Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad birželio 4-osios ryte Ukrainos kariuomenė pradėjo plataus masto kontrpuolimą pietų Donecko kryptimi. Rusijos Gynybos ministerijos teigimu, puolime dalyvavo aštuoni ukrainiečių batalionai – 6 mechanizuotieji ir 2 tankų. Rusų karo korespondentai pranešė apie mūšius ir apie sėkmingą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą Donecko ir Zaporižės srityse.
Kaip sekasi Ukrainos kontrpuolimas? Kaip po sunkių kovų prie Bachmuto Ukrainos pusė vertina grupuotės „Vagner“ ir Rusijos karinių pajėgų kovinius sugebėjimus? Ir ką kontrpuolimo kontekste reiškia dinamiški veiksmai Belgorodo srityje – kovos, tapusios rutina Rusijos teritorijoje?
Delfi eteryje svarbiausias naujienas komentavo Karinių ir teisinių studijų centro vadovas Aleksandras Musijenko.
Kaip vyksta ukrainiečių kontrpuolimas?
„Jau ne vieną savaitę vyksta ukrainiečių kariuomenės judėjimas. Pažvelgus į Bachmuto rajonus, matyti, kad jau dvi–tris savaites vyksta intensyvūs koviniai veiksmai, ypač flanguose. Ukrainiečių kariuomenė pagerino savo pozicijas, rusų kariai negali eiti toliau, į Časiv Jaro rajoną – jie uždaryti Bachmute. Tęsiasi operacija, siekiant apsupti rusų grupuotę Bachmuto rajone. Kita kryptis – Svatovas, tai Luhansko sritis, šiauriau Bachmuto. Per kelias pastarąsias dienas ukrainiečiai kariai pagerino savo taktinę padėtį, išstūmė rusų karius iš pozicijų, įėjo į šias pozicijas su judėjimo perspektyva. Nedidelių pasiekimų buvo ir Soledaro rajone. Ten ukrainiečiams kariams pavyko pereiti apčiuopiamą dalį ir pagerinti taktines pozicijas“, – sako A. Musijenko.
Eksperto teigimu, aktyvuota Zaporižės kryptis – intensyviai pasitelkus raketas „Storm Shadow“, kuriomis suduodami smūgiai rusų kariuomenės užfrontės objektams Berdianske, Melitopolyje, Tokmake. Svarbiausias tikslas – sunaikinti tas rusų pusės priemones, kurios skirtos gynybai.
„Rusų kariuomenė ten suvežė didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų. Ten yra rezerviniai padaliniai, kurie turėjo įsijungti, siekiant atremti ukrainiečių kontrpuolimą. Jie patyrė šaudmenų, ginklų nuostolių. Aktyvuota kontrbaterijos veikla, sunaikinta artilerija pietų kryptimi. Parengiamasis etapas kontrpuolimui vyksta ne vieną dieną.
Štai ką galime konstatuoti: puolamieji rusų karinių pajėgų veiksmai sustabdyti. Šiuo metu jie vykdo strateginę gynybą. Be to, atsirado rusų sukilėlių ir savanorių, kurie šiuo metu veikia Belgorodo srityje, veiksnys. Tam tikru lygiu tai irgi traukia dėmesį (rusų pusės – red. past.) į tai, kas ten vyksta. Jei svarstytume, ką būtent vadinti kontrpuolimu, matome jo požymių. Pateiksiu pavyzdį. Prieš tai, kas vyko Chersono kryptimi, pusantro mėnesio vyko artilerijos darbas, HIMARS sistemų smūgiai. Bet ar galima išskirti šias sąvokas – kas vienu atveju buvo puolimas, o kitu ne? Ne, jos susijusios. Tiesiog vienu atveju, kai vyko artilerijos darbas, ji veikiausiai buvo mažiau pastebima ir nebuvo vadinama kontrpuolimu“, – komentuoja A. Musijenko.
Karinių ir teisinių studijų centro vadovas pabrėžia, kad šiuo metu kontrpuolimas yra ne konsoliduotas, o išsklaidytas judėjimas. Rusų kariuomenės vadų reakciją jis vadina „nervinga“ – kadangi neaišku, iš kur laukti smūgio.
„Dabar jiems iškils dilema – ką ginti? Okupuotą Zaporižės srities dalį, Belgorodo sritį, visą Rusiją? Jie visą laiką išsitęsę. Yra toks ypatumas. O vos tik atsiras spraga rusų kariuomenės gynyboje, ši kryptis atrodys neperspektyvi, kalbant apie didelio skaičiaus karių, šarvuotosios technikos, brigadų pasitelkimą staigiam puolimui. Ukraina jau turi didelio kiekio karinių pajėgų ir priemonių perkėlimo patirties. Matėme, kaip iš pietų gana greitai perkėlė didelė kiekį ukrainiečių pajėgų Charkivo kryptimi ir pradėjo ten puolamuosius veiksmus. Taip ir čia. Padedami NATO partnerių išmokome greitai judėti“, – sakė ekspertas.
Informacija apie ginklų efektyviam kontrpuolimui trūkumą – ar iš tiesų tai kelia nerimo?
„Ukrainos prezidentas pasakė, kad mums reikia pastiprinimo priešlėktuvinės gynybos priemonėmis. Todėl matome – mūsų partneriai supranta, kad mums būtina sustiprinti, kompensuoti trūkumą reikiamo kiekio aviacijos, kurią galime pasitelkti priešlėktuvinei gynybai. Tai – pirmas dalykas. Ar tai reiškia, kad ukrainiečių kontrpuolimas pasmerktas? Ne. Mes ir be lėktuvų rasime išeitį iš šios situacijos. Kalbant apie ginkluotę; viena vertus, galime teigti, kad ginkluotės visada nepakanka – to reikalauja šaudymų intensyvumas. Prieš mus kovoja priešas, kuris metų metus kaupė, kaupė, telkė didžiulius ginkluotės kiekius. O dabar visa tai skrenda mums ant galvų – raketos, dronai, artilerija. Šiuo požiūriu, to [ginkluotės] visada per maža. Tačiau, remiantis šiuo metu mano turima informacija, mūsų Vakarų partneriai ir NATO narės padarė viską, kas įmanoma, kad gautume visa tai, ko mums reikia kontrpuolamiesiems veiksmams“, – aiškino A. Musijenko.
Kalbėdamas apie priešo kovinį pasirengimą, A. Musijenko teigė, kad yra skirtumas tarp „Vagner“ narių ir Rusijos Gynybos ministerijos kariuomenės karių. Eksperto nuomone, „Vagner“ narių kovinis pasirengimas „gana neblogas“. Pirmos „Wagner“ kovotojų puolimo bangos buvo prastai parengti nuteistieji, kurių privačios karinės grupuotės vadai atvirai netausojo ir metė į kovos lauką „didžiuliais kiekiais“. Bet vėliau „Vagner“ turėjo kur kas geriau aprengtų būrių.
„Vagner“ iš viso pasaulio rinko ir verbavo samdomus karius, kurie turėjo karinės patirties. Jie gana pasiaukojamai kovojo, neteko savo žmonių, turėjo didelių nuostolių. Tai ir pats J. Prigožinas pripažino. Kalbant apie pasirengimo lygį tų mobilizuotųjų – desantininkų ir kitų. Pasirengimo lygis pasirodė prastesnis. Vos „Vagner“ kariai atsitraukė iš pietinio flango Bachmuto rajone, kur vyko kovos, ten patraukė 72-oji motorizuotųjų šaulių brigada. Pakako Ukrainos kariuomenės trečiosios šturmo brigados dviejų atakų, ir šios brigados priešakiniai padaliniai ėmė bėgti. Nors J. Prigožinas ir „Vagner“ nariai iš esmės suprato jiems Bachmute susiklosčiusią situaciją. Nes jie pamatė – ukrainiečiai kariai pradėjo kontrpuolamuosius veiksmus flanguose. Yra galimybė nutaikyti artileriją, minosvaidžius ir, galima sakyti, suduoti gana stiprius smūgius, ir į Bachmutą. Kaip, esant tokiai situacijai, išlaikyti Bachmutą? Todėl dabar reguliarioji rusų kariuomenė ten neskuba. Jie ateina, bet atsargiai. Esant šiai situacijai, vienintelis planas – atsitraukti, bet, kadangi jie ketina žūt būt atsilaikyti, pažiūrėsime, kaip jiems seksis“, – teigė A. Musijenko.
Rusijos savanorių korpusas paskelbė apie visišką gyvenvietės Novaja Tavolžanka kontrolę Belgorodo srityje. Ar tai buvo netikėta visoms pusėms?
„Buvo absoliučiai suprantama, kad viskas veda į tai. Įvykių eiga, nusikalstamai klaidingi V. Putino ir aplinkos veiksmai atvedė į tai. Ir sukels sumaištį, nekontroliuojamą ginkluotų formuočių dominavimą, ginkluotų grupuočių [atsiradimą] Rusijos teritorijoje. Į Rusiją persikels vadinamasis specialiosios karinės operacijos režimas. Matau, kad rusų žvalgyba tai pražiopsojo. Federalinė saugumo tarnyba, kaip atsakinga už sienų saugojimą tarnyba, tai pražiopsojo. Todėl, kad įžengė šitoks skaičius žmonių su technika. Jie neparengė pasalų, jie nežinojo. Taip įvyko ne tik dėl bukaprotiškumo, bet ir todėl, kad tarp rusų silovikų yra sabotažininkų. Kaip sakoma, „Rusijoje neprotestuoja, Rusijoje sabotuoja“, – mano A. Musijenko.
Sprendžiant iš visko, naujienos iš Belgorodo srities sulaukė ne tik pritarimo, bet ir sukėlė klausimų Vakarų partneriams, žiniasklaida praneša, kad Briuselis pradėjo tyrimą dėl pranešimų, kad rusų savanoriai, vykdantys reidus Rusijos teritorijoje, naudojo Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perduotus Belgijoje gamintus ginklus.
„Paaiškinsime, išaiškinsime, pateiksime informaciją. Kokių yra įrodymų, apie kokius šautuvus kalbama, kokie serijos numeriai. Jei mūsų partneriai turės įrodymų, bus atliktas darbas. Išsiaiškins ir t. t. Tačiau aš nematau jokios reakcijos, kad Vakarai būtų pasipiktinę ir reikalautų viską nutraukti. Taip, yra momentų, dėl kurių teks aiškintis mūsų partneriams. Man atrodo, visiems patinka tai, kas šiuo metu vyksta Belgorodo srityje. Tai – linkėjimai V. Putinui, kuris sugebėjo įgristi net tiems europiečiams, kurie pasisakė už susitaikymą, už taikų koegzistavimą ir netgi derybas su Rusija“, – komentavo A. Musijenko.