Antradienį „Politico“ atsiųstame pranešime spaudai vienas Mongolijos Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad jų šalis yra priklausoma nuo energijos tiekimo, todėl uždėti V. Putinui antrankius pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) orderį, išduotą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje, yra sudėtinga.
„Mongolija iš savo artimiausios kaimynės importuoja 95 proc. naftos produktų ir daugiau kaip 20 proc. elektros energijos. Šis tiekimas labai svarbus mūsų ir mūsų žmonių egzistencijai užtikrinti“, – sakė atstovas spaudai.
„Mongolija, kalbant apie visus savo diplomatinius santykius visada laikėsi neutralumo politikos – tai rodo ir visi mūsų iki šiol padaryti pareiškimai“, – pridūrė jis.
Mongolija, didžiulę teritoriją užimanti šalis, kurioje gyvena 3,3 mln. žmonių, įsikūrusi keblioje geografinėje vietoje tarp dviejų supervalstybių – Rusijos ir Kinijos. Šalis vaikšto tikru akrobatiniu diplomatijos lynu, kad išlaviruotų tarp abiejų savo kaimynių, su kuriomis ją sieja glaudūs istoriniai bei ekonominiai ryšiai. Plataus masto Rusijos įsiveržimas į Ukrainą Mongolijos sostinėje Ulan Batore Vyriausybės išskaičiavimų nepakeitė, rašo „Politico“.
Tačiau Mongolija yra Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuris praėjusių metų kovą išdavė V. Putinui tarptautinį arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su vaikų deportavimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusiją, narė. Bet kuri TBT narė privalo įgyvendinti šio teismo orderius, tačiau Mongolija to nepadarė. Vienas teisės ekspertas anksčiau „Politico“ sakė, kad Mongolijai greičiausiai bus iškelta baudžiamoji byla dėl jos neveiklumo.
„Išveskite Putiną iš čia“
Čingischano aikštė antradienį pasipuošė didžiulėmis Mongolijos ir Rusijos vėliavomis, V. Putinui lankantis šioje šalyje pirmą kartą per penkerius metus.
Dieną anksčiau čia buvo surengtas nedidelis protestas – saujelė demonstrantų laikė užrašą „Išveskite iš čia karo nusikaltėlį Putiną“.
Kitam antradienį planuotam protestui prie Rusijos vadovo priartėti neleido griežta apsauga.
Protestuotojai susirinko maždaug už kvartalo nuo paminklo politiškai represuotiesiems, kuris skirtas pagerbti nukentėjusiems nuo Mongolijoje dešimtmečius trukusio sovietų remto komunistinio režimo.
V. Putino vizitas surengtas minint 85-ąsias Mongolijos ir sovietų pajėgų lemiamos pergalės prieš imperinę Japoniją metines.
Prieš kelionę duotame interviu Mongolijos laikraščiui „Unuudur“ V. Putinas atkreipė dėmesį į keletą „perspektyvių ekonominių ir pramoninių projektų“ tarp abiejų šalių.
Tarp jų yra ir Kiniją bei Rusiją sujungiančio Transmongolijos dujotiekio tiesimas, sakė jis.
Rusijos prezidentas taip pat sakė esąs „suinteresuotas tęsti realų darbą“, kad būtų surengtas trišalis jo, Mongolijos ir Kinijos vadovų aukščiausiojo lygio susitikimas.
Rusija nepripažįsta TBT jurisdikcijos.
Organizacija „Amnesty International“ pirmadienį perspėjo, kad Mongolijos negebėjimas suimti V. Putino gali dar labiau sumenkinti TBT teisėtumą, o buvusiam KGB šnipui, valdžioje esančiam beveik ketvirtį amžiaus, suteikti drąsos.
„Prezidentas V. Putinas yra bėglys nuo teisingumo, – pareiškime sakė „Amnesty International“ vykdomoji direktorė Mongolijoje Altantuya Batdorj. – Bet kokia kelionė į TBT valstybę narę, kuri nesibaigia areštu, paskatins dabartinį prezidento V. Putino veiksmų kursą ir turi būti vertinama kaip strateginių pastangų pakenkti TBT veiklai dalis.“
