Bendras slogutis atspindi realias problemas – nuo nebaigtų statyti namų iki blogųjų skolų. Ir tai dar ne viskas. Jis kalba ir apie Kinijoje augantį nepasitikėjimą informacija. Praktiškai niekas neabejoja, kad šalies valdžia kontroliuoja duomenis, nuo pašalinių akių paslėpdama jautrius faktus, o kartais pateikdama su realybe prasilenkiančias labai jau optimistines ateities prognozes.
Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių: kuo pažeidžiamesnė ekonomika, tuo daugiau informacijos slepiama, tuo labiau įtempti nervai. Ir tai ne vien cikliška pasitikėjimo problema. Atsisakiusi dešimtmečius galiojusios dalinio informacijos srauto liberalizavimo politikos, Kinija vargu ar pajėgs įgyvendinti ambiciją restruktūrizuoti šalies ekonomiką pagal naująsias pramonės šakas. Kaip kadaise Sovietų Sąjunga, Kinija rizikuoja tapti dar vienu pavyzdžiu, kad autokratinis valdymas ne tik neliberalus, bet ir labai jau neefektyvus.