ES narė Lenkija yra viena iš tvirčiausių savo kaimynės Ukrainos sąjungininkių pastarosios kovoje su rusų okupantais.
Ji kartu su keletu kitų šalių kaltina Rusiją įvykdžius seriją kibernetinių atakų ir bandant pasėti nesantaiką prieš šį savaitgalį įvyksiančius Europos Parlamento rinkimus.
Penktadienį Varšuva pranešė, kad melagingą žinutę, neva lenkai bus mobilizuojami kariauti Ukrainoje, valstybinės naujienų agentūros PAP sraute greičiausiai patalpino rusų programišiai.
Praėjusį mėnesį vyriausybės nutarimu buvo įsteigta komisija ištirti Rusijos ir Baltarusijos mėginimus daryti įtaką politiniam gyvenimui.
Jos užduotis – išsiaiškinti, „kaip šiandien atrodo tikros grėsmės iš Rusijos ir Baltarusijos“, – pasakė proeuropietiškai daugumai vadovaujantis D. Tuskas.
„Mes jau dabar gerai žinome, kad šios dvi šalys ir jų tarnybos Lenkijoje veikia aktyviausiai“, – pridūrė jis.
Tyrimo komisija, kurią sudaro saugumo, teisės ir žiniasklaidos ekspertai, savo pirmąsias išvadas paskelbs per du mėnesius, paaiškino jis.
Pernai buvusioji Lenkijos dešiniųjų konservatorių vyriausybė buvo įsteigusi komitetą, kurio užduotis buvo atlikti Rusijos įtakai galimai pasidavusių piliečių tyrimą.
Asmenims, kuriuos komitetas pripažintų kaltais, pagal įstatymą galėtų būti dešimčiai metų uždrausta eiti valstybines pareigas.
Tačiau vyriausybės kritikai teigė, kad šios priemonės iš tiesų buvo nukreiptos prieš tuometinį opozicijos lyderį D. Tuską.
Naujoji D. Tusko vyriausybės įsteigta komisija pasižymi ribotomis galiomis.
Visi jos posėdžiai yra uždari, o įtarimus dėl nusikalstamos veikos ji gali teikti tik prokurorams.
