Naujausius įvykius fronte leidinys sieja su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimu, kad kariuomenė paprašė jo mobilizuoti dar iki 500 000 vyrų (tai buvo pasakyta per jo didžiąją spaudos konferenciją).
Daug ukrainiečių dar nėra pašaukti į kariuomenę, o valdžia nenori griebtis masinės mobilizacijos, bijodama padidinti socialinę įtampą, komentuoja laikraštis. Tuo metu Rusijos kariai artėja prie Avdijivkos miesto, kurį laikraštis „New York Times“ apibūdino kaip ukrainiečių tvirtovę Donecko srityje.
Avdijivkos užėmimas Rusijai būtų strateginė sėkmė, nes ji yra Ukrainos gynybos Donbase atrama ir pasipriešinimo simbolis – Rusijos remiamos pajėgos bandė ją užimti dar 2014 m.
„Naujausi Rusijos puolimai prie Avdijivkos, taip pat aplink kitus miestus, tokius kaip Kupianskas, Bachmutas ir Marijinka, taip pat yra dar vienas įrodymas, kad Rusija tvirtai perėmė iniciatyvą didžiojoje mūšio lauko dalyje po to, kai praėjusį mėnesį vyriausiasis Ukrainos generolas pripažino, kad vasaros kontrpuolimas įstrigo“, – sakoma straipsnyje. Straipsnyje minimas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnyj.
Žiniasklaida: Rusija gali užpulti Europą 2024 arba 2025 metais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali užpulti Europą 2024 ar 2025 metais: jis lauks momento, kai JAV „neturės lyderio“ ir negalės greitai padėti savo partneriams atremti Rusijos smūgio.
Viena iš Europos žvalgybos tarnybų svarsto tokią galimybę, pažymi leidinys „Bild“, primindamas dabartinio Vokietijos gynybos ministerijos vadovo prielaidą, kad NATO ir ES dar turi pasirengimui mažiausiai 10 metų.
„Omenyje turimas laikotarpis nuo dabartinio JAV prezidento pasitraukimo iš pareigų 2024 metų lapkričio pradžioje iki jo galimo įpėdinio inauguracijos 2025 metų sausį“, – rašo leidinys apie „dramatišką“ Putino atakos scenarijų.
Kartu Rusijos valdžia tikisi, kad JAV prezidento postą vėl užims Donaldas Trumpas, nes jam vadovaujant „gali nutikti bet kas“.
VFR gynybos ministras Borisas Pistoriusas viename iš interviu Vokietijos žiniasklaidai sakė, jog Berlynas turi 5–8 metus buvusiai savo armijos galiai atkurti.
Jis taip pat pareiškė, kad Vokietija, stiprindama NATO rytinį flangą, iki 2027 metų planuoja dislokuoti Lietuvoje 4 tūkstančius Bundesvero kariškių.
Be to, ministras pabrėžė, kad Vokietijoje reikia vėl įvesti privalomąją karinę tarnybą.