Keturių sieną su Rusija arba Baltarusija turinčių šalių vadovai parengė ES pirmininkei adresuotą raštą, kuriame išdėstė tokio projekto apimtis ir kainą. ES šalims tektų prisidėti politiškai ir finansiškai.
„Sukūrus gynybinės infrastruktūros sistemą palei išorinę ES sieną su Rusija ir Baltarusija, būtų patenkintas aktualus ir neatidėliotinas poreikis apsaugoti ES nuo karinių ir hibridinių grėsmių“, – rašoma rašte.
Vakarų šalių žvalgybos pareigūnai pranešė apie vis didėjantį rusų sabotažo operacijų visoje Europoje mastą.
Rašte taip pat teigiama, kad gynybinės linijos įrengimas būtų derinamas su NATO ir jo kariniais reikalavimais.
Kai kurių oficialių ES asmenų vertinimu, įrengti tokią gynybinę liniją palei 700 km ilgio ES sieną su Rusija ir Baltarusija kainuotų apie 2,5 mlrd. eurų.
JAV ir sąjungininkių žvalgybos pareigūnai pastebėjo, kad šiuo metu Europoje įvykdoma vis daugiau žemo lygio sabotažo aktų – atrodytų, jog tai yra dar vienas iš Rusijos naudojamų būdų pakenkti pastangoms padėti Ukrainai.
Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai pasirašė bendrą laišką
Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais pasirašė laišką, adresuotą Europos Komisijos pirmininkei ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkui, dėl ES gynybos stiprinimo, ypatingą dėmesį skiriant ES sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugai.
Kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, vadovų pasirašytame laiške teigiama, kad Rusijos ambicijos vykdyti kaimynų invaziją ir didinti konfrontaciją su Vakarais ir toliau auga.
Savo laiške vadovai akcentuoja Rusijos aktyviai vykdomas hibridines atakas prieš kaimynines valstybes – pasikartojančius instrumentalizuotos migracijos epizodus, sabotažą, dezinformaciją ir kibernetines atakas.
„Matome neigiamą ekonominį poveikį savo pasienio su Rusija ir Baltarusija regionams ir bendruomenėms, tačiau tai nepadarė įtakos mūsų apsisprendimui besąlygiškai remti Ukrainą. Padarėme tikrai daug, kad atgrasytume ir apsigintume nuo augančios agresijos grėsmės – tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu“, – rašoma vadovų laiške.
Atsižvelgiant į Rusijos ir Baltarusijos ES pasienyje keliamas grėsmes, Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovai ragina ES imtis priemonių užtikrinant geresnę ES teritorijos apsaugą, atgrasymą ir gynybą.
„Gynybos infrastruktūros sistemos įrengimas prie ES išorinės sienos su Rusija ir Baltarusija atlieptų neatidėliotiną būtinybę apsaugoti ES nuo kylančios karinės ir hibridinės grėsmės. Reikia gynybos iniciatyvos apsaugoti Europą šiandien ir ateinančius metus“, – rašoma vadovų laiške.
Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovų pasiūlymas bus aptariamas ir su kitais ES šalių lyderiais ketvirtadienį Briuselyje vykstančiame EVT susitikime.