„Privalau ir vėl kai ką priminti kurtiesiems, kurie girdi tik save. Rusija turi teisę panaudoti branduolinį ginklą, griežtai laikydamasi valstybės politikos pagrindų branduolinio atgrasymo srityje, iškilus būtinybei ir iš anksto apibrėžtais atvejais: jeigu mes arba mūsų sąjungininkai būtume užpulti panaudojus tokio tipo ginklą arba tuomet, jei agresija naudojant įprastinius ginklus sukeltų grėsmę mūsų valstybės egzistavimui. Neseniai apie tai tiesiogiai kalbėjo Rusijos prezidentas. Be to, darysime viską, kad užkirstume kelią branduoliniams ginklams atsirasti priešiškose kaimyninėse šalyse, tarkime, nacistinėje Ukrainoje, kurią dabar tiesiogiai valdo NATO šalys“, – savo žinutėje perspėja D. Medvedevas.
Politikas skundžiasi, jog J. Bidenas ir L. Truss esą „reikalauja, kad Rusija patrauktų ranką nuo savo „branduolinio mygtuko“. Be to, jis apkaltino britų premjerę, esą ši yra „visiškai pasirengusi nedelsiant apsikeisti branduoliniais smūgiais“ su Rusija.
D. Medvedevas taip pat pareiškė netikintis, kad Vakarai ištiestų Ukrainai pagalbos ranką ar imtųsi atsakomųjų veiksmų, jei Rusija išties panaudotų branduolinį arsenalą.
„Jeigu grėsmė Rusijai peržengs numatytą ribą, privalėsime sureaguoti, neprašydami kieno nors leidimo ir be ilgų konsultacijų. Ir čia tikrai ne blefas. Įsivaizduokite, kad Rusija yra priversta panaudoti patį baisiausią ginklą prieš Ukrainos režimą, įvykdžiusį plataus masto agresijos aktą, keliantį pavojų mūsų valstybės egzistavimui. Galvoju, kad NATO net ir tokioje situacijoje tiesiogiai neįsiterptų į konfliktą. Juk, šiaip ar taip, Vašingtono, Londono ir Briuselio saugumas Šiaurės Atlanto aljansui gerokai svarbesnis už niekam nereikalingos, nors ir gausiai įvairiausiais ginklais aprūpinamos Ukrainos likimą“, – sako Rusijos politikas.
Kremlius: pseudoreferendumai turės pasekmių saugumui Ukrainoje
Kremlius antradienį perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ turės pasekmių saugumui, o Maskvos pareigūnai neseniai pagrasino panaudoti branduolinį ginklą.
„Teisinė situacija iš esmės pasikeis tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva nori „gelbėti žmones“ keturiuose Ukrainos regionuose, kur vyksta pseudoreferendumai.
„Žmonių gelbėjimas teritorijose, kuriose vyksta šis referendumas, yra visos mūsų visuomenės ir visos šalies dėmesio centre“, – per televiziją transliuotame susitikime su pareigūnais sakė V. Putinas.
Pseudoreferendumai dėl aneksijos, kuriuos keturiuose Ukrainos regionuose, daugiausia kontroliuojamuose Rusijos pajėgų, surengė Kremliaus primesta valdžia, turi baigtis antradienį.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose pasmerkė šiuos balsavimus kaip „fiktyvius“ ir pareiškė, jog niekada nepripažins jų rezultatų.
Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad taikys sankcijas pseudoreferendumų dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų prisijungimo prie Rusijos organizatoriams.
Šį mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainoje patyrė didelių nesėkmių tiek šalies rytuose, tiek pietuose. Pasak stebėtojų, tai paskatino prezidentą V. Putiną skubiai surengti balsavimus ir taip sugriežtinti okupuotų teritorijų kontrolę.
V. Putinas perspėjo, kad Maskva panaudos visas įmanomas priemones „Rusijos suverenitetui“. Taip jis leido suprasti, kad po keturių regionų aneksijos Kremlius galėtų panaudoti strateginius branduolinius ginklus, jog atremtų galimus Kyjivo bandymus susigrąžinti teritoriją.
Maskva taip pat mobilizuoja apie 300 tūkst. rezervistų, o šis žingsnis sukėlė protestus ir paskatino rusų vyrus, nenorinčius vykti į Ukrainą, bėgti į kaimynines šalis.
Keturi Rusijos okupuoti Ukrainos regionai – Doneckas ir Luhanskas rytuose bei Chersonas ir Zaporižia pietuose – paskelbė, kad surengs balsavimus likus kelioms dienoms iki jų pradžios penktadienį.
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad pseudoreferendumai yra „melagingas pretekstas bandyti jėga aneksuoti dalį Ukrainos“.
Net artimiausias Maskvos sąjungininkas nuo invazijos pradžios Pekinas neseniai pareiškė, kad tiek Rusija, tiek Ukraina turėtų gerbti teritorinį vientisumą karo metu.
Kremliaus remiami regionų lyderiai nurodė, kad preliminarių rezultatų galima tikėtis antradienio vakare arba artimiausiomis dienomis.
Paskui separatistai turėtų balsuoti už formalią keturių sričių aneksiją, kuriai įteisinti reikės V. Putino parašo.
2014 metais Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą po šiame Juodosios jūros pusiasalyje surengto analogiško „referendumo“.
Didžioji dalis tarptautinės bendruomenės to plebiscito rezultatų nepripažino. Reaguodami Vakarai įvedė Maskvai virtinę sankcijų.
JAV įspėjo Rusiją dėl branduolinio smūgio
Jungtinės Valstijos privačiai įspėjo Rusiją dėl katastrofiškų pasekmių, jei ji per savo invaziją Ukrainoje panaudotų branduolinius ginklus, sakė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, po ukrainiečių pergalių mūšio lauke skelbdamas dalinę mobilizaciją, netiesiogiai pagrasino panaudoti branduolinius ginklus.
Sekmadienį parodytame interviu A. Blinkenas patvirtino pranešimus, kad Jungtinės Valstijos privačiai ne kartą įspėjo Rusiją vengti branduolinio karo.
„Labai aiškiai kalbėjome su rusais viešai, taip pat privačiai, [ragindami] nutraukti kalbas apie branduolinius ginklus“, – Niujorke vykstančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose televizijos „CBS News“ laidai „60 Minutes“ sakė A. Blinkenas.
„Labai svarbu, kad Maskva iš mūsų išgirstų, jog pasekmės būtų šiurpios. Pasakėme tai labai aiškiai, – pažymėjo JAV valstybės sekretorius. – Bet koks branduolinių ginklų panaudojimas katastrofiškai paveiktų, žinoma, juos panaudojusią šalį ir daugelį kitų.“
Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas sekmadienį kitame interviu sakė, jog Vašingtonas „labai aukštais lygiais“ yra įspėjęs Maskvą dėl branduolinių ginklų panaudojimo „katastrofiškų pasekmių“.
JAV ir jų sąjungininkės „ryžtingai atsakytų“, sakė J. Sullivanas CBS laidai „Face the Nation“.
„Esame aiškiai ir konkrečiai pasakę, ką tai nulemtų“, – pridūrė jis.
Rusija ir JAV yra didžiausios pasaulio branduolinės galios. Rusijos karinė doktrina leidžia panaudoti mūšio lauke taktinius branduolinius ginklus siekiant priversti priešą atsitraukti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis laidai „Face the Nation“ sakė, kad V. Putino grasinimai „galėtų būti“ realūs ir kad Rusijos kariuomenės veiksmai prie ukrainiečių atominių elektrinių yra „pirmieji jo branduolinio šantažo žingsniai“.
„Jis nori išgąsdinti visą pasaulį“, – apie V. Putiną sakė V. Zelenskis.
„Nemanau, kad jis blefuoja. Manau, kad pasaulis atgraso ir sulaiko šią grėsmę. Mums reikia toliau spausti jį, neleisti jam tęsti“, – pridūrė V. Zelenskis.
Išskyrus JAV, jokia šalis nėra panaudojusi branduolinių ginklų mūšio lauke. 1945 metais amerikiečiams numetus atomines bombas ant Japonijos Hirošimos ir Nagasakio miestų žuvo per 200 tūkst. žmonių, Japonija kapituliavo ir taip baigėsi Antrasis pasaulinis karas.