Jei E. Macronas būtų atšaukęs pensijų reformą arba paskyręs referendumą šiuo klausimu, „šiandien vakarą jis būtų galėjęs iš naujo užmegzti ryšį su prancūzais“, kalbėjo M. Le Pen. Tačiau vietoj to jis esą nusprendė „jiems vėl atsukti nugarą“.
E. Macronas kalboje per televiziją pripažino, kad gyventojai nepritaria pensijų reformai. Tačiau kartu jis pabrėžė: „Šie pokyčiai buvo būtini, siekiant garantuoti pensijas visiems ir siekiant didesnės gerovės“. Jis pareiškė norįs susodinti darbdavius ir profsąjungas prie vieno stalo, kad aptartų algų didinimą, geresnį gerovės paskirstymą ir aktyvesnį vyresnio amžiaus žmonių įtraukimą į darbo rinką.
Pirmą kartą E. Macronas savo kalboje aiškiai paminėjo masinius protestus, „kurių dauguma praėjo taikiai“. „Niekas – o aš mažiausiai – negali likti kurčias, skambant reikalavimams dėl socialinio teisingumo“, – kalbėjo prezidentas. Jis paskelbė apie daugybę iniciatyvų per ateinančias šimtą dienų, kurios turėtų pagerinti prancūzų gyvenimą. Tuo tarpu vyriausybės pertvarkymas dėl krizės artimiausioje ateityje esą nėra planuojamas.
Kairės populistinės partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ („La France Insoumise“ (LFI) vadovas Jeanas Lucas Mélenchonas, komentuodamas E. Macrono pateisinimus dėl pensinio amžiaus ilginimo nuo 62 iki 64 metų, sakė: „Nuo realybės atitrūkęs E. Macronas. Visiškai atitrūkęs nuo realybės, jis pasisako už dvejų laisvės metų vagystę“.