„Trijų šalių garantų – Rusijos, Irano ir Turkijos – užsienio reikalų ministrai palaiko glaudžius ryšius“, – trečiadienį žurnalistams sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Maskva yra svarbi Sirijos prezidento Basharo al Assado sąjungininkė ir aviacijos smūgiais remia jo pastangas atremti sukilėlius, o Ankara istoriškai remia kai kurias antivyriausybines pajėgas. Rusija ir Turkija 2016 m. tarpininkavo įvairių sukilėlių grupuočių ir Sirijos pajėgų paliauboms, o Iranas prisidėjo kaip „valstybė garantė“.
M. Zacharova sakė, kad Rusija „aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis partnerėmis, kad padėtis Sirijoje būtų kuo greičiau stabilizuota“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį telefonu kalbėjosi su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir jam sakė, kad konfliktą reikia „kuo greičiau užbaigti“, bei pasmerkė „teroristų agresiją prieš Sirijos valstybę“.
Aukšto rango Irano aukščiausiojo lyderio pareigūnas trečiadienį dalyvavo derybose Maskvoje.
Rusija, šią savaitę paskelbusi apie karinio jūrų laivyno ir oro pajėgų pratybas rytinėje Viduržemio jūros dalyje, apkaltino Ukrainą remiant Sirijos islamistus sukilėlius.
Antradienį Jungtinėse Tautose Rusijos pasiuntinys Vasilijus Nebenzia sakė, kad Ukraina ginklais ir instruktoriais remia islamistų grupuotę „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), tačiau jokių įrodymų nepateikė. V. Nebenzia sakė, kad Sirijoje veikia Ukrainos karinės žvalgybos GUR karo instruktoriai, „moko HTS kovotojus kovinių operacijų“, įskaitant prieš Rusijos pajėgas Sirijoje.
Iranas į pagalbą su sukilėliais kovojančiai Sirijai siunčia karo patarėjų komandą
Iranas išsiuntė į Siriją aukšto rango generolų ir kitokių karo patarėjų komandą, kad padėtų Damasko vyriausybei atremti sukilėlių islamistų puolimą šiaurinėje šalies dalyje.
Delegacijai vadovauja generolas Jawadas Ghafaris, kurio užduotis – padėti vyriausybės pajėgoms vykdyti kontrpuolimą Hamos miesto prieigose, trečiadienį pranešė arabų kalba transliuojantis Irano radijo stoties „al-Alam“ skyrius.
Praėjusią savaitę Sirijoje vėl staiga įsiplieskė nuo 2011 m. vykstantis pilietinis karas, kai sukilėlių aljansas su grupuote „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) pradėjo netikėtą puolimą Sirijos šiaurės vakaruose ir užėmė antrą pagal dydį šalies miestą Alepą.
JAV Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, J. Ghafaris yra laikomas Sirijos ekspertu, o dėl savo vaidmens 2016 m. vėl užimant Alepo miestą šiaurinėje šalies dalyje yra pramintas Alepo skerdiku.
Sirijos kariuomenė netoli Hamos pradėjo kontrpuolimą
Po staigaus sukilėlių islamistų aljanso puolimo Sirijoje prezidento Basharo al-Assado kariuomenė pradėjo kontrpuolimą.
Ankstyvą trečiadienio rytą Sirijos karinės pajėgos atstūmė sukilėlius maždaug 10 kilometrų nuo Hamos miesto, pranešė Sirijos žmogaus teisių stebėjimo agentūra ir šaltiniai vyriausybėje.
Per naktį vyko aršūs mūšiai, sausumos karius palaikė vyriausybinių pajėgų lėktuvai.
Praėjusios savaitės viduryje islamistų grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS) vadovaujami sukilėliai Sirijos šiaurės vakaruose pradėjo puolimą ir savaitgalį užėmė antrą pagal dydį šalies Alepo miestą.
Antradienį per mūšius už 100 kilometrų į pietus nuo Alepo esančios Hamos prieigose žuvo dešimtys žmonių.
Anot Londone veikiančios stebėjimo agentūros, kuriai karą stebėti padeda vietoje esančių informatorių tinklas, per karo veiksmus jau žuvo daugiau nei 570 žmonių, tarp jų – beveik 100 civilių.
JAV generolas: praradęs bazes Sirijoje, V. Putinas praras pozicijas Viduržemio jūroje
Karinių bazių praradimas Sirijoje Basharo al Assado režimo nuvertimo atveju atimtų iš Vladimiro Putino gebėjimą daryti įtaką padėčiai Viduržemio jūroje.
Tokią nuomonę išsakė su CNN kalbėjęs buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, į pensiją išėjęs generolas Markas Hertlingas.
Jis priminė, kad Sirijoje Rusija turi karinio jūrų laivyno ir aviacijos bazes. „Abi šios bazės suteikia jam (V. Putinui) prieigą prie Viduržemio jūros. Kai tik jis tai praras dėl galimo B. al Assado nuvertimo, praras ir galimybę daryti įtaką Viduržemio jūroje“, – sakė buvęs vadas.
Jis pabrėžė, kad Rusija dėl vykstančio karo su Ukraina jau prarado dalį savo įtakos Juodojoje jūroje, o Rusijos karinio jūrų laivyno bazėms Baltijos jūros regione, Kaliningrade, taip pat kyla grėsmė.
„Matyti, kad V. Putinas tikrai yra įspraustas į kampą. Visos šios bazės yra labai svarbios jų kariniam buvimui šiose teritorijose, o suaktyvėjęs sukilėlių aktyvumas Šiaurės Sirijoje ir Turkijos įsiveržimai padidino susirūpinimą dėl Rusijos tiekimo kelių net į šią sritį“, – pabrėžė M. Hertlingas.
Generolas pridūrė, kad rusai susiduria su ekonominėmis problemomis ir sumažėjusia sąjungininkų pagalba. „Kad ir kokie ramūs atrodo V. Putinas ir jo atstovas spaudai, jie neturi pagrindo jaustis labai gerai dėl to, kas vyksta“, – įsitikinęs M. Hertlingas.
Anksčiau Karo tyrimų institutas (ISW) pranešė, kad Rusija evakuoja karines jūrų pajėgas iš savo bazės Sirijos Tartuso mieste. Tai gali reikšti, kad Kremlius artimiausiu metu neketina siųsti reikšmingų pastiprinimų Sirijos prezidento B. al Assado režimui paremti.