Užsienio reikalų pavaduotojas Michailas Galusinas Maskvoje kalbėdamas su valstybine naujienų agentūra „Ria“ pasakė, kad jau dabar žinoma, jog Kyjivas galvoja surengti dar vieną viršūnių susitikimą, tapsiantį Šveicarijoje birželio viduryje vykusios konferencijos tęsiniu.
Rusijos nuomone, ir šio susitikimo metu būtu atsižvelgiama tik į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymus, visiškai nekreipiant dėmesio į kitas taikos iniciatyvas.
„Mums tokie ultimatumai yra nepriimtini ir mes tokiuose viršūnių susitikimuose nedalyvausime“, – pareiškė M. Galusinas, komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad Ukraina aktyviai stengiasi surengti dar vieną konferenciją, kurioje šįkart dalyvautų ir Rusija.
Pranešime teigiama, kad bet kokį viršūnių susitikimą, jei galima, derėtų surengti iki JAV lapkritį įvyksiančių rinkimų, kadangi, jei juos laimėtų Respublikonų partijai atstovaujantis buvęs prezidentas Donaldas Trumpas, garsėjantis savo kritika Ukrainos ir NATO atžvilgiu, tolesnės pagalbos Ukrainai klausimas taptų neaiškus.
Ukrainai prašant praėjusį mėnesį Šveicarijoje buvo surengtas pirmasis viršūnių susitikimas. Jo metu taikos derybų klausimas nebuvo sprendžiamas, tačiau Kyjivas siekė užsitikrinti tarptautinę paramą dėl pagrindinių principų, kaip galima būtų užbaigti šį karą.
Baigiamąją deklaraciją pasirašė apie 80 šalių, nors kai kurios draugiškus santykius su Rusija palaikančios galingosios šalys, pavyzdžiui, Indija ir Saudo Arabija, to nepadarė, o Kinija konferencijoje apskritai nedalyvavo. Saudo Arabija yra laikoma šalimi, kurioje galėtų įvykti antrasis susitikimas.
Plataus masto Rusijos invazija Ukrainoje prasidėjo prieš beveik pusantrų metų.
Maskva vis kartoja neva esanti pasirengusi derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo, tačiau visos jos siūlomos sąlygos reiškia, kad Ukrainai tektų atsisakyti didelės dalies teritorijos ir galios.
Tuo tarpu Kyjivas reikalauja grąžinti visas okupuotas teritorijas, įskaitant Juodosios jūros Krymo pusiasalį, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m.