Kim Jong Unas yra vienas iš nedaugelio pasaulio lyderių, dar nespėjusių pasveikinti – ar bent jau pripažinti – išrinktąjį prezidentą, juo labiau, kad trečiadienį tą jau padarė Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. Nors Šiaurės Korėjai nėra neįprasta nereaguoti į JAV rinkimų rezultatus, Kim Jong Unas rengė precedento neturinčius susitikimus su prezidentu Donaldu Trumpu, kurie sulaužė nusistovėjusią ilgamečių priešų santykių formą.
Visgi dabar ryšiai greičiausiai sugrįš į šaltesnes Baracko Obamos administracijos dienas, kai JAV pasitelkė „strateginę kantrybę“, kad susilaikytų neatsakiusi į Šiaurės Korėjos provokacijas – ši politika išliko ir po to, kai 2011 m. šalyje valdžią perėmė Kim Jong Unas.
Pačiai Šiaurės Korėjai vargu ar bus didelis skirtumas: tiek B. Obamos, tiek D. Trumpo valdymo metais Kim Jong Unas nuolat didino savo galimybes grasinti JAV branduoliniais ginklais, nepaisydamas vis griežtesnių sankcijų.
„Kad ir kas užimtų JAV prezidento postą, kažin ar Šiaurės Korėjos režimas pakeis savo elgesį arba taikys JAV palankesnę strategiją, – teigė Soo Kim, „Rand Corp.“ politikos analitikė, anksčiau dirbusi Centrinėje žvalgybos agentūroje. – Branduoliniai ginklai niekur nedings, Kim Jong Unas ir toliau juos kurs ir valdys, o tokia strategija veikia jau kelis dešimtmečius. Kam keisti tai, kas veikia?“
2009 m. B. Obamai atėjus į valdžią, Šiaurės Korėja po kelių mėnesių metė jam iššūkį, paleidusi tolimojo nuotolio raketą ir branduolinį įtaisą. D. Trumpas Baltuosiuose rūmuose buvo pasveikintas serija balistinių raketų bandymų, kuriuos 2017 m. lapkritį užbaigė tarpžemyninė balistinė raketa, pasak ekspertų, galinti pristatyti branduolinį užtaisą visoms JAV valstijoms.
Labiausiai tikėtinas bandymas šį kartą bus dar viena tarpžemyninė balistinė raketa. Tai gali būti naujoji raketa, kurią Šiaurės Korėja pristatė spalio mėnesį vykusiame kariniame parade – ji skirta nunešti į JAV daugybę branduolinių užtaisų. Anksčiau šį mėnesį Pentagonas pranešė sėkmingai perėmęs Šiaurės Korėjos sukurtą imitacinę tarpžemyninę balistinę raketą.
„Jiems reikia išbandyti naująją tarpžemyninę balistinę raketą, kad pademonstruotų savo galybę priešininkų akyse, ir greičiausiai jie tai padarys, kai tik bus pasirengę, – pažymėjo ginklų ekspertė Melissa Hanham, Atvirojo branduolinio tinklo direktoriaus pavaduotoja. – Šiaurės Korėjai tereikia, kad jų raketos būtų pakankamai tikslios ir atgrasytų JAV nuo veiksmų.“
Šiaurės Korėja savo branduolinius ginklus laiko apsidraudimu nuo JAV atakos, ir pasižadėjo jų neatsisakyti, kad ir kas nutiktų. Kim Jong Unas ne kartą atmetė D. Trumpo administracijos raginimus „visiškai, patikrinamai ir negrįžtamai“ išardyti ginklus, antraip Pchenjanui ir toliau bus taikomos sankcijos.
J. Bideno stovykla sutinka skirti daugiau vietos deryboms, politikos dokumente nurodydama, kad išrinktasis prezidentas nori „pradėti nuo nulio“ nusiginklavimo kampaniją su JAV sąjungininkėmis ir kitomis šalimis. Antruosiuose prezidentiniuose debatuose spalio mėnesį J. Bidenas pavadino Kim Jong Uną „banditu“, tačiau pridūrė, kad susitiktų su Šiaurės Korėjos lyderiu, jei tik šis imsis veiksmų sumažinti savo branduolinį arsenalą.
J. Bideno numatytas valstybės sekretorius, Antony Blinkenas, pavadino D. Trumpo asmeninę diplomatiją nesėkme ir pasisakė už daugiašalį požiūrį, kuriuo nusiginklavimo būtų siekiama keliais etapais.
2017 m. „New York Times“ išspausdintame straipsnyje A. Blinkenas palaikė derybas su Šiaurės Korėja dėl pirminio susitarimo, „kuris iš pradžių įšaldytų, o vėliau nutrauktų Šiaurės Korėjos branduolinę programą, inspektoriams atidžiai tikrinant, ar susitarimo laikomasi sąžiningai“. Tik tada būtų galima sudaryti išsamesnį susitarimą.
Užuominų, kaip ketina elgtis su J. Bideno administracija, Kim Jong Unas tikriausiai pateiks per savo Naujųjų metų kreipimąsi – vieną svarbiausių politinių kalbų šalies politiniame kalendoriuje. Manoma, kad Šiaurės Korėja maždaug aplink J. Bideno inauguracijos datą surengs valdančiosios partijos kongresą, kuriame bus išdėstytas naujas penkerių metų planas šalies ekonomikai, kuriai dėl sankcijų, koronaviruso ir stichinių nelaimių serijos gresia didžiausias susitraukimas per daugiau nei du dešimtmečius.
Pchenjanas savo užjūrio misijoms liepė nerengti jokių provokacijų, kol JAV vyks valdžios perdavimas, penktadienį parlamentui pranešė Pietų Korėjos žvalgybos agentūros pareigūnai.
Kim Jong Uno sprendimas uždaryti sienas dėl koronaviruso padarė žlugdantį poveikį prekybai, kuri su svarbiausia partnere Kinija per visus metus sumažėjo 80 proc., penktadienį pranešė Korėjos tarptautinė prekybos asociacija.
Pchenjanas aiškiai leido suprasti, kad pirmenybę teiktų bendravimui su D. Trumpu, kuris į Kim Jong Uną žvelgė kaip į lygiavertį politiką. Jo režimas gyrė „paslaptingai nuostabią“ chemiją tarp abiejų šalių lyderių, tuo pačiu pasmerkdamas J. Bideną kaip „imbecilą, stokojantį elementarių žmogiškų savybių“.
Kol J. Bidenas su sąjungininkais siekia bendradarbiauti vadovaudamasis D. Trumpo požiūriu „Pirmiausia Amerika“, Kim Jong Unas gali pastebėti, kad šiuo metu turi daugiau draugų nei prieš kelerius metus.
Jo santykiai su Kinija ir Rusija gerokai pasitaisė, nors abi šios šalys 2017 m. kartu su JAV palaikė precedento neturinčias Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijas Šiaurės Korėjai, reaguojant į jos branduolinius ir raketų bandymus.
„Šį kartą nauji bandymai gali nebeturėti JT to paties poveikio, – teigė Ankitas Panda, Stantono vyresnysis mokslo darbuotojas Karnegio tarptautinės taikos fonde, pridurdamas, kad įtampa gali greitai eskaluotis, jei J. Bidenas atsakys pademonstruodamas karinę galią. – Didžiausia rizika kiltų tuomet, jei mes su Šiaurės Korėja vėl įsisuktume į užburtą krizės ratą.“