Jis taip pat priminė kitus Rusijos prezidento Vladimiro Putino pateiktus reikalavimus. Pavyzdžiui, visiškai išvesti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas iš Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių bei šiuos regionus pripažinti Rusijos teritorija. Be to, V. Putinas reikalavo įtvirtinti Ukrainos, kaip nebranduolinės ir neblokinės valstybės, statusą bei demilitarizuoti ir denacifikuoti šalį.
„Kyjivas į šį pareiškimą atsakė ginkluotu įsiveržimu į Kursko sritį rugpjūčio 6 d. Kyjivą palaikančios šalys – JAV ir kitos NATO valstybės narės – siekia Rusijos strateginio pralaimėjimo. Tokioms sąlygoms esant mes neturime kito pasirinkimo, tik tęsti savo specialiąją operaciją, kol bus pašalintos Ukrainos keliamos grėsmės“, – sakė S. Lavrovas.
Jo teigimu, karas su Ukraina Rusijai yra „savo tautos ir gyvybiškai svarbių saugumo interesų gynimas“.
Rusijos užsienio reikalų ministras pasiskundė, kad kiekvieną kartą, kai Maskva sudaro visus tenkinantį susitarimą, „Kyjivas ir jo šeimininkai atsitraukia“. Kaip pavyzdį jis pateikė Minsko susitarimus, kuriems pritarė Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) Saugumo Taryba, bei 2022 m. kovo mėnesio pabaigoje Stambule parafuotą taikos sutartį.
„Taikos sugrąžinimas nėra tarp mūsų priešo planų. [Ukrainos prezidentas Volodymyras] Zelenskis neatšaukė sako įsakymo dėl draudimo derėtis su Maskva. Vašingtonas ir jo sąjungininkai NATO Kyjivui teikia politinę, karinę ir finansinę paramą, kad karas tęstųsi“, – nurodė S. Lavrovas. Jis priminė, kad diskutuojama, ar leisti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms raketomis atakuoti Rusijos teritorijos gilumoje esančius taikinius.
„Šis „žaidimas su ugnimi“ gali sukelti pavojingų padarinių. Kaip sakė prezidentas Putinas, priimsime atitinkamų sprendimų, paremtų Vakarų keliamų grėsmių suvokimu. Išvadas darykite jūs“, – reziumavo Rusijos užsienio reikalų ministras.
S. Lavrovo paminėtas sąlygas taikos deryboms pradėti V. Putinas pirmą kartą įvardijo šių metų birželio mėnesį. V. Zelenskis jas palaikė dar vienu ultimatumu. Jo teigimu, Rusijos prezidentą būtina priversti pradėti derybas, kad karas baigtųsi sąžininga taika. Šiam tikslui pasiekti, Kyjivas parengė „pergalės planą“, kuriam įgyvendinti reikalinga didesnė Vakarų karinė ir finansinė pagalba.