Kiti mano, kad šios išvados yra skubotos, rašo tinklalapis lifeslittlemysteries.com.
Kokie yra ekspertų argumentai už ir prieš jos autentiškumą? Ar pasaulis apskritai kada nors patikimai žinos, kad šis dogmoms prieštaraujantis artefaktas yra tikras?
Suplėšyto rankraščio fragmentą, savo dydžiu prilygstantį vizitinei kortelei, rugsėjo 18 dieną pristatė Harvardo universiteto istorikė Karen King.
Ši rankraščio skiautė iš karto išgarsėjo, nes joje yra pribloškianti eilutė: „Jėzus tarė jiems: mano žmona … “.
Šie žodžiai parašyti koptų – ankstyvųjų krikščionių, gyvenusių Egipte, – kalba. Nors rankraščio fragmente trūksta kiekvienos eilutės pradžios ir pabaigos, galima numanyti, kad jame užrašytas Jėzaus pokalbis su mokiniais, per kurį mokiniai sako Jėzui: „Marija (Magdalietė – aut. Past.) nėra to verta“. Tačiau Jėzus jiems atsako, kad jo žmona – veikiausiai Marija – „galės būti jo mokinė“.
K. King preliminariai nurodė, kad šis artefaktas gali būti atkeliavęs iš IV amžiaus. Ji mano, kad tai gali būti vienos evangelijos (Jėzaus gyvenimo liudijimo), parašytos graikų kalba II amžiuje, kai krikščionys ginčijosi dėl Marijos Magdalietės mokinystės, kopija. Ši evangelija, jei ji yra autentiška, rodo, jog kai kurie ankstyvieji krikščionys manė, kad Jėzus buvo vedęs Mariją.
Tačiau mokslininkai nurodo keletą ypatybių, kurios verčia galvoti, kad šis rankraštis yra klastotė. Jie teigia, kad jo tekstas buvo parašytas kažkada per pastaruosius 50 metų, didžiausia tikimybė, jog per pastarąjį dešimtmetį, ant tuščios senovinio papiruso skiautės, kad klastotę būtų lengviau parduoti antikvaro rinkoje.
Pirma, įtarimų kelia raštas. Palyginus su autentiškais koptų papirusais, kuriuose raidės yra įvairaus storio ir pasižyminčios subtiliais linkiais bei detalėmis, Evangelija pagal Jėzaus žmoną yra parašyta kietais, tiesiais vienodo storio brūkštelėjimais. Rugsėjo 28 dieną svetainėje „YouTube“ paskelbtame įraše Vokietijoje gyvenantis koptų kultūros tyrinėtojas Christianas Askelandas tvirtina, kad raidės atrodo nenatūraliai, tarsi būtų parašytos žmogaus, kuris mažai pažįsta koptų kalbą.
Jeigu tai klastotė, tai ji nėra profesionaliai atlikta, pažymi Ch. Askelandas. Tačiau jis nemano, kad tai galėtų būti ir IV a. mėgėjo darbas.
„Akivaizdu, kad tas žmogus nerašė formaliu būdu, bet jo raštui nebūdingos ir idiosinkrazijos, kurias galima pastebėti tipiškoje neformalioje rašysenoje ar pusiau literatūriniuose ir panašiuose tekstuose“,- sakė jis.
Antra, bent keli ekspertai pastebi, kad tekstas užrašytas nenaudojant nė vienos iš rašymo priemonių, būdingų tam laikotarpiui: nei stiliaus (senovės romėnų metalinio rašiklio), nei kalamo (egiptiečių nendrinės rašymo lazdelės). Raidėms panaudotas rašalo kiekis ir vienoje vietoje matomi potėpių pėdsakai rodo, kad autorius naudojosi teptuku – rečiau naudota Senovės Egipto rašymo priemone. (Kiti ekspertai tai atmeta ir tvirtina, kad rašiklis tiesiog galėjo būti atbukęs.)
Trečia, abejonių kelia tekstinis kontekstas. Nors didžioji dalis rankraščio yra nuplėšta, jo reikšmę „pernelyg lengva“ iššifruoti, sakė Ch. Askelandas. „Jeigu pažiūrėsime, kuriose rankraščio dalyse matomi veiksniai ir veiksmažodžiai, pamatysime, kad jie sudaro didžiąją dalį fragmento“, - teigė jis. Pačių svarbiausių frazių išsidėstymas teksto centre atrodo netipiškai.
„Labai tikėtina, kad tai klastotė“, - reziumuoja Ch. Askelandas.
Kalbant apie tekstinį fragmento kontekstą, Naujojo Testamento tyrinėtojas, Daramo universiteto istorikas Francis Watsonas pažymi, kad visos teksto nuotrupos, išskyrus „mano žmona“, taip pat pasirodo Evangelijoje pagal Tomą – autentiškoje koptų evangelijoje, kuri buvo aptikta Egipte 1945 metais. Jis tvirtina, kad teksto fragmentai iš Evangelijos pagal Tomą tiesiog buvo perstatyti taip, kad sukurtų naują prasmę.
Pasak F. Watsono, mažai tikėtina, kad senovės knygų perrašinėtojas būtų pasiskolinęs kiekvieną savo frazę iš savo laikų knygos.
„Kur kas įtikimiau, kad šių laikų kompiliatorius, ribotai mokantis koptų kalbą, būtų pasinaudojęs medžiaga, paimta iš egzistuojančių koptų tekstų“, - savo straipsnyje rašė F. Watsonas.
Evangelija pagal Tomą buvo išleista 1956 metais. Taigi F. Watsonas mano, kad Evangelija pagal Jėzaus žmoną galėjo būti suklastota kažkada jau po šios datos.
„Netgi įtariu, kad ji buvo suklastota po 2003 metų. Tai metai, kai pasirodė „Da Vinčio kodas“, ir jis galėjo suteikti įkvėpimą“, - rašė istorikas. D. Browno romane Jėzus yra vedęs Mariją Magdalietę.
Kiti ekspertai nesutinka
Jo teigimu, žmogus, kuris perrašinėjo Evangeliją pagal Jėzaus žmoną, tiesiog galėjo būti neįvaldęs dailyraščio. Į argumentą, kad evangelijos frazės yra nukopijuotos iš Evangelijos pagal Tomą, Fordhamo universiteto teologijos profesorius Michaelas Peppardas atkerta, jog dauguma posakių yra plačiai paplitę ir jų pasirodymas abiejuose tekstuose yra mažas, bet nuostabos nekeliantis sutapimas.
Maža to, „yra vienas žodis, kuris neatitinka savo pavartojimo Evangelijoje pagal Tomą ar savo įrašų koptų kalbos žodynuose. Tai esminis žodis, keliantis daugiausia diskusijų: „žmona“ (hime)“, - savo tinklaraštyje rašė M. Peppardas. „Plačiausiai paplitusi šio žodžio versija yra „s-hime“ (su aspiruota h)“, - pažymėjo jis.
Būtų keista, jei šiuolaikinis klastotojas pasirinktų mažiau paplitusią „antraštes užkariaujančio“ žodžio versiją, pabrėžė mokslininkas.