Aiškėja, kad Rusijos pajėgos judėjo į šalia Simferopolio esančiame kaime Perevalnoje įsikūrusią 36-osios Ukrainos karinių pajėgų brigados bazę, kur apie 1000 ginkluotų karių blokavo įėjimą į Ukrainos pasieniečių dalinį Krymo pusiasalio pietuose.
Karinėse struktūrose – didžiulė įtampa
„Vienas tūkstantis ginkluotų kovotojų ir maždaug 20 sunkvežimių blokuoja 36-osios pasieniečių brigados perimetrą Perevalnojė“, - sakoma ministerijos pareiškime, kuris buvo paskelbtas toliau tvyrant didžiulei įtampai po Rusijos parlamento sprendimo pritarti pajėgų nusiuntimui į Ukrainą.
BBC praneša, kad Rusijos kariai Fedosijos mieste užblokavo apie 100 jūrininkų. Taip pat pranešama apie incidentą, kai Rusijos kariai iš 191-ojo mokomojo Ukrainos karinio laivyno pajėgų dalinio norėjo išsivežti ginklus, tačiau buvo sustabdyti.
Rusijos pajėgos strateginės svarbos Krymo pusiasalį perėmė šeštadienį, nepaleidusios nė vieno šūvio, o naujoji vyriausybė Kijeve buvo bejėgė kaip nors sureaguoti.
V. Putinas atsisako trauktis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atmetė Vakarų raginimus atitraukti savo pajėgas ir tvirtino, kad Rusija turi teisę ginti savo ir rusakalbių gyventojų interesus Kryme ir kitur Ukrainoje.
Kelyje, vedančiame iš Sevastopolio, kur Rusija turi karinio jūrų laivyno bazę, į Simferopolį, AP žurnalistai matė 12 karinių sunkvežimių su kariais, kulkosvaidžiu apginkluotą šarvuotį „Tigr“ ir du greitosios pagalbos automobilius.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas socialiniame tinkle „Twitter" situaciją apibendrino kaip grįžimą į 1914 m., kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas.
„Suėjus 100 metų nuo 1914-ųjų, Europoje stebime invaziją, agresiją ir masinį karinės jėgos panaudojimą", - teigė C. Bildtas.
JAV pagrasino Rusijai
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry sekmadienį tiesiai perspėjo Rusiją, kad ji dėl karių dislokavimo Kryme gali prarasti savo vietą tarp prestižinio Didžiojo aštuoneto (G-8) išsivysčiusių valstybių.
J. Kerry perspėjo prezidentą Vladimirą Putiną, kad „jis neturės Sočio G-8 (viršūnių susitikimo), jis gali net nelikti G-8, jei tai tęsis“.
„Jis gali atsidurti (padėtyje) su Rusijos verslo turto įšaldymu, amerikiečių verslas gali pasitraukti, gali toliau kristi rublis“, - sakė JAV valstybės sekretorius.
„Yra didžiulė kaina. Jungtinės Valstijos yra vieningos, Rusija yra izoliuota. Tai nėra stipri pozicija “, - sakė JAV diplomatijos vadovas televizijos NBC laidai „Meet the Press“.
JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija jau pasitraukė iš šios savaitės parengiamųjų susitikimų dėl G-8 viršūnių susitikimo, kuris birželį turi įvykti Sočyje. Taip buvo nuspręsta pasaulyje didėjant susirūpinimui dėl Maskvos grasinimo įsiveržti į kaimyninę Ukrainą.
Ukrainos naujoji laikinoji vyriausybė pašaukė visus pajėgų rezervininkus ir perspėjo, kad šalis atsidūrė prie katastrofos slenksčio.
„Jeigu Rusija nori būti G-8 šalis, jai reikia elgtis kaip G-8 šaliai“, - sakė J.Kerry jau CBS laidoje „Face the Nation“. Sekmadienį ryte jis pasirodė keliose televizijų pokalbių laidose, kad padidintų spaudimą Maskvai.
Jis taip pat perspėjo: „G-8 plius kai kurios kitos (šalys), visos jos, kiekviena iš jų, yra pasirengusios eiti iki galo ir izoliuoti Rusiją dėl šios invazijos. Jos yra pasirengusios įvesti sankcijas, jos yra pasirengusios izoliuoti Rusiją ekonomiškai, rublis jau smunka“.
Primename, jog sekmadienį derybas dėl pasirengimo G-8 susitikimui jau pristabdė Prancūzija bei Didžioji Britanija.
Kremliaus atstovas nekomentuoja JAV grasinimų
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sekmadienį atsisakė komentuoti, kai jo buvo paprašyta reaguoti į griežtus JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry žodžius dėl Rusijos „neįtikėtino agresijos akto“ Ukrainoje.
„Šiuo metu jokių komentarų“, - sakė D. Peskovas.
J.Kerry pagrasino „labai rimtais atgarsiais“ iš JAV ir kitų šalių, tarp jų – sankcijomis, kuriomis būtų siekiama ekonomiškai izoliuoti Rusiją.
JAV diplomatijos vadovas tai sakė kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalis turi teisę į karinę intervenciją kaimyninėje Ukrainoje.
Vakarų valstybės atšaukia ambasadorius Maskvoje
Jungtinės Valstijos, Kanada ir Pranūzija pareiškė atšaukiančios pasiruošimą G-8 susitikimui Sočyje, o Kanada atšaukė ambasadorių iš Maskvos. Taip pat pasielgė ir Lietuva.
Rusų televizijos, be kita ko, praneša apie šimtus pabėgėlių iš Ukrainos į Rusija, tačiau Euromaidano viešųjų ryšių tarnyba išplatino pasienio postų nuotraukas, kuriose didelis judėjimas nefiksuotas.
Konsultacijoms atšauktas ir Lietuvos ambasadorius Rusijoje Renatas Norkus.
Ukraina mobilizuoja atsargos karius
Sekmadienį vienas aukščiausio rango Ukrainos saugumo pareigūnas informavo, kad Ukraina mobilizuoja visus atsargos karius ir turi kiek įmanoma greičiau parengti savo ginkluotąsias pajėgas vykdyti kovines užduotis. BBC praneša, kad laikinasis Ukrainos prezidentas Aleksandras Tyrčynovas žodžiais įsakė uždaryti šalies oro erdvę visiems neciviliniams orlaiviams.
Tai daroma Rusijos parlamentui patenkinus prezidento V. Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje.
Nacionalinės saugumo ir gynybos tarybos, kuriai priklauso aukščiausi saugumo ir gynybos pareigūnai, sekretorius Andrijus Parubijus sakė, taryba įsakė gynybos ministerijai mobilizuoti „visus, kurių šiuo momentu reikia ginkluotosioms pajėgoms visoje Ukrainoje".
Jis pridūrė, kad mobilizacija vykdoma siekiant „užtikrinti Ukrainos saugumą ir teritorinį vientisumą".
A. Parubijus informavo, kad taip pat buvo duotas nurodymas užsienio reikalų ministerijai siekti JAV ir Didžiosios Britanijos pagalbos užtikrinant Ukrainos saugumą.
Be to, Tarybos sekretorius taip pat pranešė, kad ginkluotosios pajėgos sustiprins saugumą energetikos objektuose.BBC taip pat praneša, kad Rusijos karinių pajėgų atstovai kasa tranšėjas, kur turėtų būti Krymo siena, o gerai apginkluotos grupės toliau laiko užėmusios svarbiausias pusiasalio objektus, įskaitant oro uostus ir komunikacijų centrus.
Pranešimai: rusai ketino atakuoti 36-osios brigados bazę
Kaip praneša „Unian“, už pusantros valandos Rusijos kariuomenės specialiosios pajėgos šturmuos šalia Simferopolio esančiame kaime Perevalnoje įsikūrusią 36-osios Ukrainos karinių pajėgų brigados bazę.
Brigados vadų reikalaujama sudėti ginklus bei nesipriešinti tam, kad Rusijos karinės pajėgos užimtų Ukrainos karinius dalinius.
Tačiau Ukrainos karinės pajėgos praneša, kad laikysis iki paskutiniųjų ir nepasiduos
Kaip praneša „Unian“, brigados vadas priėmė sprendimą laikytis iki paskutiniųjų. Apie tai brigados vadų prašymu Žurnalistinių tyrimų centrui pranešė atsargos karininkas Sergejus Lanšinas.
Kaip pranešė S. Lanšinas, brigados vadai priėmė sprendimą nepasiduoti ir stovėti iki paskutiniųjų.
Anot S. Lanšino, brigados vadas įpareigojo jį kreiptis į žiniasklaidos priemones, kad šios skubiai atvyktų į karinio dalinio bazę ir užfiksuotų nusikaltimą.
Užblokavo jūrininkus
BBC praneša, kad Krymo Fedosijos mieste grupė ukrainiečių jūrininkų sekmadienį buvo užblokuoti savo bazėje.
Ginkluoti vyrai apsupo bazę reikalaudami prisiekti lojalumą naujai prorusiškai valdžiai.
Manoma, kad iš viso bazėje yra apie 100 jūrininkų.
Keliuose rytiniuose Ukrainos miestuose sekmadienį vyko prorusiški mitingai.
Paskutinėmis žiniomis, prie Krymo krantų pasirodė du Rusijos laivai, skirti kovai su povandeniniais laivais.
Rusijos kariai kontroliuoja gausybę administracinių pastatų ir karines bazes Kryme. Apsuptas yra ir parlamentas, oro uostai, valstybinės televizijos pastatas, telekomunikacijų centrai.
Ukrainos laivyno pajėgos neatidavė ginklų
Oficialiame nepriklausomos internetinės svetainės „Sea Breeze“ išplatintame pranešime, kurį skelbia „Uanian", teigiama, kad Ukrainos karinio laivyno pajėgos neleido Rusijos specialiosioms pajėgoms išvežti ginklų iš 191-ojo mokomojo Ukrainos karinių laivyno pajėgų dalinio.
Šiame pranešime teigiama, kad kovo 2 d. rytą Rusijos specialiosios pajėgos pateko į dalinio teritoriją ir užgrobė ginklus. Tačiau išvežti ginklų jiems nepavyko, nes karinio laivyno pajėgos pasitelkusios šarvuotį BTR-80 blokavo išvažiavimą Rusijos sunkvežimiui „Kamaz“.
Ukrainos karinio laivyno pajėgos gyva grandine išsirikiavo aplink šarvuotį, tokiu būdu nebuvo leista Rusijos kariams patraukti šarvuočio į šalį.
„Nepaisant to, kad rusai du kartus iš automatinių ginklų šovė į orą, Ukrainos kariai nepasitraukė ir nepasidavė, nors prieš juos buvo grasinama panaudoti jėgą. Tokiu būdu pavyko rasti kompromisą: Rusijos specialiosios pajėgos pasitraukė iš karinio dalinio teritorijos, o „Kamaz“ su ginklais palydint jį Ukrainos kariams buvo nukreiptas į 174-ąją Ukrainos karinio laivyno pajėgų saugojimo bazę“, - pranešama oficialiame „Sea Breeze“ pranešime.
Kinija renkasi Vakarus
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Qinas Gangas sekmadienį paskelbė, jog Kinija yra labai susirūpinusi dėl Krymo padėties bei pareiškė, jog konfliktą spręsti reikia dialogu. Pasak Q. Gango, Kinija gerbia valstybių teritorinį vientisumą ir nepriklausomybę bei laikosi principo nesikišti į valstybių vidaus politiką.
„Mes smerkiame agresiją Ukrainoje ir toliau raginame visas puses nesutarimus spręsti taikiai, remiantis teisine sistema, apginti piliečių teises bei Ukrainos žmones“ – skelbiama išplatintame pareiškime.
Rusijos veiksmus vadino invazija ir okupacija
Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry kiek anksčiau Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Kryme pavadino invazija ir Ukrainos teritorijos okupacija, pranešama oficialioje JAV Valstybės departamento svetainėje.
JAV valstybės sekretorius pranešė kalbėjęsis su laikinuoju Ukrainos prezidentu Aleksandru Turčynovu bei pranešęs, kad Ukraina turi visišką JAV paramą. J. Kerry galintis tik pagirti Ukrainą, kad esant akivaizdžiam pavojui šalies integralumui Ukrainos valdžia susilaiko nuo kraštutinių veiksmų.
„Mes taip pat raginame Ukrainos Vyriausybę toliau aiškiai demonstruoti, kaip ir per visą krizę, savo įsipareigojimą gerbti visų ukrainiečių teises ir tarptautinius įsipareigojimus", - sakoma J. Kerry pareiškime.
„Kaip sakė prezidentas Barackas Obama, mes raginame Rusiją atsitraukti savo karines pajėgas atgal į karinę bazę, susilaikyti nuo veiksmų Ukrainoje ir paremti tarptautinį tarpininkavimą siekiant legitimių sprendimų apsaugant mažumų teises ir saugumą", - sako J. Kerry.
Valstybės sekretorius užtikrino, kad nuo pat pirmos dienos JAV „pripažįsta ir gerbia" Rusijos ryšius su Ukraina ir jos susirūpinimą, kaip elgiamasi su etniniais rusais. Tačiau toks susirūpinimas gali būti išreikštas tik tokiais būdais, kurie nepažeidžia Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo ir tik įtraukiant Ukrainos Vyriausybę.
J. Kerry sako, kad Rusija turi imtis veiksmų ir baigti eskaluoti įtampą. Kitu atveju, anot jo, tai turės pasekmių JAV ir Rusijos santykiams bei tarptautinei Rusijos padėčiai.
„Mes laikomės nuomonės, kad tarptautinių organizacijų - nuo Jungtinių Tautų iki Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos - buvimas vietoje padėtų rinkti faktus, tikrinti, ar esama pažeidimų, bei padėtų užtikrinti mažumų saugumą. Kaip viena svarbiausių šių organizacijų narių Rusija galėtų aktyviai dalyvauti ir įsitikinti, kad atsižvelgiama ir į jos interesus", - sakė JAV valstybės sekretorius.
„Ukrainos žmonės nenori nieko kito kaip tik teisės apsispręsti dėl savo ateities esant taikiai ir stabiliai politinei aplinkai. Jie privalo gauti kuo didesnę tarptautinę paramą šiuo svarbiu momentu. Jungtinės Valstijos yra kartu su jais, kaip buvo 22 pastaruosius metus", - teigia J. Kerry.
Ukraina prašo apginti
Ukrainos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Europos Sąjungą, JAV ir NATO apsvarstyti visus įmanomus mechanizmus jos teritoriniam vientisumui apginti.
„Aš ką tik buvau susitikęs su partneriais iš JAV ir Europos Sąjungos. Mes perdavėme atitinkamus kreipimusi ir laiškus jiems“, - trumpoje spaudos konferencijoje sekmadienį naktį sakė šalies laikinasis diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia.
„Mes taip pat perdavėme kreipimąsi į NATO, prašydami panaudoti visas galimybes apginti Ukrainos vientisumą ir suverenumą, apginti Ukrainos žmones ir apginti Ukrainos teritorijoje esančius branduolinius objektus“, - sakė jis.
Turkija: Krymas turi priklausyti Ukrainai
Ankara dės visas pastangas, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu.
„Turkija padarys viską, ką gali, dėl Krymo ateities teritoriškai vientisoje Ukrainoje“, - parašė jis paskyroje „Twitter“.
Tokį pareiškimą jis padarė po to, kai šeštadienį Aukščiausioji Dūma suteikė leidimą įvesti Rusijos ginkluotąsias pajėgas į krizės krečiamą Krymą.
Posėdį surengė Aukščiausioji Rada
Sekmadienį į uždarą posėdį susirinko Ukrainos Aukščiausioji Rada, posėdyje dalyvauja 306 deputatai.
Kaip žurnalistams pranešė partijos „Batkivščyna“ parlamentaras Andrijus Kožemiakynas, prieš posėdžio pradžią grupių ir frakcijų atstovai surengė pasitarimą su Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos nariais, taip pat – diplomatais, kuriame suderino ir posėdžio darbotvarkę.
Prieš posėdį A.Kožemiakynas, buvęs Ukrainos saugumo tarybos (SBU) vadovo pavaduotojas, pareiškė manąs, kad Rada gali priimti sprendimą dėl nepaprastosios ar karinės padėties paskelbimo, tačiau viliasi, jog situacija Kryme bus išspręsta taikiai, diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis.
„Manau, kad šiandien šioje situacijoje turi dirbti politikai ir diplomatai. Ukraina – taiką mylinti valstybė ir su niekuo nekariaus“, - žurnalistams sakė jis.
Jo nuomone, nuo Ukrainos parlamento sekmadienio posėdžio „priklausys labai daug kas“.
Į klausimą, kokie konkrečiai sprendimai gali būti priimti ir ar galimas sprendimas dėl nepaprastosios ar karinės padėties, parlamentaras atsakė: „Mes kalbėsime apie tai, kad yra grėsmė mūsų teritoriniam vientisumui ir kaip mums tos grėsmės išvengti – ar diplomatiniais, ar politiniais veiksmais. Kraujo liejimas – tai paskutinis dalykas, galimas mūsų šaliai“.
„Aukščiausioji Rada gali priimti sprendimą ir paskelbti nepaprastąją padėtį, ir karinę padėtį, bet mano vertinimu, turime šansą išspręsti šitą klausimą taikiai“, - apibendrino A. Kožemiakynas.