Interviu Taipėjuje davęs EP narys Michaelis Gahleris, paklaustas, kaip vertina Kinijos bandymus įtraukti taivaniečius į savo orbitą, palygino tai su padėtimi Ukrainoje.
„Ukrainoje buvo daug rusakalbių, kurie anksčiau savęs klausė: „Kas aš esu, gyvendamas šioje šalyje?“ – sakė Europos draugystės su Taivanu grupės pirmininkas M. Gahleris, vadovaujantis Taivane viešinčiai EP narių delegacijai.
Iš Vokietijos kilęs M. Gahleris sakė, kad 2014 metais Rusijai okupavus Krymą ir 2022 metais prasidėjus plataus masto invazijai Ukrainoje, šie žmonės vis dėlto apsisprendė ir pasakė: „Aš esu ukrainietis. Nenoriu būti laikomas rusu.“
„Taip, aš kalbu rusiškai, bet nenoriu būti tokiu laikomas. Ir tai nėra ta ateitis, kurios tikiuosi“, – sakė M. Gahleris, apibūdindamas jų požiūrio pasikeitimą.
Tai, kartu su Rusijos karo pretekstu – kad rusakalbiai Ukrainoje buvo diskriminuojami – turėjo „priešingą poveikį“ tam, ko Rusija tikėjosi pasiekti, ir tą patį galima pasakyti apie Kinijos požiūrį į Taivaną, teigė M. Gahleris.
„Kuo didesnis spaudimas, tuo labiau jūs sakysite: „Ne, mes esame čia, mes esame kartu, ir nenorime būti dalimi kažko, kas su mumis elgiasi nedraugiškai“, – sakė M. Gahleris.
Jam pritarė ir kitas delegacijos narys, EP narys iš Prancūzijos Bernardas Guetta.
„Pekino valdžia turėtų suprasti, kad dėl jos priešiškumo Taivanui jūs vis labiau ir labiau tampate ne tik šalimi, bet ir besiformuojančia tauta“, – sakė B. Guetta.
Paklaustas, kas jam daro didžiausią įspūdį Taivane, M. Gahleris atsakė, kad tai, jog Taivanas yra „kasdienė provokacija“ Kinijai, nes, pasak jo, „jūs kasdien įrodote, kad kiniškai kalbančią visuomenę galima organizuoti demokratiškai ir sėkmingiau nei tai daro komunistinis žemynas“.
Kalbėdamas apie neseniai EP priimtą rezoliuciją, kuria atmetama Kinijos „klaidinga“ JT rezoliucijos Nr. 2758 interpretacija, M. Gahleris sakė, kad tai yra „vienybės ir plataus supratimo ženklas, jog mes nenorime, kad politinės aplinkybės būtų vienašališkai klaidingai interpretuojamos tam tikru būdu“.
Balsavimas prieš naujausią Kinijos siekį nustumti Taivaną į šalį tarptautinėje bendruomenėje, savaip interpretuojant rezoliuciją, vyko spalio 24 dieną. Rezoliucija priimta didele balsų dauguma – 432-60 (71 susilaikė).
Nors JT rezoliucijoje aiškiai nurodyta, kad Kinijos Liaudies Respublika (KLR) pakeičia Kinijos Respubliką JT Saugumo Taryboje ir kad KLR yra vienintelė Kinijos atstovė JT, joje nėra formuluočių, nurodančių, kad valstybingumas yra būtina tarptautinių santykių sąlyga, sakė M. Gahleris.
Todėl Taivanas turėtų pasinaudoti galimybėmis dalyvauti tarptautiniuose forumuose kaip stebėtojas arba dalyvis, pridūrė jis.
„Kinijai nėra prasmės aiškinti apie Taivaną ką nors, ko nėra šioje rezoliucijoje, ir būtent tai ji bando daryti“, – sakė jis.
Paklaustas apie tai, ką delegacijos nariai aptarė su viceprezidentu Hsiao Bi-khimu antradienį per susitikimą prezidentūroje, M. Gahleris sakė, kad buvo svarstomos galimybės plėsti ekonominį bendradarbiavimą tarp ES ir Taivano.
Konkrečiai, abi šalys apsikeitė nuomonėmis, kaip jos galėtų sudaryti ekonominius susitarimus tam tikruose sektoriuose, sakė M. Gahleris.
EP anksčiau siūlė sudaryti dvišalį investicijų susitarimą su Taivanu, tačiau daugelis ekonomikos srities atstovų manė, kad dabar žengti tokį žingsnį būtų „per daug ambicinga“.
Todėl, pasak M. Gahlerio, EP užduotis yra išsiaiškinti abiem pusėms naudingas sritis, kuriose būtų galima stiprinti bendradarbiavimą, pavyzdžiui, pasirašant susitarimo memorandumus.
Taivanas yra „pasaulio čempionas“ puslaidininkių srityje, tačiau EP tikisi išplėsti bendradarbiavimą dirbtinio intelekto srityje, kuri sparčiai vystoma ir kurioje ES galėtų „pasivyti“ Taivaną, sakė M. Gahleris.
Daugeliu atvejų ES suteikė technologijas, kurias Taivanas naudoja naujiems produktams gaminti, sakė M. Gahleris, pridurdamas, kad šią „abipusę priklausomybę“ reikia plėtoti toliau, kad ji būtų kuo naudingesnė abiem pusėms.