Šią savaitę Vengrija ilgai neleido migrantams traukiniais pasiekti Vakarų Europos, tvirtindama, kad jie pirmiausia turi užsiregistruoti. Daugelis atvykusiųjų atsisakė vykti į šalyje įsikūrusias stovyklas, registruotis ir prašyti prieglobsčio, reikalavo leisti vykti toliau į Austriją ir Vokietiją. Šios abi šalys, savo ruožtu, sutarė leisti pabėgėliams laisvai kirsti jų sienas.
Minios žmonių prasibrovė pro apsauginius užtvarus ir pradėjo judėti už 175 km esančios sienos link - daugelis einančiųjų vedini mažais vaikais.
Slegiama susidariusio spaudimo Vengrija buvo priversta atverti sienas su Austrija, manoma, kad iki šeštadienio nakties pastarąją jau pasiekė 10 tūkst. asmenų. Šalies pareigūnai teigia, kad migrantų skaičius ribojamas nebus, o Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai BBC šeštadienį kalbėjo, kad Austrija susiduria su žmonių iš „krizės regionų“ antplūdžiu, o jie nusiteikę „desperatiškai“.
Savo ruožtu Vokietijos kanclerė Angela Merkel nurodė, kad Vokietija gali susidoroti su naujai atvykstančiųjų antplūdžiu nedidindama mokesčių ir nekeldama pavojaus savo biudžetui.
Pabrėžiama, kad Vokietijos ir Vengrijos sprendimas atverti sienas prieglobsčio prašytojams tapo išimtimi dėl humanitarinių priežasčių, o vadinamosios Dublino taisyklės, reikalaujančios, kad žmonės prašytų prieglobsčio pirmoje pasiektoje ES šalyje, ir toliau lieka galioti.
Žiniasklaida: į Miuncheną jau atvyko apie 8 tūkst. pabėgėlių
Vien naktį į sekmadienį į Miuncheno geležinkelio stotį atvyko trys traukiniai su 2 tūkst. asmenų. Dauguma jų neliko Bavarijos sostinėje ir specialiu traukiniu maždaug 1 tūkst. pabėgėlių nuvyko toliau į Dortmundą (Šiaurės Reino-Vestfalijos federalines žemes), o kita dalis - 700 migrantų - turėjo keliauti į Brunsviką Žemutinėje Saksonijoje.
Dar vienas specialus traukinys su maždaug 570 pabėgėlių iš Vengrijos atvyko į Tiūringiją. Salfeldeno mieste jiems reikia užsiregistruoti, o tada maždaug pusė migrantų keliaus į Drezdeną, o kiti bus pristatyti Halberštatą Saksonijoje ir Tiūringijai priklausantį Hermsdorfą.
Bavarijos valdžios institucijų duomenimis, ir sekmadienį iš Vengrijos per Austriją gali atvykti tūkstančiai migrantų.
Šiemet suintensyvėjus konfliktams Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, išaugo pabėgėlių, atvykstančiųjų į Europą iš šių regionų, skaičius. Sausio-rugsėjo mėnesiais jų buvo 351,3 tūkst. Iš jų beveik 200 tūkst. atvyko laivais Viduržemio jūra.
Rimtų atgarsių žiniasklaidoje ši problema sulaukė po to, kai sunkvežimyje Austrijoje buvo aptikti 71 pabėgėlio iš Sirijos kūnai. Iš viso šiais metais bandydami pasiekti Europą žuvo 2,6 tūkst. žmonių. Pasak ekspertų, iki šių metų pabaigos į Europos Sąjungos šalis atvykusių asmenų skaičius gali pasiekti 1 mln.
JK priims 15 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė turi priimti 15 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos ir tikisi kitą mėnesį gauti paramą antskrydžiams prieš „Islamo valstybės“ džihadistus, pranešė „The Sunday Times“.
Ministras pirmininkas Deividas Kameronas juto tarptautinį ir vidaus spaudimą spręsti pabėgėlių krizę.
Ketvirtadienį jis sakė, kad jį „labai sujaudino“ trejų metų sirų berniuko Aylano Kurdi, kuris buvo rastas negyvas viename Turkijos paplūdimyje, nuotraukos.
Dabar D.Cameronas ketina išplėsti JK vykdomą pažeidžiamų žmonių perkėlimo programą, priimti maždaug 15 tūkst. pabėgėlių ir pradėti karinius veiksmus prieš žmonių kontrabandininkus, sakoma pranešime.
Ministras pirmininkas taip pat viliasi įtikinti opozicinės Leiboristų partijos parlamentarus per balsavimą kito mėnesio pradžioje paremti smūgius iš oro Sirijoje.
Anksčiau minėtas laikraštis pranešė, jog yra galimybė tiesiogiai priimti pabėgėlius iš Jungtinių Tautų (JT) stovyklų prie Sirijos sienų.
Per praėjusius metus Britanija priėmė 216 sirų pabėgėlių pagal specialią vyriausybės schemą, o nuo konflikto Sirijoje pradžios 2011 metais jau suteikė prieglobstį maždaug 5-iems tūkst. sirų. Tai daug mažesnis skaičius nei tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija ir Švedija.
Britanija taip pat atsisakė kvotų sistemos dėl prieglobsčio prašytojų perkėlimo Europos Sąjungoje (ES), nors Bendrijoje vis garsiau raginama teisingiau paskirstyti migrantus.
Daugiau kaip 4 mln. sirų jau pabėgo nuo karo.
Apklausa: dauguma britų pasisako už šalies išstojimą iš ES
Europą apėmus migrantų krizei dauguma britų pasisako už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES). Tai liudija atlikta visuomenės nuomonės apklausa, sekmadienį paskelbta dienraštyje "Mail on Sunday".
Jeigu iki 2017 metų pabaigos žadamas surengti referendumas vyktų dabar, tai, atsižvelgiant į tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. asmenų, rezultatus, 51 proc. Britanijos gyventojų pasisakytų už pasitraukimą iš ES. 49 proc. nenorėtų nutraukti santykių su Briuseliu. Tiesa, 22 proc. pastarųjų galbūt pakeistų savo nuomonę, jei dabartinė krizė, sukelta neregėto masto pabėgėlių antplūdžio iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos, ir toliau blogės.
Pasak Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK), 366 tūkst. pabėgėlių - daugiausia iš Sirijos, Afganistano ir Eritrėjos - šiemet jau kirto Viduržemio jūrą ieškodami geresnio gyvenimo Europoje.
Dar liepą Jungtinėje Karalystėje buvo daugiau narystės ES šalininkų - 54 proc. respondentų matė karalystės ateitį tik Sąjungoje, o 46 proc. pageidavo gyventi nepriklausydami nuo bendrosios Europos politikos.
Paskelbtame tyrime sekmadienį paaiškėjo, kad dauguma respondentų - 64 proc. - mano, jog premjero Davido Camerono požiūris į dabartinę krizę teisingas.
Britų premjeras nesutinka su pasiūlymu įvesti priimamų pabėgėlių kvotas ir tik sulaukęs didelio spaudimo iš ES kolegų ir šalies vidaus sutiko papildomai priimti kelis tūkstančius sirų.
Be to, 49 proc. respondentų mano, kad D. Kameronas elgiasi teisingiau nei Vokietijos kanclerė Angela Merkel, aktyviau už visus kitus Europos lyderius raginanti priimti pabėgėlius ES. A. Merkel poziciją palaiko tik 24 proc. britų.