Ukraina neįprastai laikosi visiškos tylos, niekas oficialiai nepripažįsta net to, kad tokia operacija vyksta. Aukščiausi pareigūnai atsisako komentuoti net garantuojant jų anonimiškumą.
Rusija pateikia tik epizodiškus atnaujinimus, nes ieško pusiausvyros, kaip pasmerkti eskalavimą ir kartu nesukelti panikos. Štai kai kurie esminiai klausimai, susiję su įsiveržimu per sieną:
Kas nutiko?
Antradienį apie 8 val. Ukrainos pajėgos pradėjo puolimą Rusijos pietvakarinėje Kursko srityje, pranešė Rusijos kariuomenė. Rusija teigia, kad Ukraina dislokavo apie 1000 karių ir daugiau nei dvi dešimtis šarvuočių bei tankų.
Rusija apkaltino Ukrainos pajėgas beatodairiškai atakuojant civilinės paskirties pastatus, puolimui atremti metė pastiprinimą, aviacijos ir artilerijos ugnies pajėgas. Srityje paskelbta nepaprastoji padėtis.
Nuo antradienio žuvo mažiausiai penki civiliai, 31 buvo sužeistas, trečiadienį pranešė Rusijos pareigūnai.
Rusija evakavo kelis tūkstančius žmonių iš apšaudomų zonų, o Ukraina paskelbė apie privalomą maždaug 6 000 žmonių evakuaciją Sumų srityje, esančioje kitoje sienos pusėje prie Kursko.
Kodėl tai neįprasta?
Šis puolimas atrodo neturintis precedento dėl pranešto masto ir dėl to, kad jame dalyvauja Ukrainos reguliari kariuomenė.
Kovotojai iš Ukrainos anksčiau kelis kartus buvo trumpam įsiveržę į Rusiją. Kai kuriuos reidus surengė išvien su Kyjivu kovojančių rusų daliniai - Rusijos savanorių korpusas ir Rusijos laisvės legionas.
Kovo viduryje, kai Rusijoje vyko rinkimai, Ukrainos puolimo grupės ne kartą mėgino perimti Belgorodo srities teritorijos kontrolę, sakė pareigūnai.
Atrodo, kad paslaptyje išlaikytas puolimas nustebino Ukrainos sąjungininkes. Jungtinės Amerikos Valstijos sakė paprašiusios Kyjivo suteikti informacijos.
Ukrainos karinis ekspertas Serhijus Zgurecas, vadovaujantis savo konsultavimo įmonei, naujienų agentūrai AFP sakė, kad „nuotraukos, kuriose užfiksuoti Rusijos ir Ukrainos nuostoliai, sunaikinta technika, sraigtasparniai, taip pat tai, kad abi šalys naudoja aviaciją ir artileriją“, rodo, jog tai reikšminga karinė operacija.
Kokių laimėjimų pasiekė Ukrainos pajėgos?
Ukrainos kariuomenė įsiveržė į Rusiją per 10 kilometrų, ketvirtadienį teigė JAV įsikūręs Karo tyrimų institutas.
Puolimas sutelktas į logistikos centrą Sudžos miestą, turintį maždaug 5000 gyventojų ir esantį maždaug už aštuonių kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Rusijos kariniai tinklaraštininkai, palaikantys ryšius su kariuomene, taip pat pranešė, kad Kyjivas reikšmingai pasistūmėjo, kai kurių teigimu, Ukrainos kariai kontroliuoja kai kuriuos Sudžos rajonus.
Koks galėtų būti šios operacijos tikslas?
Puolimo tikslai neaiškūs šiame pradiniame operacijos etape ir nesant jokių oficialių Ukrainos pajėgų komentarų, tačiau ekspertai siūlo keletą hipotezių.
Kai kurie sako, kad įsiveržimu gali būti siekiama atitraukti Rusijos rezervus iš fronto gretimoje Ukrainos Charkivo srityje, ten Rusija gegužę pradėjo puolimą.
„Kol kas tai yra ribota operacija, kurios tiesioginis padarinys bus Charkive atakuojančios Rusijos grupuotės stabilumo sumažinimas“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė Ukrainos karinis analitikas Oleksijus Kopytka.
„Sprendžiant iš Ukrainos operacijos masto ir intensyvumo, anksčiau ar vėliau priešas bus priverstas permesti pajėgas iš kitų operatyvinių rajonų“, – feisbuke sakė Ukrainos karinis stebėtojas Kostiantynas Mašovecas.
Puolimas gali turėti ir psichologinį poveikį – sustiprinti ukrainiečių moralę po virtinės patirtų nesėkmių ir pamėginti destabilizuoti Rusiją.
„Kitas tikslas – parodyti Rusijos visuomenei, ką tai reiškia, kai tavo žemė okupuojama“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kyjivo Naujosios Europos centro direktoriaus pavaduotojas Serhijus Solodkyjus.
Galiausiai kai kurie tvirtina, kad jeigu Ukraina galėtų išlaikyti šią teritoriją, ji įgytų svertą prieš Rusiją hipotetinėse taikos derybose.
Ukrainai itin svarbu įgyti pranašumą prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trumpas skeptiškai nusiteikęs Ukrainos atžvilgiu.
„Tai prievarta siekti taikos (...) idealiu atveju Rusija turėtų išvesti kariuomenę“, – sakė S. Solodkyjus.
ES: Ukraina kariauja teisėtą gynybinį karą
Kariaudama savo gynybinį karą prieš neteisėtą Rusijos agresiją, Ukraina turi teisę smogti priešui ten, kur mano esant reikalinga, įskaitant jo teritoriją, ketvirtadienį Briuselyje per spaudos konferenciją pareiškė ES atstovas spaudai Peteris Stano, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes manome, kad Ukraina kariauja teisėtą gynybinį karą prieš neteisėtą agresiją, ir, remdamasi šia pagrįsta teise gintis, Ukraina turi teisę smogti priešui ten, kur ji mano esant reikalinga, net tik savo, bet ir priešo teritorijoje“, – sakė P. Stano, paklaustas, ar Ukrainos gynybos pajėgų puolamoji operacija Kursko srityje laikoma pagrįstos ukrainiečių teisės gintis dalimi.
ES atstovas pabrėžė, kad Europos Sąjungos pozicija dėl agresyvaus Rusijos karo prieš Ukrainą nesikeičia – Bendrija visiškai remia Ukrainą, įgyvendinančią savo pagrįstą teisę gintis.
„Mūsų principinė ir bendra pozicija yra tokia: Ukraina patyrė neteisėtą agresiją. Todėl Ukraina kariauja teisėtą gynybinį karą. Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę gintis, o ši teisė apima ir smūgius priešui jo teritorijoje“, – pridūrė P. Stano.
Bundestago Gynybos komiteto vadovas palinkėjo Ukrainai sėkmės Kursko kryptimi
Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto vadovas Markusas Faberis nemato problemų dėl Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perduotos vokiškos ginkluotės naudojimo Kursko srities teritorijoje, o Ukrainos kariams linki sėkmės. Politikas tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“.
„Tas, kuris pradeda grobikišką karą prieš kaimyninę šalį, paverčia savo nacionalinę teritoriją karo veiksmų zona. Ukrainos ataka Kursko kryptimi yra visiškai teisėta ir pagrįsta kariniu požiūriu“, – pabrėžė parlamentaras.
Anot jo, tai verčia Rusiją išvesti savo pajėgas iš Rytų Ukrainos.
M. Faberis pažymėjo, kad šia operacija Ukraina įrodo savo veiksnumą. Tai taip pat parodo Rusijos gyventojams, kad grobikiškas jų diktatoriaus karas atsiliepia ir Rusijos piliečiams, o ne tik ukrainiečiams.
„Rusija ir rusai turėtų būti suinteresuoti nutraukti agresijos karą. Lieka tik palinkėti Ukrainos gynėjams sėkmės, taip pat ir prie Kursko. Kuo labiau jiems seksis, tuo greičiau Kremliuje supras, kad Ukrainoje jie nieko neįstengs laimėti. Tai ir tik tai gali pakeisti agresoriaus mąstyseną“, – pabrėžė Gynybos komiteto vadovas.
M. Faberis akcentavo būtinybę perduoti Ukrainai daugiau amunicijos ir artilerijos, taip pat didesnio nuotolio ginklų, pavyzdžiui, vokiškų raketų „Taurus“.