srityje - 275, Kyjivo srityje - 127, Chersono srityje - 94, Zaporižios srityje - 89, Mykolajivo srityje - 85, Černihivo srityje - 68, Luhansko srityje - 66 ir Dnipropetrovsko srityje - 66 .
Sekmadienį, balandžio 9 d., rusai paleido raketas į Zaporožią. Raketa pataikė į privatų gyvenamąjį pastatą ir jį sugriovė, žuvo 11 metų mergaitė. Šeštadienį, balandžio 8 d., Rusijai apšaudžius Torecką Donecko srityje buvo sužeistas penkiolikmetis.
Pranešta, kad balandžio 8 d. į Ukrainą buvo grąžintas 31 rusų deportuotas ukrainiečių vaikas.
07:012023 04 09
Kariuomenės atstovė: priešai tyčia apšaudo infrastruktūrą Chersono srityje
Priešai apšaudo sausumos minomis užterštas teritorijas Chersono srityje, kad jos detonuotų toliau, per nacionalinį naujienų telemaratoną sakė Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk, pranešė „Ukrinform“.
Rusijos pajėgos „ir toliau bombardavo dešinįjį krantą, visų pirma, valdomos aviacinės bombos buvo nukreiptos į Kozatską, jos vėl pataikė į infrastruktūros objektus, padedančius regionui atsigauti“, sakė N. Humeniuk.
Ji pabrėžė, kad Chersono sritis pirmiausia yra žemės ūkio regionas ir ten jau prasidėjo lauko darbų sezonas. „Jie ir toliau smogia į laukus, žemės ūkio paskirties žemę, kur minos dar nėra neutralizuotos (...) ir toliau naikina civilių gyvybes“, – sakė N. Humeniuk. Ji paragino gyventojus nemėginti patiems išminuoti teritorijų.
Pranešta, kad pastarąją parą priešai 71 kartą apšaudė dešinįjį Chersono srities
Priešai apšaudo sausumos minomis užterštas teritorijas Chersono srityje, kad jos detonuotų toliau, per nacionalinį naujienų telemaratoną sakė Ukrainos Pietų operatyvinės vadovybės atstovė spaudai Natalija Humeniuk, pranešė „Ukrinform“.
Rusijos pajėgos „ir toliau bombardavo dešinįjį krantą, visų pirma, valdomos aviacinės bombos buvo nukreiptos į Kozatską, jos vėl pataikė į infrastruktūros objektus, padedančius regionui atsigauti“, sakė N. Humeniuk.
Ji pabrėžė, kad Chersono sritis pirmiausia yra žemės ūkio regionas ir ten jau prasidėjo lauko darbų sezonas. „Jie ir toliau smogia į laukus, žemės ūkio paskirties žemę, kur minos dar nėra neutralizuotos (...) ir toliau naikina civilių gyvybes“, – sakė N. Humeniuk. Ji paragino gyventojus nemėginti patiems išminuoti teritorijų.
Pranešta, kad pastarąją parą priešai 71 kartą apšaudė dešinįjį Chersono srities
06:512023 04 09
Zaporižios srityje priešai apšaudė beveik 20 gyvenviečių, žuvo trys civiliai
Pastarąją parą Rusijos kariuomenė apšaudė 18 gyvenviečių Zaporižios srityje, žuvo trys žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Jurijus Malaška, pranešė „Ukrinform“.
„Rusijos Federacijos teroristų kariuomenė atėmė trijų nekaltų regiono gyventojų gyvybes. Per priešo išpuolius buvo sužeisti dar penki žmonės“, – sakoma pranešime.
Priešai apšaudė Zaporižią, Orichivą, Huliaipolę ir dar 15 gyvenviečių. Rusai surengė raketų smūgį, keturis antskrydžius, penkias dronų atakas ir 46 artilerijos smūgius.
Per praėjusią parą buvo sunaikinta ar apgadinta kelios dešimtys objektų: butai, namai, komercinės paskirties pastatai. Anksčiau pranešta, kad Rusijos raketa pataikė į privatų sektorių Zaporižios regione, žuvo vyras ir jo dukra.
Pastarąją parą Rusijos kariuomenė apšaudė 18 gyvenviečių Zaporižios srityje, žuvo trys žmonės. Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Jurijus Malaška, pranešė „Ukrinform“.
„Rusijos Federacijos teroristų kariuomenė atėmė trijų nekaltų regiono gyventojų gyvybes. Per priešo išpuolius buvo sužeisti dar penki žmonės“, – sakoma pranešime.
Priešai apšaudė Zaporižią, Orichivą, Huliaipolę ir dar 15 gyvenviečių. Rusai surengė raketų smūgį, keturis antskrydžius, penkias dronų atakas ir 46 artilerijos smūgius.
Per praėjusią parą buvo sunaikinta ar apgadinta kelios dešimtys objektų: butai, namai, komercinės paskirties pastatai. Anksčiau pranešta, kad Rusijos raketa pataikė į privatų sektorių Zaporižios regione, žuvo vyras ir jo dukra.
06:032023 04 09
Ukraina pasipiktinusi nauju popiežiaus mėginimu sutapatinti karo aukas su agresoriais
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė nusivylimą dėl bendro ukrainiečių ir rusų paauglių dalyvavimo Kryžiaus stotyse Romoje. Ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos teigimu, taip mėginama prilyginti Rusijos pradėto karo aukas agresorei ir iškraipoma tikrovė, į kurią Rusija panardino ukrainiečius. Jis tai paskelbė feisbuke, pranešė „Ukrinform“.
Pasak O. Nikolenkos, Didįjį penktadienį Romoje vyko didžiulis religinis renginys – Kryžiaus kelio procesija, simbolizuojanti gėrio pergalę prieš blogį, šviesos prieš tamsą, tikėjimo prieš neviltį. "Esame labai dėkingi popiežiui Pranciškui už rūpestį Ukraina ir ukrainiečiais. Deja, esame priversti konstatuoti, kad šių metų procesiją dar kartą užgožė mėginimas sulyginti aukas ir agresorius", – pabrėžė O. Nikolenka.
Jis turėjo galvoje tekstus, kurie buvo deklamuojami ukrainiečio paauglio, radusio prieglobstį Italijoje, kai jo gimtąjį miestą Mariupolį užėmė Rusijos kariuomenė, ir ruso berniuko, kurio brolis kareivis neteko gyvybės, o tėvas ir senelis dingo per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.
„Esame nusivylę, kad Šventasis Sostas neatsižvelgė į Ukrainos pateiktus argumentus dėl įžeidžiančio tokio gesto pobūdžio. Bendras ukrainiečio ir ruso dalyvavimas iškreipia realybę, į kurią Rusija įstūmė ukrainiečius vykdydamas jų genocidą. Be to, tai pakerta teisingumo ir visuotinės moralės principus, diskredituoja taikos ir brolybės sampratą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jis pridūrė, kad mėginimas padėti lygybės ženklą tarp kenčiančios Ukrainos ir šias kančias sukeliančios Rusijos neprisideda prie susitaikymo.
„Susitaikymas gali įvykti tik po Ukrainos pergalės, patraukus baudžiamojon atsakomybėn visus Rusijos nusikaltėlius, pareiškus atgailą už sukeltas kančias ir paprašius ukrainiečių atleidimo. Tikimės, kad Šventasis Sostas ir toliau laikysis požiūrio, grindžiamo teisingumo supratimu ir atsakomybe atkurti taiką Ukrainoje ir įtvirtinti teisingumą“, – sakė O. Nikolenka.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė nusivylimą dėl bendro ukrainiečių ir rusų paauglių dalyvavimo Kryžiaus stotyse Romoje. Ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos teigimu, taip mėginama prilyginti Rusijos pradėto karo aukas agresorei ir iškraipoma tikrovė, į kurią Rusija panardino ukrainiečius. Jis tai paskelbė feisbuke, pranešė „Ukrinform“.
Pasak O. Nikolenkos, Didįjį penktadienį Romoje vyko didžiulis religinis renginys – Kryžiaus kelio procesija, simbolizuojanti gėrio pergalę prieš blogį, šviesos prieš tamsą, tikėjimo prieš neviltį. "Esame labai dėkingi popiežiui Pranciškui už rūpestį Ukraina ir ukrainiečiais. Deja, esame priversti konstatuoti, kad šių metų procesiją dar kartą užgožė mėginimas sulyginti aukas ir agresorius", – pabrėžė O. Nikolenka.
Jis turėjo galvoje tekstus, kurie buvo deklamuojami ukrainiečio paauglio, radusio prieglobstį Italijoje, kai jo gimtąjį miestą Mariupolį užėmė Rusijos kariuomenė, ir ruso berniuko, kurio brolis kareivis neteko gyvybės, o tėvas ir senelis dingo per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.
„Esame nusivylę, kad Šventasis Sostas neatsižvelgė į Ukrainos pateiktus argumentus dėl įžeidžiančio tokio gesto pobūdžio. Bendras ukrainiečio ir ruso dalyvavimas iškreipia realybę, į kurią Rusija įstūmė ukrainiečius vykdydamas jų genocidą. Be to, tai pakerta teisingumo ir visuotinės moralės principus, diskredituoja taikos ir brolybės sampratą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Jis pridūrė, kad mėginimas padėti lygybės ženklą tarp kenčiančios Ukrainos ir šias kančias sukeliančios Rusijos neprisideda prie susitaikymo.
„Susitaikymas gali įvykti tik po Ukrainos pergalės, patraukus baudžiamojon atsakomybėn visus Rusijos nusikaltėlius, pareiškus atgailą už sukeltas kančias ir paprašius ukrainiečių atleidimo. Tikimės, kad Šventasis Sostas ir toliau laikysis požiūrio, grindžiamo teisingumo supratimu ir atsakomybe atkurti taiką Ukrainoje ir įtvirtinti teisingumą“, – sakė O. Nikolenka.
04:592023 04 09
Zelenskis sako matąs Ukrainą kelyje į narystę NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vis dar mato savo šalį kelyje į NATO narystę, nepaisant to, jog nėra jokių ženklų, kad 13 mėnesių trunkantis Rusijos agresijos karas sustotų.
Kasdienėje vaizdo žinutėje iš Kyjivo V. Zelenskis sakė, kad ši savaitė buvo gera „judėjimui NATO“ link, Ukraina sulaukė naujos karinės pagalbos ir tarptautinio palaikymo.
V. Zelenskis paminėjo Lietuvos pasiūlymą liepą per Aljanso viršūnių susitikimą sostinėje Vilniuje pakviesti Ukrainą tapti NATO nare ir padėkojo Lietuvai. Baltijos šalies parlamentas šią savaitę nusprendė siekti, kad liepos 11 ir 12 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta prisijungti prie Aljanso.
Ukrainos siekį įstoti į NATO Kremlius dažnai įvardija kaip vieną iš pernai vasarį pradėtos plataus masto Rusijos invazijos priežasčių. Pernai V. Zelenskis ragino „pagreitintai“ priimti Ukrainą į NATO ir suteikti jai lengvatinį režimą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos NATO narės, pavyzdžiui, Vokietija, tai vertina santūriai, nes viena iš sąlygų norint tapti nare yra ta, jog šalis neturi būti tarptautinio konflikto dalyvė.
Savo žinutėje V. Zelenskis prašė šalių, kurios vis dar turi aiškiai atsiriboti nuo Rusijos, paramos ir sakė, kad ukrainiečiai kovoja už visuotines vertybes, artimas visoms tautoms. „Visi vertina saugumą ir apsaugą nuo teroro“, – sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad Rusija steigia „koncentracijos stovyklas, deportuoja vaikus, prievartauja moteris, degina miestus“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad vis dar mato savo šalį kelyje į NATO narystę, nepaisant to, jog nėra jokių ženklų, kad 13 mėnesių trunkantis Rusijos agresijos karas sustotų.
Kasdienėje vaizdo žinutėje iš Kyjivo V. Zelenskis sakė, kad ši savaitė buvo gera „judėjimui NATO“ link, Ukraina sulaukė naujos karinės pagalbos ir tarptautinio palaikymo.
V. Zelenskis paminėjo Lietuvos pasiūlymą liepą per Aljanso viršūnių susitikimą sostinėje Vilniuje pakviesti Ukrainą tapti NATO nare ir padėkojo Lietuvai. Baltijos šalies parlamentas šią savaitę nusprendė siekti, kad liepos 11 ir 12 dienomis vyksiančiame viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta prisijungti prie Aljanso.
Ukrainos siekį įstoti į NATO Kremlius dažnai įvardija kaip vieną iš pernai vasarį pradėtos plataus masto Rusijos invazijos priežasčių. Pernai V. Zelenskis ragino „pagreitintai“ priimti Ukrainą į NATO ir suteikti jai lengvatinį režimą. Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos NATO narės, pavyzdžiui, Vokietija, tai vertina santūriai, nes viena iš sąlygų norint tapti nare yra ta, jog šalis neturi būti tarptautinio konflikto dalyvė.
Savo žinutėje V. Zelenskis prašė šalių, kurios vis dar turi aiškiai atsiriboti nuo Rusijos, paramos ir sakė, kad ukrainiečiai kovoja už visuotines vertybes, artimas visoms tautoms. „Visi vertina saugumą ir apsaugą nuo teroro“, – sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad Rusija steigia „koncentracijos stovyklas, deportuoja vaikus, prievartauja moteris, degina miestus“.
19:492023 04 08
Lenkija pateiks Ukrainai 200 šarvuotų transporterių „Rosomak“
Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime sakė, kad Lenkija sutiko tiekti Kyjivui 200 šarvuotų transporterių „Rosomak“. Šis susitarimas buvo pasiektas šią savaitę per oficialų Ukrainos prezidento vizitą Lenkijoje, praneša BBC Rusijos naujienų tarnyba.
Pasak V. Zelenskio, 100 šių mašinų bus pristatyta dabar, o dar 100 - vėliau.
„Lenkija įvykdė viską, kas deklaruota dėl tankų, jie yra Ukrainoje, ypač „Leopardai“, - taip pat sakė V. Zelenskis. Lenkija pažadėjo pateikti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.
V. Zelenskis sakė, kad Varšuva taip pat aprūpina Kyjivą savaeigiais minosvaidžiais, papildomomis raketomis ir lėktuvais MiG.
Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad Ukraina iš Lenkijos nupirko 100 aštuonračių šarvuotų kovos mašinų „Rosomak“ - šis pirkinys bus apmokėtas ES ir JAV Ukrainai skirtais pinigais.
Sunkiosios ratinės šarvuotosios transporto priemonės neturi tokios pat apsaugos kaip tankai ar vikšrinės pėstininkų kovos mašinos, mūšio lauke jos yra labiau pažeidžiamos. Tačiau tai ratinės transporto priemonės, kurios, skirtingai nei vikšrinės transporto priemonės, gali atlikti ilgus žygius.
Tokios transporto priemonės gali tapti greitojo reagavimo padalinių pagrindu, kurie gali greitai sustiprinti grupuotę puolime arba perkelti karius į kitą sektorių gynybai.
Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime sakė, kad Lenkija sutiko tiekti Kyjivui 200 šarvuotų transporterių „Rosomak“. Šis susitarimas buvo pasiektas šią savaitę per oficialų Ukrainos prezidento vizitą Lenkijoje, praneša BBC Rusijos naujienų tarnyba.
Pasak V. Zelenskio, 100 šių mašinų bus pristatyta dabar, o dar 100 - vėliau.
„Lenkija įvykdė viską, kas deklaruota dėl tankų, jie yra Ukrainoje, ypač „Leopardai“, - taip pat sakė V. Zelenskis. Lenkija pažadėjo pateikti Ukrainai 14 tankų „Leopard 2“.
V. Zelenskis sakė, kad Varšuva taip pat aprūpina Kyjivą savaeigiais minosvaidžiais, papildomomis raketomis ir lėktuvais MiG.
Anksčiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis paskelbė, kad Ukraina iš Lenkijos nupirko 100 aštuonračių šarvuotų kovos mašinų „Rosomak“ - šis pirkinys bus apmokėtas ES ir JAV Ukrainai skirtais pinigais.
Sunkiosios ratinės šarvuotosios transporto priemonės neturi tokios pat apsaugos kaip tankai ar vikšrinės pėstininkų kovos mašinos, mūšio lauke jos yra labiau pažeidžiamos. Tačiau tai ratinės transporto priemonės, kurios, skirtingai nei vikšrinės transporto priemonės, gali atlikti ilgus žygius.
Tokios transporto priemonės gali tapti greitojo reagavimo padalinių pagrindu, kurie gali greitai sustiprinti grupuotę puolime arba perkelti karius į kitą sektorių gynybai.
18:132023 04 08
Rusijos įstatymų leidėjai siūlo sugriežtinti bausmes už terorizmą ir išdavystę
Rusijos įstatymų leidėjai pasiūlė sugriežtinti bausmes asmenims, nuteistiems už terorizmą, valstybės išdavystę ir sabotažą, teigiama pranešimuose, rašo „Sky News“.
Didžiausia bausmė už teroro aktą, kuris apibrėžiamas kaip veiksmas, keliantis pavojų gyvybei ir kuriuo siekiama destabilizuoti Rusiją, būtų padidinta nuo 15 iki 20 metų.
Asmenys, pripažinti kaltais dėl sabotažo, taip pat gali būti įkalinti 20 metų (nuo 15 metų), o už „tarptautinį terorizmą“ nuteisti iki gyvos galvos (nuo 12 metų).
Siūlomus pakeitimus išdėstė Valstybinės Dūmos (žemųjų parlamento rūmų) Saugumo ir kovos su korupcija komiteto vadovas Vasilijus Piskariovas.
„Siūlome nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už valstybės išdavystę“, - citavo jį vietos naujienų agentūros, tačiau nepateikė jokių detalių.
Anksčiau šią savaitę naujienų agentūra TASS citavo A. Piskariovą, kuris sakė, kad griežtesnių priemonių reikia siekiant apsisaugoti nuo, jo žodžiais tariant, precedento neturinčių grėsmių, su kuriomis Rusija susiduria iš Ukrainos ir jos rėmėjų Vakarų.
Rusijos įstatymų leidėjai pasiūlė sugriežtinti bausmes asmenims, nuteistiems už terorizmą, valstybės išdavystę ir sabotažą, teigiama pranešimuose, rašo „Sky News“.
Didžiausia bausmė už teroro aktą, kuris apibrėžiamas kaip veiksmas, keliantis pavojų gyvybei ir kuriuo siekiama destabilizuoti Rusiją, būtų padidinta nuo 15 iki 20 metų.
Asmenys, pripažinti kaltais dėl sabotažo, taip pat gali būti įkalinti 20 metų (nuo 15 metų), o už „tarptautinį terorizmą“ nuteisti iki gyvos galvos (nuo 12 metų).
Siūlomus pakeitimus išdėstė Valstybinės Dūmos (žemųjų parlamento rūmų) Saugumo ir kovos su korupcija komiteto vadovas Vasilijus Piskariovas.
„Siūlome nustatyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už valstybės išdavystę“, - citavo jį vietos naujienų agentūros, tačiau nepateikė jokių detalių.
Anksčiau šią savaitę naujienų agentūra TASS citavo A. Piskariovą, kuris sakė, kad griežtesnių priemonių reikia siekiant apsisaugoti nuo, jo žodžiais tariant, precedento neturinčių grėsmių, su kuriomis Rusija susiduria iš Ukrainos ir jos rėmėjų Vakarų.
17:022023 04 08
Rusija per invaziją neteko 177 680 karių, teigia Ukraina
Ukraina pateikė naujausią atnaujintą informaciją apie tai, kiek nuostolių Rusija patyrė nuo karo pradžios, rašo „Sky News“.
Ji teigia, kad žuvo 177 680 Rusijos karių ir sunaikinta 7 020 šarvuotų kovos mašinų.
Tarp kitos sunaikintos karinės technikos yra 3 636 tankai ir 2 727 artilerijos pabūklai.
https://twitter.com/DefenceU/status/1644701881401495552?ref_src=twsrc%5Etfw
Ukraina pateikė naujausią atnaujintą informaciją apie tai, kiek nuostolių Rusija patyrė nuo karo pradžios, rašo „Sky News“.
Ji teigia, kad žuvo 177 680 Rusijos karių ir sunaikinta 7 020 šarvuotų kovos mašinų.
Tarp kitos sunaikintos karinės technikos yra 3 636 tankai ir 2 727 artilerijos pabūklai.
https://twitter.com/DefenceU/status/1644701881401495552?ref_src=twsrc%5Etfw
Susiję straipsniai
1/50
Rusijos karas prieš Ukrainą
Nuotraukos: AFP / Scanpix
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
