Šios prognozės pasirodė tuo metu, kai šalių vyriausybės nesutaria, kokia turėtų būti naujo pasaulinio susitarimo dėl klimato kaitos forma, kuri galiausiai pakeistų Kioto protokolą.
Kataro Dohos mieste susitinka beveik 200 šalių atstovai, bet iki šiol matyti mažai vieningumo ženklų.
Šiais metais dabartinė vidutinė pasaulinė temperatūra siekia 14,45 laipsnio ir yra nuo 0,1 iki 0,5 laipsnio aukštesnė negu vidutinė temperatūra 1961-1990 metais.
Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) temperatūrą skaičiavo pagal trijų pasaulinės temperatūros ciklų, trukusių nuo sausio iki spalio, informaciją. Tačiau tolimesnės analizės metu vidutinė temperatūra dar gali pasikeisti, o galutiniai duomenys bus turimi tik kitų metų kovą.
Peteris Stottas, vadovaujantis Didžiosios Britanijos Meteorologijos tarnybos klimato stebėjimo padaliniui, kuris taip pat teikė duomenis PMO, sakė: „Nors pirmasis XXI amžiaus dešimtmetis buvo pats šilčiausias per stebėjimų istoriją, nuo 2000 metų klimatas nešyla taip sparčiai, kaip per ilgesnį periodą nuo 1970 metų. Tokie pasaulinės temperatūros svyravimai nėra neįprasti. Nuo tada, kai pradėti kaupti duomenys apie temperatūrą, jau buvo keli periodai, trukę dešimtmetį ar ilgiau, per kuriuos klimatas šilo labai mažai, arba visai nešilo“.
Nors šie duomenys yra parankūs klimato kaitos skeptikams, jie nekeičia ilgalaikės klimato šilimo tendencijos. Devyneri iš dešimties karščiausių metų buvo užfiksuoti nuo 2001-ųjų. Be „La Nina“ variacijos, šių metų temperatūrai įtaką galėjo daryti ir kiti orų veiksniai.
„Mes tiriame, kodėl temperatūros didėjimas paviršiuje pastaraisiais metais sulėtėjo. Nagrinėjame, kaip kito vandenyno karščio kiekis ir kokią įtaką pasaulio klimatui darė atmosferos tarša“, - sakė P.Stottas.
Šiais metais buvo nemažai neįprastų ar kraštutinių oro reiškinių, įskaitant uraganą „Sandy“, kuris buvo viena iš stipriausių audrų, kada nors užgriuvusių Niujorką.
Prieš tai didžiąją dalį Jungtinių Valstijų žemdirbystės regiono buvo ištikusi rimta sausra, dėl kurios visame pasaulyje pakilo maisto kainos.
Prie neįprastų reiškinių galima priskirti ir sausrą kai kuriose Rusijos dalyse, Indijos liūčių sezono sutrikimus ir potvynius kai kuriuose Europos regionuose, įskaitant rekordiškai drėgną pavasarį bei ankstyvą vasarą Didžiojoje Britanijoje.