Pirmieji kaltinimai Maskvos atžvilgiu pasirodė po programišių atakos prieš JAV Demokratų partijos serverius 2016-aisiais, įvykdytos prieš pat šalies prezidento rinkimus, kuriuose nugalėjo D. Trumpas. Vėliau jų daugėjo, ir buvo atskleista ištisa virtinė įrankių, kuriuos Kremlius, kaip įtariama, naudojo siekdamas savo interesų.
Pirmiausia būgštauta dėl paslaptingų rusų programišių, galimai dirbusių Maskvos saugumo tarnyboms ir dalyvavusių kibernetiniame kare, tačiau vėliau susirūpinta dėl daugybės straipsnių internete ir pranešimų socialiniuose tinkluose, kuriuose buvo aiškinama Rusijos pozicija ir naudojamasi Vakarų demokratijų nesėkmėmis.
Lapkritį JAV pareikalavo, kad Maskvos finansuojama televizija RT, laikoma pagrindiniu Kremliaus propagandos ruporu užsienyje, užsiregistruotų kaip „užsienio agentė“. Maskvoje įsikūręs transliuotojas yra minimas tyrimuose dėl numanomo Rusijos kišimosi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
Keliomis savaitėmis anksčiau socialinis tinklas „Twitter“ uždraudė RT ir su šia televizija susijusiai naujienų agentūrai „Sputnik“ savo paskyrose skelbti reklamą. Kitos interneto milžinės „Facebook“ ir „Google“ savo ruožtu pažadėjo labiau stengtis kovoti su Maskvos dezinformacija.
Panika išplito visame Vakarų pasaulyje: Madridas nerimauja dėl Rusijos kontroliuojamo manipuliavimo Katalonijos krize, o britų analitikai pastebi ženklų, kad rusai paveikė Didžiosios Britanijos referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos. Vokietijoje ir Prancūzijoje irgi vis labiau būgštaujama, kad Rusija galėjo įsikišti į įvairius balsavimus.
„Informacinis karas“
Tuo tarpu Kremlius visus šiuos kaltinimus vadina „isteriškais“ ir „rusofobiškais“ bei tvirtina, kad jokių rimtų tokios veiklos įrodymų nėra.
Po pralaimėto „žiniasklaidos karo“ 2008-aisiais vykstant karui su provakarietiška Gruzija, Rusija įdėjo daug pastangų, kad sustiprintų savo „švelniąją galią“.
Dėl šios priežasties, siekdama užsienio auditorijos, smarkiai išsiplėtė Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida.
Kremliaus finansuojamai televizijai RT, anksčiau vadintai „Russia Today“, ir „Sputnik“ buvo suteiktos misijos pristatyti užsienyje Maskvos poziciją; ypač daug dėmesio skiriant temoms, dėl kurių Rusija ir Vakarai nesutaria, pavyzdžiui, konfliktams Ukrainoje ar Sirijoje.
„Rusija leidžia daug pinigų šitam (informaciniam karui), ir nuolat matome daugiau žaidėjų“, – sakė žurnalistas Andrejus Soldatovas, interneto leidinio „Agentura.Ru“, kuriame nagrinėjami saugumo klausimai, redaktorius.
2014 metais Rusijos žiniasklaida pranešė apie naują galingą Kremliaus įrankį: „trolių fabriką“ Sankt Peterburge. Teigiama, kad ši tarnyba, oficialiai vadinama Interneto studijų agentūra, yra susijusi su Rusijos saugumo tarnybomis ir valdo tūkstančius netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose, per kurias siekiama paveikti visuomenės nuomonę.
Dienraštyje RBK paskelbtuose interviu su šaltiniais buvo teigiama, kad pirmiausia „interneto troliai“ buvo pasitelkti siekiant paveikti vidaus politiką.
Pasak leidinio, 2015-aisiais „troliai“ pakeitė kryptį, kad pasėtų neramumų JAV. Kartais jie apsimesdavo priklausą vienai stovyklai, o kartais – kitai; jie skelbdavo melagingą informaciją ir netgi organizuodavo protestus.
„Ribotos priemonės“
Vis dėlto Prahos Tarptautinių santykių instituto mokslininkas ir saugumo ekspertas Markas Galeotti žurnale „Tablet“ birželį parašė, kad Kremliaus 2016-ųjų operacija „buvo skirta susilpninti Vašingtoną, o ne nuspręsti, kas sėdės Baltuosiuose rūmuose“. Pasak jo, Maskva siekė „pakenkti Amerikos vyriausybės legitimumui, jos pajėgumui dirbti“.
Pasak jo, nepaisant visų šių pastangų, Maskvos įtaka Vakarų viešajai nuomonei tebėra ribota.
JAV pareigūnai yra sakę, kad iš Rusijos ateinantis turinys ir jam išleisti pinigai tėra nedidelė dalis viso informacijos srauto ir išlaidų.
Tačiau Kremlius smarkiai padidino savo kibernetinių kampanijų biudžetą per 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus.
Per JAV rinkimų kampaniją Rusija išleido 50 tūkst. dolerių (per 42 tūkst. eurų) reklamai feisbuke. Tuo metu D. Trumpo ir jo konkurentės demokratės Hillary Clinton kampanijų populiarinimui feisbuke buvo išleista 81 mln. dolerių (68,7 mln. eurų).
Rusų programišiai – paslaptingiausi Kremliaus instrumentai – buvo apkaltinti atakomis prieš JAV Demokratų partiją, JAV Nacionalinio saugumo agentūrą, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono partiją ir Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA).
Tačiau, A. Soldatovo teigimu, amerikiečių kibernetinio saugumo ištekliai ir programuotojų įgūdžiai tebėra „gerokai didesni“. Jis sakė, kad Rusijos programišiai naudojasi metodais, kurie reikalauja mažai išteklių, pavyzdžiui, fišingą – įtikinamai padirbtus elektroninius laiškus – kad pavogtų asmeninių duomenų.
„Kremlius negavo labai daug iš šių operacijų; daugiausiai tai tėra triukšmas“, – pareiškė A. Soldatovas.
Vis dėlto jis sakė įžvelgiantis grėsmę, kad kitos šalys norės elgtis taip pat.