Lietuvos ir Ukrainos ekspertai įvertino „taikos derybų“ galimybę: įvardino, kokiomis sąlygomis Kyjivas sėstų prie stalo ir galimas pasekmes

Pastaruoju metu kalbos, esą dar šiemet Ukrainai ir Rusijai teks sėsti prie derybų stalo, skamba aukščiausiuose politiniuose sluoksniuose. Jas itin paskatino daug kritikos sulaukę Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitai iš pradžių į Kyjivą, o vėliau į Maskvą ir Pekiną. Tačiau ar tokios taikos derybos net teoriškai yra įmanomos, kai Ukraina ir Rusija turi visiškai skirtingą požiūrį į karo baigtį?

Šią savaitę ispanų leidinys „El Pais“ paskelbė, esą Kinijos lyderis Xi Jinpingas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir ją užpuolusios Rusijos prasidės vadinamosios taikos derybos. Leidinys citavo V. Orbano kelionių ataskaitą Europos šalių lyderiams.

Pats gi V. Orbanas, po to, kai Vengrija nuo liepos pradžios pusmečiui perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai, panašu, įsijautė į taikdario vaidmenį ir nusprendė, kad jam pavyks padaryti tai, ko nepavyko padaryti Turkijos, Saudo Arabijos ar tos pačios Kinijos vadovams – tapti tarpininku tarp Maskvos ir Kyjivo.

Tačiau V. Orbano išvados po vizitų vargu, ar ką nors galėjo nustebinti. Jis ne kartą praeityje išreiškė, esą Ukraina turėtų nusileisti Rusijai, taip pat, kad Kyjivas neturi galimybės laimėti šio karo. Tą patį jis teigė ir šį kartą. Nepaisant to tvirtino, kad jo vizitai, galiausiai aplankant Pekiną, yra „Taikos misija 3.0“.