Kremliuje jau vyksta kova dėl išlikimo
„Aš tikrai netikiu, kad kažkas išdrįstų meluoti pačiam V. Putinui, už tai jis galvą nurautų“, – Ukrainos radijo stoties „Radio NV“ eteryje komentuodamas teiginius, esą kariškiai slepia tikruosius žuvusiųjų Ukrainoje skaičius sakė buvęs V. Putino kalbų rašytojas politologas A. Galiamovas.
Kremliaus biurokratijos mechanizmus ir jų veikimą iš vidaus pažįstantis A. Galiamovas svarsto, kad viskas iš esmės vyksta kiek kitaip. Perduodant informaciją V. Putinui stengiamasi sukurti tokį informacinį foną, kuriame pats šalies lyderis jokiu būdu nesijaustų kaltu. Taip pat dalį savo kaltės, tačiau tikrai ne visą, eliminuoja ir jam raportuojantis gynybos ministras Sergejus Šoigu.
„Kita vertus, pas juos pačius tokia betvarkė, kad jie patys nesusigaudo, kokie iš tiesų pas juos nuostoliai. Todėl manau, kad S. Šoigu pateikia jam žinomus didžiausius skaičius, o FSB tuo metu rašo kitaip“, – kalbėjo A. Galiamovas.
Kalbėdamas apie nuotaikas Kremliuje, politologas tikina, jog šiuo metu skirtingų institucijų atstovai bando rasti atpirkimo ožį ir kaltę dėl to, kas vyksta stengiasi nustumti nuo savęs.
„Iš esmės dėl to, kad V. Putino kariuomenė nesugeba laimėti, kalti visi. Ir kariuomenė, ir FSB, ir ginkluotės gamintojai. Tuo pačiu visi jie stengiasi kaltę suversti kažkam kitam. S. Šoigu kaltina FSB, kad prastai atliko žvalgybą, neužtikrino paramos užnugaryje, kaltina ginkluotės gamintojus, jog sukūrė naują tanką „Armata“, kad jis per paradus Raudonąja aikšte važinėtų, o naujos ginkluotės kariuomenė taip ir negauna.
Ginkluotės gamintojai kalba priešingai: viskas šaunu ir puiku, bet kreivarankiai idiotai tiesiog nemoka kariauti. Saugumiečiai taip pat pateikia V. Putinui bet ką, kad tik parodytų, kokie niekšai yra kariškiai“, – kalbėjo A. Galiamovas.
Jis akcentavo, jog konkurencija tarp skirtingų žinybų atstovų, tarpinstitucinė kova Kremliuje vyksta nuolatos, tačiau dabar ji įgavo kitas, kur kas nuožmesnes formas. Vykstant Rusijos pradėtam karui, kuriame patiriami didžiuliai nuostoliai ir nėra jokio proveržio akivaizdu, kad V. Putinas pasiruošęs žiauriai nubausti kaltuosius. Pasak politologo A. Galiamovo, šiame kontekste tarpinstitucinė trintis galiausiai virto tikrų tikriausia kova dėl išlikimo.
V. Putinas nenori pasirodyti silpnu ir sugriauti visuomenei skleidžiamo mito
Nors kariauti Ukrainoje V. Putinui nesiseka, žlugo jo planai per keliolika dienų okupuoti didžiąją kaimyninės šalies dalį su sostine Kyjivu, tačiau Rusijos lyderis kol kas nesiėmė drastiškų veiksmų prieš jį nuvylusius kariškius ir saugumiečius.
Savo poste iki šiol lieka gynybos ministras S. Šoigu, pareigų neprarado ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas Valerijus Gerasimovas. Apsiribota tik rokiruotėmis generaliteto tarpe, nors jos, pasak ekspertų, esminių pokyčių taip pat nedavė.
Politologas A. Galiamovas teigia, jog V. Putinas tapo savotišku savo paties ir propagandistų kuriamo naratyvo įkaitu, nenori pasirodyti sunkiai kontroliuojantis tai, kas vyksta, todėl ir nesiima drastiškų veiksmų.
„V. Putinas stengiasi parodyti, jog viskas vyksta „pagal planą“. Jeigu jis pradės viešai kapoti galvas generolams, vykstant karui atstatydins generalinio štabo viršininką, taps akivaizdu, jog viskas tikrai nevyksta „pagal planą“.
A. Galiamovas pastebi, jog būtinybę raminti visuomenę jai kartojant, kad viskas vyksta „pagal planą“ tuo pačiu suriša rankas V. Putinui.
„Akivaizdu, kad su kai kuriais iš jų V. Putinas net nenori bendrauti, pasodina prie ilgo stalo solidžiu atstumu nuo savęs. Ir tai, manau, daroma visai ne dėl to, kad bijotų nuo jų užsikrėsti, tiesiog būna toks įsiutęs, kad jų nenori matyti savo akyse. Tačiau susitikti vis vien reikia, tada pasodina pačiame gale, kad tik nesiartintų“, – kalbėjo politologas A. Galiamovas.
Kremliaus užkulisiai: paskyrus naują vadovą jį atleisti dar sunkiau nei pirmtaką
Egzistuoja dar viena priežastis, kodėl V. Putinas dar nepradėjo valymo tarp šalies karinio elito. Jis negali būti tikras, jog atleidus gynybos ministrą ir jį pakeitus kitu, po kelių mėnesių įpėdinis vėl kažko nepridirbs, tad jį vėl tektų atleisti bei keisti kitu.
„O jau tuomet tokie veiksmai tikrai neatrodys kaip savimi užtikrinto lyderio sprendimai pašalinti to nusipelniusius, bet kaip savotiška isterija. Taps akivaizdu, kad jis blaškosi, ieško atpirkimo ožio ir nesugeba priimti teisingų sprendimų“, – svarstė A. Galiamovas.
2008–2010 metais Kremliuje kalbų rašytoju dirbęs politologas atkreipia dėmesį į kitą svarbų aspektą, susijusį su Rusijos biurokratijos veiklos ypatumais: viešai išpeikus ir atleidus vadovą, jo įpėdinį, nors šis dar prasčiau dirba, atleisti bus gana sunku.
Taip yra todėl, nes naujasis įpėdinis su komanda teisinsis, kad nesėkmės jį lydį dėl blogai dirbusio pirmtako palikimo, esą padėtį iš visų jėgų stengiamasi taisyti, tačiau blogio esama tiek daug, jog greitai to padaryti nepavyksta.
Atleidęs kariuomenės vadus V. Putinas pripažintų ir savo paties kaltę
A. Galiamovas spėja, kad V. Putinas planavo neįtinkančius kariuomenės vadus atleisti sulaukęs momento, kai bus pasiektas lūžio taškas Ukrainos fronte ir jo lauks tik pergalė. Visgi, pasak politologo, nuo karo pradžios praėjus daugiau nei metams, šio momento vis dar nesulaukiama, Rusijos kariuomenė susiduria su naujomis problemomis.
„Atleisti galima tada, kai žinai, jog rytojus bus kur kas geresnis nei ši diena. Bet V. Putinas tuo nėra įsitikinęs, priešingai, viskas leidžia manyti, jog rytojus bus dar sunkesnis“, – Ukrainos radijo stočiai „Radio NV“ kalbėjo politologas.
Egzistuoja ir kita priežastis, ribojanti Rusijos prezidento veiksmų laisvę. Esmė ta, jog prezidentas tuo pačiu yra ir vyriausiasis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl visi esminiai sprendimai, kuriuos priima šalies gynybos ministerija yra derinami su pačiu V. Putinu.
„Ką sugeba V. Putino aplinka atlikti iš tiesų profesionaliai, tai rasti įvairių priežasčių, kad atsakomybę perkelti kam nors kitam. Šis faktorius irgi turi įtakos“, – svarstė buvęs V. Putino kalbų rašytojas.