Dviejų įtakingų ES valstybių lyderių susitikimas įvyks tolydžiau augant nuogąstavimams, kad būsimo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija privers europiečius prisiimti daugiau su kariniais pajėgumais siejamų pareigų teikiant pagalbą Ukrainai.
„Taip, tai tiesa“, – patvirtino ES diplomatas, paprašytas pakomentuoti Lenkijos laikraštyje „Rzeczpospolita“ pasirodžiusią publikaciją, kurioje teigiama, kad dvi minėtos šalys diskutuoja apie taikos palaikymo pajėgas, sudarytas iš 40 tūkst. įvairių užsienio valstybių karių.
Kurių konkrečiai šalių kariai galėtų tokiose pajėgose tarnauti, diplomatas nedetalizavo.
Abu informacijos suteikę diplomatai viešai nediskutuojama tema sutiko kalbėti patikinti, kad nebus atskleista jų tapatybė.
Aukšto rango Lenkijos pareigūnas pripažino, kad E. Macrono pasiūlymas lenkams tapo staigmena.
„Tai nėra ta formulė, kuri leistų mums priimti tokį sprendimą“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad klausimai dėl taikos palaikymo misijų turėtų būti sprendžiami Jungtinių Tautų (JT) arba Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) lygmeniu, o ne dvišalėse diskusijose su Prancūzijos prezidentu. Lenkų karių siuntimas į Ukrainą „būtų prasmingas tik NATO formatu“, pridūrė jis.
Pasiūlymas telkti taikos palaikymo pajėgas nėra susijęs su anksčiau E. Macrono išsakyta idėja dėl karinių instruktorių siuntimo į dar kariaujančią Ukrainą, rašo „Politico“.
Šios savaitės pradžioje apie tokius planus užsiminė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, susitikęs su Friedrichu Merzu, tikėtina, tapsiančiu Vokietijos kancleriu.
„Atvirai pasakysiu, kad galime svarstyti Emmanuelio [Macrono] poziciją ir dirbti ta linkme, – bendraudamas su žurnalistais sakė V. Zelenskis. – Juk pamenate, kad jis iškėlė mintį apie vienos ar kitos šalies karių dislokavimą tam tikrose Ukrainos teritorijose, ir tai garantuotų mums saugumą, kol Ukraina nėra NATO narė.“
„Tačiau pirmiausia turime gerai suprasti, kada Ukraina prisijungs prie ES ir NATO“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Kad Ukrainai būtinos saugumo garantijos, V. Zelenskis pabrėžė ir savaitgalį Paryžiuje įvykusiame susitikime su D. Trumpu.
Užsienio taikdarių dislokavimas Ukrainoje galėtų išsklaidyti Kyjivo nuogąstavimus, kad sąjungininkės atsitrauks, jei Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vėl pradėtų karą. Kyjivas turi karčios patirties: 1994 metais Ukraina atsisakė turimo branduolinio arsenalo mainais į saugumo pažadus, kurie neužkirto kelio Rusijos puolimui.
„Visiškai aišku, kad užbaigti karą ir išsikovoti taiką Ukrainos atvejus įmanoma tik prisijungus prie NATO ir ES“, – kalbėdama su „Politico“ sakė Ukrainos vicepremjerė Olha Stefanišyna.
Tuskas: taikos derybos galėtų prasidėti šią žiemą
Lenkijos premjeras D. Tuskas antradienį pareiškė, kad taikos derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo galėtų prasidėti šią žiemą.
Toks jo komentaras nuskambėjo Varšuvai ruošiantis sausio mėnesį rotacijos tvarka perimti pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES).
„Mūsų pirmininkavimo mandatui teks dalinė atsakomybė už tai, kaip atrodys politinis kraštovaizdis, galbūt už tai, kaip atrodys padėtis vykstant (taikos) deryboms, kurios, nors vis dar yra klaustukų, galėtų prasidėti šių metų žiemą“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.
Jis taip pat pranešė, kad Prancūzijos prezidentas E. Macronas, kuris ketvirtadienį lankysis Lenkijoje, informuos apie neseniai surengtas derybas su kolegomis iš Ukrainos ir JAV.
„Jis norės mus informuoti apie Paryžiaus derybų rezultatus. Kaip žinote, Paryžiuje įvyko trumpas, bet svarbus išrinktojo (JAV) prezidento (Donaldo) Trumpo ir (Ukrainos prezidento) Volodymyro Zelenskio susitikimas su prezidentu E. Macronu“, – nurodė D. Tuskas.
