„Be abejo, jie nebuvo tokie lengvi netgi tada, kai „Malaysia Airlines“ reisas MH-17 buvo numuštas virš Rytų Ukrainos, Rusijos pareigūnai jau buvo viešai apsimelavę dėl specialiųjų pajėgų vaidmens užgrobiant Krymą, o Kremlių remianti žiniasklaida jau pradėjusi skleisti absurdiškus gandus ir melagingas naujienas, panašias į tą, kad Ukrainos kariškiai tariamai nukryžiavo trejų metukų berniuką“, – svarsto straipsnio autorius.
„Tačiau prisimenant tai dabar, atrodo, kad MH-17 numušimas – katastrofa, įvariusi siaubą pasauliui ir nuo to laiko tapusi dviejų tarptautinių tyrimų, mėginančių nustatyti kažką panašaus į tiesą, objektu, tapo pirmuoju atveju Rusijos dezinformacijos gamybos mašinai: tai buvo pirmas atvejis, kai visos valstybės pajėgos buvo mestos siekiant įtikinti pasaulį melaginga įvykių versija, nepaisant priešingų įrodymų persvaros“, – rašo B. Nimmo.
„Interneto troliai, hakeriai, Kremliaus valdoma žiniasklaida, valstybės tarnautojai, demobilizuoti kariai, visuomenės veikėjai ir anoniminiai programuotojai – visi jie suvienijo jėgas siekiant bendro uždavinio, – pulti tyrimo dalyvius ir netgi klastoti įkalčius“, – teigiama straipsnyje. Tai buvo beprecedenčio masto dezinformacijos operacija.
„Numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas tapo Rusijos tarptautinės reputacijos lūžio tašku. Iki katastrofos kai kuriems Rusijos vadovams buvo taikomos sankcijos dėl neteisėtos Krymo aneksijos, tačiau Vakarai, ypač Europos Sąjunga, nenorėjo eiti toliau, – samprotauja B. Nimmo. – Tačiau numuštame keleiviniame lėktuve buvusių 298 žmonių žūtis lokalią problemą pavertė globalia“.
Per pirmąsias kelias dienas Rusijos valdžios reakcija atrodė sumišusi. Tačiau po keturių dienų tapo aišku, kad Rusija apsiginklavo nauja strategija. Ji pateikė savąją įvykių versiją ir laikėsi jos, kad ir kokia neįtikėtina ji atrodė, rašo B. Nimmo.
Rusijos Gynybos ministerijos atstovai atėjo į liepos mėnesį vykusią spaudos konferenciją apsiginklavę savo prieštaringų versijų „įrodymais“: pirmoji skelbė, kad lainerį numušė Ukrainos karinis lėktuvas, antroji – raketa „Buk“, kuri buvo paleista iš Ukrainos vyriausybės pajėgų kontroliuojamos teritorijos, primena autorius. Jis pažymi, kad abiem atvejais patvirtinimui buvo pateiktos „palydovų nuotraukos“, kurios eilės Vakarų ekspertų, įskaitant ir tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“, vėliau buvo pripažintos sufalsifikuotomis.
Tuo tarpu Kremliaus dezinformacijos mašina įgavo precedento neturinčias apsukas, populiarindama tiek Ukrainos „Su-25“, tiek Ukrainos „Buk“ versijas.
„Paraleliai anoniminė internautų armija užtvindė interneto forumus komentarais, palaikančiais abi Rusijos versijas. Šių „trolių“ komentarai varijavo nuo paprasčiausiai įžeidžiančių (autorius susipažino su įspūdinga rusiškų keiksmažodžių daugybe, kai jų dėmesio sulaukė jo „Twitter“ laiko juosta) iki beprotiškai konspiracinių (pavyzdžiui, rašė, kad MH-17 katastrofa buvo suplanuota CŽA, siekiant numušti Rusijos prezidento Vladimiro Putino lėktuvą)“, – prisimena B. Nimmo.
„Nuo sovietinių laikų Maskvos vyriausybė nesivertė taip per galvą, siekdama iškreipti teisingumą; todėl verta kelti sau klausimą, kodėl buvo nueita taip toli, ir kodėl, jeigu jau jie pradėjo, tai nusprendė pakartoti šią praktiką Sirijoje“, – rašo straipsnio autorius.
Numušto MH-17 katastrofa karą Ukrainoje iš daugiausiai diplomatinės atsakomybės sferos, kaip tai buvo anksčiau, pervedė į galimos politinės ar net baudžiamosios atsakomybės sferą. „Kaip reaguotų Rusijos rinkėjai, jeigu jų vyriausybė – visada siekianti pateikti save kaip neklystantį nacionalinio pasididžiavimo įsikūnijimą – būtų pripažinta kalta dėl kurstymo nužudyti 298 nekaltus žmones?“ – klausia B. Nimmo.
„Šiame kontekste naudinga išnagrinėti, kokiomis akimirkomis Rusijos dezinformacijos gamybos mašina imdavo veikti Sirijoje. O ji imdavo veikti pilnu pajėgumu, kaip tik įvykdavo incidentas, kuris galėjo būti pateiktas ar aiškinamas kaip karinis nusikaltimas: ligoninių, mečečių ar, visiškai neseniai, humanitarinę pagalbą vežančios vilkstinės, bombardavimas“, – įsitikinęs B. Nimmo.
„Po praėjusią savaitę publikuotos kaltinamosios ataskaitos, kurią paskelbė Jungtinė tyrimų grupė – tarptautinis specialus komitetas MH-17 katastrofai tirti – padaryta galutinė išvada, kad lėktuvą numušusi raketa į Ukrainą buvo atvežta iš Rusijos, visi Kremliaus dezinformacijos mašinos variantai vėl persijungė į MH-17“, – teigiama straipsnyje.
„Labiausiai nerimą kelianti pamoka iš MH-17 atvejo slypi štai kame: tuo metu kai propagandinės Kremliaus pastangos didžiąja dalimi diskreditavo save Vakarų pasaulyje, jos leido tvirtai kontroliuoti situaciją namuose. Kol kas niekas neturi stoti prieš teismą dėl šimtų civilių žūties. Tai yra, MH-17 atveju dezinformacinė mašina kol kas dar veikia“, – reziumuoja autorius.