Maždaug 400 partijos įtakingo Centro komiteto narių susirinko Pekine į keturių dienų plenarinį posėdį, kuris, kaip ir visi itin didelio slapumo besilaikančios Kinijos vadovybės susitikimai, rengiamas už uždarų durų.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Xi Jinpingas atidarė plenarinį posėdį pristatydamas darbo ataskaitą ir pateikdamas „paaiškinimus dėl rezoliucijos apie svarbius pasiekimus bei istorinę patirtį“ per 100 metų partijos istoriją.
Rezoliucija padės pamatus kitais metais vyksiančiam valdančiosios partijos 20-ajam suvažiavimui, kuriame Xi Jinpingas, kaip tikimasi, paskelbs, jog dirbs trečią kadenciją, įtvirtindamas savo, kaip įtakingiausio Kinijos lyderio po Mao Zedongo, statusą.
Valstybinė žiniasklaida prieš šios savaitės susitikimą žarstė liaupses Xi Jinpingui ir jo vadovavimui. „Xinhua“ paskelbė, kad prezidentas yra „giliamintis žmogus, paveldėjęs palikimą, bet nebijantis imtis naujovių, žmogus su į ateitį orientuota vizija, visiškai atsidavęs savo darbui“.
Xi Jinpingas daugelio laikomas įtakingiausiu šalies lyderiu po Kinijos Liaudies Respublikos įkūrėjo Mao Zedongo. Atėjęs į valdžią jis ėmėsi griežtų kovos su korupcija priemonių, represijų tokiuose regionuose, kaip Sindziangas, Tibetas bei Honkongas, ir vykdo vis agresyvesnę užsienio politiką.
Jis sukūrė valdžios kultą, nutildydamas kritiką, pašalindamas iš kelio varžovus ir pristatydamas savo politinę teoriją, žinomą pavadinimu „Xi Jinpingo mintys“ ir skirtą moksleiviams bei studentams.
Chrisas Johnsonas iš Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) tinklalaidei „Sinocism“ sakė, kad nauja rezoliucija gali būti proga Xi Jinpingui „aptvarkyti... tam tikrus dalykus iš praeities, kurie jam nepatinka“, įskaitant praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio ekonominių reformų kraštutinumus.
Xi Jinpingas neseniai pradėjo „bendros gerovės“ kampaniją, kuria siekiama kovoti su gyventojų turto nelygybe ir stiprinti vietinių verslo milžinių priežiūrą.
Centro komiteto rezoliucija bus trečias tokio pobūdžio dokumentas per Kinijos komunistų partijos istoriją.
Pirmoji rezoliucija, priimta 1945 metais, padėjo Mao Zedongui įtvirtinti savo valdžią komunistų partijoje likus ketveriems metams iki jos atėjimo į valdžią.
Antroji rezoliucija, priimta 1981-aisiais, valdant Deng Xiaopingui (Deng Siaopingui), patvirtino režimo ekonomines reformas ir pripažino Mao Zedongo politikos „klaidas“.
Rengiamas naujas dokumentas „faktiškai gali padaryti Deng Xiaopingui tą patį, ką jis padarė Mao Zedongui“, sakė Ch. Johnsonas, turėdamas galvoje tikėtiną kritiką Deng Xiaopingo reformoms ir atsivėrimo politikai.
Šiuo atveju reikšmės turi ir laikas – rezoliucija bus priimta likus metams iki dukart per dešimtmetį rengiamo suvažiavimo, kuriame Xi Jinpingas turėtų užsitikrinti beprecedentę trečią kadenciją.
2018 metais priimta konstitucinė pataisa panaikino prezidento kadencijų limitą. Xi Jinpingas nėra paskyręs savo aiškaus įpėdinio ir beveik neabejojama, kad toliau vadovaus šaliai bent iki 2027 metų.
„Xi Jinpingas jau pradėjo perrašinėti partijos istoriją mokykliniuose vadovėliuose, universitetuose ir spaudoje.., smarkiai sumenkindamas nesėkmes – Didįjį šuolį, Kultūrinę revoliucija, ir šlovindamas savo, kaip partijos generalinio sekretoriaus, veiklą“, – sakė Alice Ekman (Elis Ekman) iš Europos Sąjungos saugumo studijų instituto.
Naujoji rezoliucija „akivaizdžiai yra dalis Xi Jinpingo pastangų pratęsti savo laiką partijos vadovo poste“, pridūrė ji.
Šios savaitės plenarinio posėdžio darbotvarkėje taip pat gali būti ekonomikos atsigavimo po pandemijos ir Taivano klausimai.
Kinija autonominį, demokratiškai valdomą Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors jį susigrąžins, prireikus – jėga.