Kinijos krizė ir baimę varantis Trumpas: Suomijos banko ekspertas aptarė Baltijos šalių ekonomikos perspektyvas

Šiandien Baltijos šalys turi sunkumų užtikrinant įplaukas į savo biudžetus ir yra priverstos didinti mokesčius. Blogiausia padėtis yra Estijoje. Apie ekonomikos vystymosi perspektyvas, nutrauktų ryšių su Rusija pasekmes, krizę Kinijoje ir prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis grėsmę „Delfi“ pasakojo Suomijos banko Kylančių ekonomikų instituto direktorius, mokslų daktaras Iikka Korhonenas.

Dr. Iikka Korhonenas nuo 2009 m. vadovauja Suomijos banko Kylančių ekonomikų institutui. Jis yra baigęs Helsinkio ekonomikos ir verslo administravimo mokyklą. Dėstė Japonijos ir Ukrainos universitetuose, dirbo analitiku Honkongo ir Austrijos centriniuose bankuose. Jis yra kelių studijų apie Rusijos ekonomiką, pinigų politiką, sankcijas, globalizaciją ir Kinijos ekonomiką bendraautorius.

Nutraukti ekonominiai ryšiai su Ukrainą užpuolusia Rusija, pigios energijos praradimas, karas Artimuosiuose Rytuose ir pasaulinis nestabilumas sukėlė ekonominių problemų Baltijos šalyse ir visoje Europoje. Kinijos, kuri dar nespėjo atsigauti po pandemijos, ekonomikos būklė taip pat nėra pati geriausia. Kokią išeitį regite iš šios padėties?

Tam tikrų žingsnių galima imtis tiek artimiausiu, tiek vidutinės trukmės laikotarpiu. Pirma, turime sparčiau pereiti prie alternatyvių energijos šaltinių. Kuo mažiau naudosime iškastinio kuro, tuo bus geriau mūsų aplinkai. Tačiau šalims, kurios negamina iškastinio kuro, tai irgi yra ekonomiškai naudinga. Taigi, ar tai būtų vėjo, saulės, ar, kaip Suomijos atveju, branduolinė energija, yra dalykų, kuriuos galima atlikti gana greitai, kad būtų padidinta atsinaujinančiosios energijos gamyba.