Visas svarbiausias naujienas apie Rusijos karą prieš Ukrainą galite skaityti čia.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad nuo kovo 11 dienos siūloma nutraukti ugnį, tačiau agresorė Rusija toliau puola Ukrainą.
„Jau nuo kovo 11 d. yra pasiūlymas dėl besąlygiškų paliaubų, ir tokie smūgiai jau būtų nutrūkę. Tačiau visa tai tęsia Rusija. Be to, kiekvieną naktį, kas 24 valandas ji vykdo ciniškiausius smūgius“, – pažymėjo V. Zelenskis per vakarinį vaizdo pranešimą.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Rusija yra vienintelė šalis, kuri tęsia karą, ir spaudimas jai turėtų būti didinamas.
„Taip pat reikia labiau spausti Rusiją, kad šis teroras liautųsi. O tai priklauso nuo visų partnerių – nuo Amerikos, nuo Europos, nuo kitų pasaulio šalių“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad su gynybos ministru Rustemu Umerovu kalbėjosi apie Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimą, kuris vyksta Rijade. Pasak V. Zelenskio, Ukrainos komanda dirba konstruktyviai, o pokalbis yra gana naudingas.
„Bet kad ir apie ką dabar kalbėtume su partneriais, mums reikia, kad Putinas iš tikrųjų įsakytų nutraukti smūgius: kas sukėlė šį karą, tas turi jį ir užbaigti“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Per Rusijos raketų smūgius Ukrainos Donecko srityje sekmadienį žuvo du žmonės.
Portalas „Ukrajinska Pravda“, remdamasis vietos institucijomis, pranešė, kad Doneckės kaime žuvo 46 metų vyras, o Pokrovske – 76-erių senjoras. Pokrovske dar vienas žmogus buvo sužeistas.
Anot pranešimo, rusai apšaudė gyvenamąsias teritorijas.
JAV dedant pastangas dėl ribotų paliaubų, Maskva apkaltino Kyjivą ir toliau apšaudant Rusijos energetikos objektus. Rusija jau kelias dienas laikosi atitinkamo susitarimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš karto davė įsakymą nutraukti tokias atakas, tačiau Ukraina to nepadarė, Rusijos valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
V. Putinas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per pokalbį telefonu šią savaitę susitarė, kad 30 dienų turi būti atsisakyta atakų prieš energetikos infrastruktūrą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per pokalbį su D. Trumpu taip pat pareiškė esąs tam pasirengęs. Atitinkamos detalės dar tik turėtų būti suderintos per derybas Saudo Arabijoje.
Tačiau D. Peskovas jau kalbėjo apie susitarimų sulaužymą. Tai esą parodo, kaip negalima pasitikėti Ukraina. Pasak Kremliaus atstovo, dėl to gali tekti surengti dar vieną pokalbį tarp V. Putino ir D. Trumpo. Ekspertai Maskvos kaltinimus vertina kaip bandymą didinti spaudimą Kyjivui, kad pagerintų savo derybines pozicijas.
D. Peskovas taip pat sukritikavo europiečius. Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai apie branduolinį skėtį yra pavojingi, įspėjo atstovas, apkaltinęs europiečius agresyviu militarizmu. Užuot 800 mlrd. eurų skyrusi sveikatos sistemai ar infrastruktūros plėtrai, Europa nori išleisti pinigus ginkluotei ir kariuomenei, kalbėjo D. Peskovas.
Rusija pati, oficialiais duomenimis, šiais metais gynybai ir saugumui skirs daugiau kaip 40 proc. savo biudžeto išlaidų – socialinėms reikmėms numatyta 15 proc.
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys sekmadienį pareiškė nemanąs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėtų po Ukrainos dar ką nors pulti, baimes dėl platesnės Rusijos agresijos pavadindamas „akademinėmis“.
„Aš tiesiog nemanau, kad jis nori užimti visą Europą, – duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“ kalbėjo Steve‘as Witkoffas. – Tikiu jo žodžiu ir jo sveiku protu ir manau, kad ir patys europiečiai pradeda tą suprasti. Tačiau tam tikra prasme tai nesvarbu. Tai akademinis klausimas... Planas yra toks, kad būtina baigti žudynes, būtina baigti skerdynes. Užbaikime šį reikalą.“
Rusijos ir Ukrainos delegacijos ateinančias dvi paras Saudo Arabijoje atskirai derėsis su oficialiais asmenims iš JAV, D. Trumpui siekiant kuo skubiau užbaigti daugiau nei trejus metus trunkantį karą.
Ukrainos pajėgos Torecke sunaikino rusų slėptuvę su oro desantininkais ir dronų operatoriais
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė vienai rusų slėptuvei Torecke ir likvidavo priešiškas oro desantininkų grupes bei dronų operatorius, savo paskyroje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Teigiama, kad kovo 21 dieną Ukrainos ginkluotosios pajėgos sėkmingai smogė Rusijos 1-osios atskirosios gvardijos 103-iojo motorizuotojo šaulių pulko motorizuotosios šaulių brigados pajėgoms, kurios buvo susitelkusios vienoje slėptuvėje ir rūsyje Donecko srities Torecko mieste, rašo unian.net.
„Priešo pajėgų dislokacijos vieta buvo visiškai sugriauta. Smūgio metu buvo sunaikinti priešo kariai – oro desanto šturmo grupės ir dronų operatoriai“, – teigė Generalinis štabas.
Pažymima, kad šios atakos rezultatai dar tikslinami, tačiau priešo personalo ir jo slėptuvės sunaikinimas gerokai sumažins Rusijos ginkluotųjų pajėgų padalinių efektyvumą Torecko kryptimi.
Kovo 18 dieną Ukrainos pajėgos buvo smogusios vienam iš Rusijos kariuomenės 20-osios armijos 3-iosios motorizuotosios šaulių divizijos padalinių vadavietės postui netoli Demidovkos Belgorodo srityje.
Atakos metu vadavietė buvo visiškai sunaikinta. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Rusija iš jos planavo ir vykdė kovines operacijas prieš Ukrainos vienetus Sumų srities teritorijoje.
Pokrovskas, kovo 22 d. (Ukrinform-ELTA). Per Rusijos pajėgų surengtą apšaudymą Ukrainos Pokrovsko mieste šeštadienį žuvo du civiliai. Tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra.
Pradėtas tyrimas. Kokį ginklą naudojo rusai, kol kas nenustatyta, nurodoma pranešime.
Okupantai miestą apšaudė 13.30 val. Žuvusieji yra 41 metų vyras ir 66-erių moteris.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aplankė garsiąją stelą prie įvažiavimo į Donecko sritį, taip pat stelą, skirtą Dmytro „Da Vinci“ Kotsiubailo garbei.
Ukrainos vadovas ten susitiko su šalies gynėjais.
Kartu su juo apsilankė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas, buvęs 93-iosios atskirosios mechanizuotosios brigados „Cholodnyj Jar“ vadas Pavlo Palisa.
V. Zelenskis apsilankė Pokrovsko taktinės grupės vadavietėje ir susitiko su „Dronų linijos“, vienijančios geriausius AFU bepiločius dalinius, vadais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, britų duomenimis, daro spaudimą ukrainiečiams Rusijoje ir okupuotose teritorijose, kad jie priimtų Rusijos pilietybę. Britų Gynybos ministerija savo reguliariai skelbiamoje žvalgybos ataskaitoje apie Ukrainos karą nurodo, kad V. Putinas šią savaitę pasirašė dekretą, kuris okupuotose žemėse gyvenančius Ukrainos piliečius įpareigoja iki 2025 m. rugsėjo 10 d. „susitvarkyti savo teisinį statusą“ arba palikti teritoriją.
„Labai tikėtina, kad V. Putino dekreto tikslas yra priversti iš rusų okupuotos Ukrainos teritorijos išvykti Ukrainos piliečius, kurie nesutinka gauti rusiško paso ir pilietybės“, – teigiama pranešime.
V. Putinas ir Rusijos vadovybė toliau vykdo rusifikacijos politiką neteisėtai užimtose Ukrainos žemėse. Tai yra dalis jų ilgamečių pastangų sunaikinti ukrainiečių kultūrą, identitetą ir valstybingumą. Ministerija atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija neteisėtai savo teritorijomis laiko prieš dešimtmetį okupuotą Krymą bei iš dalies okupuotas ir 2022 m. aneksuotas Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis.
Nyderlandai skirs paramą Ukrainos energetikai
Nyderlandai skirs 65 mln. eurų Ukrainos energetikos paramos fondui. Šios lėšos padės atstatyti šalies energetikos infrastruktūrą.
Ukrainos energetikos viceministras Romanas Andarakas surengė nuotolinį susitikimą su Nyderlandų vyriausybės specialiąja atstove Erika Scholten, kurio metu aptarė tolesnę paramą Ukrainos energetikos sektoriui.
R. Andarakas padėkojo už sprendimą skirti 65 mln. eurų, o Nyderlandų atstovė patikino, kad parama Ukrainos energetikos sektoriui išliks vienu iš olandų teikiamos pagalbos prioritetų.
Kaip praneša „Ukrinform“, atitinkamas vaizdo įrašas paskelbtas V. Zelenskio „Facebook“ paskyroje.
„Dėkoju visiems mūsų gynėjams ir gynėjoms. Garbė visiems žuvusiems didvyriams. Dėkoju visiems, kurie padeda Ukrainai ir mus palaiko“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Smūgiai Zaporižioje: Rusija nužudė visą šeimą
Kovo 21-osios vakarą Rusija atakavo Zaporižią – penki žmonės buvo rimčiau sužeisti, yra žuvusiųjų, pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
Jo teigimu, penki sužeistieji gydomi srities centro ligoninėse. Dviem moterims ir dviem vyrams nustatytos vidutinio sunkumo traumos. Taip pat hospitalizuotas kontūziją patyręs kūdikis. Jo būklę medikai irgi vertina kaip vidutinio sunkumo, skelbia UNIAN.
„Ši ataka nusinešė visos šeimos gyvybes. Dukters ir tėčio kūnai buvo ištraukti iš po griuvėsių. Dėl mamos gyvybės medikai kovojo daugiau nei 10 valandų. Deja, jos išgelbėti nepavyko“, – pažymėjo I. Fiodorovas ir pridūrė, kad dėl įvairių traumų į gydytojus kreipėsi 12 asmenų.
Vėliau paaiškėjo, kad Zaporižiai rusai sudavė daugiau nei 10 smūgių. Dėl atakos užsidegė keletas gyvenamųjų namų, asmeninių automobilių ir socialinės infrastruktūros objektų. Sprogimo banga ir nuolaužos apgadino kaimyninius namus.
Konfliktą stebinčiuose kanaluose daroma prielaida, kad kai kurie bepiločiai „Shahed“ gabeno termobarinius užtaisus.
Sumų srities pareigūnai tiria dviejų civilių žūtį per Rusijos atakas.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 210 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 210 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 22 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 902 010 kareivių.
Tai šeštadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 403 tankų (+9), 21 609 šarvuotųjų kovos mašinų (+20), 24 944 artilerijos sistemų (+96), 1 327 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+3), 1 111 oro gynybos priemonių (+0), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 30 338 dronų (+258), 3 121 kruizinės raketos (+0), 28 laivų +0), 1 povandeninio laivo (+0), 41 425 automobilių (+166), 3 782 specialiosios technikos vienetų (+0).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
JK vyriausybė ir Airijos bendrovė „Thales“ pasirašė susitarimą gaminti Ukrainai daugiau nei 5000 prieštankinių valdomų raketų.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasis „The Economist“.
Pasak leidinio, šis susitarimas yra puiki žinia „Thales“ padaliniui, nes toks užsakymas rodo įmonės augimą.
„Per ateinančius dvejus metus 850 darbuotojų skaičius išaugs iki 1 050, o „Thales“ atidarys trečią gamyklą Šiaurės Airijoje“, – pažymima straipsnyje.
„The Economist“ rašo, kad dėl geopolitikos pokyčių, atėjus į valdžią JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Šiaurės Airija gali gauti daugiau gynybos užsakymų.
Norėdama priartinti pergalę, Ukraina turi sunaikinti bent tris kartus daugiau Rusijos karių ir įrangos, nei praranda pati.
Kovojant Kursko regione, Ukrainos gynybos pajėgų įrangos nuostoliai buvo beveik tokie patys kaip Rusijos kariuomenės nuostoliai. Pagal šį rodiklį mūšis gerokai skiriasi nuo likusių Rusijos ir Ukrainos karo mūšių, rašo karinis apžvalgininkas Davidas Axe'as „Forbes“.
Jis pažymėjo, kad nuo plataus masto invazijos pradžios OSINT analitikai „Oryx“ iš nuotraukų ir vaizdo įrašų patvirtino, kad sunaikinta mažiausiai 3200 Rusijos tankų. Tuo pačiu metu Ukrainos kariuomenė prarado apie 950 tankų. Taigi šio tipo įrangos nuostolių santykis yra nuo 3,4 iki 1 Ukrainos naudai.
Tačiau aštuonių mėnesių mūšyje Kursko regiono teritorijoje nuostolių santykis yra visiškai kitoks. Ten rusai prarado 66 tankus, o ukrainiečiai prarado 55. Taigi santykis buvo tik 1,2 su 1 Ukrainos naudai.
„Tai bloga žinia Ukrainai... Rusai padarė viską, ką galėjo, išmušdami ar užgrobdami daugiau tankų, nei ukrainiečiai galėjo sau leisti prarasti“, – rašo Davidas Axe'as.
Remdamasis naujausia Ukrainos analitinės grupės „Frontelligence Insight“ ataskaita, apžvalgininkas pažymi, kad Ukraina negali sau leisti 1–1 nuostolių kare su Rusija, kuri turi tris kartus daugiau gyventojų ir žymiai daugiau visų rūšių išteklių.
Kad Rusijos kariuomenė silpnėtų greičiau nei Ukrainos, nuostoliai turi būti bent 3–1 Ukrainos naudai.
Paketo įgyvendinimas buvo CDU/CSU bloko, SPD ir Žaliųjų susitarimo dalis dėl naujos vyriausybinės koalicijos, kuri bus suformuota po vasario mėn. įvykusių rinkimų.