„Priimsime tai kaip kokybiškai naują Vakarų karo prieš Rusiją etapą. Ir atitinkamai reaguosime“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje Brazilijoje vykstančiame G20 šalių aukščiausiojo lygio susitikime, apkaltinęs Vašingtoną padedant Kyjivui valdyti raketas.
S. Lavrovas taip pat patarė Vakarų šalims atidžiai perskaityti atnaujintą Rusijos branduolinę doktriną. Paklaustas, ar Rusija svarsto galimybę imtis branduolinio atsako į smūgį Briansko srityje, jis atsakė, kad Rusijos valdžia yra „įsitikinusi, jog branduoliniai ginklai visų pirma skirti užkirsti kelią bet kokiam branduoliniam karui“. „Būtent taip mes vertiname šią situaciją“, – pasak „Interfax“, kalbėjo jis.
Atnaujintoje Rusijos branduolinėje doktrinoje teigiama, kad pagrindas branduoliniam smūgiui galėtų būti „bet kurios nebranduolinės valstybės agresija prieš Rusijos Federaciją ir jos sąjungininkes, kurią remia branduolinė valstybė“, taip pat masinė oro ataka nebranduolinėmis priemonėmis, įskaitant bepiločius orlaivius.
Gyrė Scholzo sprendimą neperduoti Ukrainai „Taurus“ raketų
S. Lavrovas pagyrė Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą už tai, kad jis ir toliau nepritaria „Taurus“ raketų perdavimui Ukrainai. „Manau, kad dabartinė O. Scholzo pozicija yra atsakinga pozicija“, – sakė jis spaudos konferencijoje G20 viršūnių susitikimo kuluaruose.
O. Scholzo pozicija skiriasi ir nuo britų bei prancūzų, pabrėžė S. Lavrovas. Jis šiame kontekste sukritikavo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną kaip vieną aršiausių karo kurstytojų.
Šią savaitę pranešta, kad, nepaisant pasikeitusios JAV pozicijos, O. Scholzas toliau laikosi savo sprendimo neperduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“.
Anot amerikiečių žiniasklaidos, kadenciją baigiantis JAV prezidentas Joe Bidenas leido Ukrainai prieš taikinius Rusijoje naudoti ATACMS raketas, kurių veikimo nuotolis yra keli šimtai kilometrų.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija taip pat leidžia Ukrainai atakuoti karinius taikinius Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis „Storm Shadow“/SCALP.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tuo tarpu savo ruožtu pakartojo reikalavimą Vokietijai perduoti „Taurus“ raketų. Po prezidento Vladimiro Putino pareiškimų apie branduolinius ginklus metas Berlynui persvarstyti savo sprendimus, sakė jis Kyjive. V. Putinas prieš tai pristatė naują branduolinę doktriną, kuri sumažina branduolinių ginklų panaudojimo slenkstį.
Ukraina smogė į objektą Briansko srityje
Rusijos kariuomenė anksčiau antradienį pranešė, kad Ukraina paleido JAV perduotas ATACMS raketas į karinį objektą Briansko srityje – tai būtų pirmoji ataka nuo tada, kai Vašingtonas leido naudoti savo ginklus. Kad Ukraina pirmą kartą panaudojo ATACMS Rusijos teritorijai atakuoti, prieš tai paskelbė ir Ukrainos žurnalistas Jurijus Butusovas.
Aukštesniojo rango oficialus Ukrainos asmuo naujienų agentūrai AFP antradienį patvirtino, kad jo šalies kariuomenė panaudojo JAV suteiktas tolimojo nuotolio raketas ATACMS pulti Rusijos teritoriją.
„Ataka Briansko regione įvykdyta raketomis ATACMS“, – naujienų agentūrai AFP pasakė šaltinis, daugiau informacijos nesuteikdamas. Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive pirmiau vykusioje spaudos konferencijoje atsisakė komentuoti šią informaciją.
„3.25 val. ryto (0.25 val. Grinvičo laiku) priešas šešiomis balistinėmis raketomis smogė į objektą Briansko srityje. Remiantis patvirtintais duomenimis, buvo panaudotos JAV gamybos taktinės raketos ATACMS“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ukraina daug mėnesių reikalavo, kad Vašingtonas leistų jai naudoti ilgesnio nuotolio ATACMS raketas smūgiams į Rusijos teritorijoje esančius objektus.
Maskva pareiškė, kad Vakarų ginklų panaudojimas Rusijos tarptautiniu mastu pripažintai teritorijai atakuoti paverstų Jungtines Valstijas tiesioginėmis karo dalyvėmis, ir pažadėjo „atitinkamą ir juntamą atsaką“.
Savo pareiškime Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad penkias raketas numušė jos oro gynyba, o šeštosios raketos fragmentai nukrito ant neįvardyto „karinio objekto“ ir sukėlė nedidelį gaisrą.
Ukrainos užsienio reikalų ministras pirmadienį pasveikino leidimą naudoti raketas smūgiams Rusijos teritorijoje kaip galimą „posūkį“ beveik trejus metus trunkančiame kare.
Ukraina patvirtino smogusi, bet nesako kuo
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas antradienio rytą patvirtino, kad gynybos pajėgos naktį į lapkričio 19-ąją Briansko srityje, netoli Karačiovo miesto, atakavo Rusijos kariuomenės logistikos arsenalą, tačiau nepatikslino, kokio tipo ginklai buvo panaudoti, rašo „Ukrainska pravda“.
Kovos su dezinformacija centras pranešė, kad saugykloje buvo artilerijos šaudmenų, įskaitant Šiaurės Korėjos tiekiamą amuniciją jų sistemoms, aviacines bombas, priešlėktuvines raketas ir šaudmenis daugkartiniams raketų paleidimo įrenginiams.
Buvo pranešta, kad nuo 2.30 val. rajone užfiksuota 12 antrinių sprogimų ir detonacijų.
„Rusų okupantų kariuomenės amunicijos sandėlių naikinimas siekiant sustabdyti Rusijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą bus tęsiamas. Bus daugiau“, – pažymėjo Generalinis štabas.
Borrellis: Rusijos branduoliniai grasinimai – neatsakingi
ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis antradienį apkaltino Rusiją svaidantis „visiškai neatsakingais“ grasinimais branduoliniu ginklu po to, kai prezidentas V. Putinas pasirašė naująją Rusijos branduolinę doktriną, išplečiančią Maskvos galimybes panaudoti šį ginklą.
„Tai ne pirmas kartas, kai Putinas žaidžia branduolinį žaidimą“, – po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė kadenciją baigiantis užsienio politikos vadovas, sakydamas, kad „bet kokios kalbos apie branduolinį karą yra neatsakingos“.
J. Borrellis spaudė ES valstybes nares sekti Vašingtono pavyzdžiu ir leisti Kyjivui suduoti smūgius Rusijos teritorijoje naudojant padovanotas ilgojo nuotolio raketas. „Tai visiškai atitinka tarptautinę teisę“, – sakė jis.
Taip pat J. Borrellis po susitikimo, per kurį buvo paminėta 1000-oji karo diena, žurnalistams sakė, kad Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo Rusijos karo Ukrainoje baigties.
Pasak jo, ES valstybių „didžioji dauguma“ pritarė minčiai, kad „Ukrainos likimas nulems Europos Sąjungos likimą“.