Patyręs diplomatas
Iš Ternopilio srities Zborivo miesto kilęs 49 metų A. Sybiha studijavo Lvivo valstybiniame I. Franko vardo universitete, kur baigė tarptautinių santykių, vertimo ir teises mokslus.
Nuo 22 metų politikas nepertraukiamai dirbo Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje, o pirmasis reikšmingas karjeros šuolis buvo 2016 metais, kai jis paskirtas Ukrainos ambasadoriumi Turkijoje. Šiose pareigose jis dirbo iki 2021 metų. Nuo tada dirbo Ukrainos prezidento kanceliarijoje, kur, kaip jos vadovo Andrijaus Jermako pavaduotojas, buvo atsakingas už užsienio politiką ir strateginių partnerysčių vystymą. Paskutinius penkis mėnesius jis buvo pirmasis Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotojas.
„Bayraktar“ iš Turkijos
Kaip vieną iš svarbiausių A. Sybihos pasiekimų Kyjivo politinių tyrimų centro „Penta“ direktorius Vladimiras Fesenka įvardijo strateginių santykių su Turkija vystymą (kai dirbo ambasadoriumi šalyje): „Tai galima vadinti didele sėkme, nes Turkija – sudėtinga valstybė. O mes gavome „Bayraktar“, yra ir daugiau bendrų projektų, pasirašyta susitarimų dėl Turkijos ir Ukrainos laisvosios prekybos. Ir visa tai padaryta jam dirbant ambasadoriumi.“
Kaip Ukrainos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas A. Sybiha dalyvavo derybose su užsienio diplomatais. Didelį dėmesį skyrė santykiams su Kinija, daug bendravo su specialiuoju Kinijos valdžios atstovu Eurazijai Li Hui. Birželį A. Sybiha pats lankėsi Kinijoje, kur paragino Pekiną dalyvauti taikos viršūnių susitikime Šveicarijoje, o Kinijos bendroves – aktyviau prisidėti prie paramos Ukrainai.
Žmogus iš prezidento komandos
Panašu, kad paskirti A. Sybihą Ukrainos užsienio reikalų ministru ruoštasi gana seniai. „Kulebos pakeitimo klausimas kilo ne dabar, pirmoji su juo susijusi gandų banga nuvilnijo dar praeitais metais. Iš dalies tai buvo susiję su tuo, kad jam nepavyko iki galo įgyvendinti kai kurių prezidento nurodymų. Tada konkrečiai buvo kalbama apie tarptautinio tribunolo (Vladimirui Putinui) įsteigimą“, – pažymi V. Fesenka.
Be to, anot eksperto, Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje susikaupė nemažai personalo ir finansinių problemų. „Kuleba – ryškus diplomatas, kuris labai aktyviai asmeniškai užsiėmė Ukrainos interesų gynimu užsienyje. Bet vidinę situaciją ministerijoje „praleido pro akis“. Dėl šios priežasties patyręs diplomatas Sybiha, kuris ir užsiėmė tuo, kaip dirba administracinė mašina, iš pradžių buvo paskirtas pavaduotoju, o dabar ir ministru“, – mano V. Fesenka.
Šioje rotacijoje politologas neįžvelgia jokio Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo Andrijaus Jerkamo įtakos sustiprėjimo: „Tada, kai Jermakas tapo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu, Kuleba tapo užsienio reikalų ministerijos vadovu. Ir tai, kad jis ketverius metus dirbo šioje pareigose, byloja labai paprastą tiesą – jokių problemų ir konfliktų tarp Kulebos ir Jermako nebuvo. Buvo labai aiškus įgaliojimų sferų pasidalijimas.“
Jokių kardinalių užsienio politikos pokyčių
Pats faktas, kad A. Sybiha dirbo prezidento kanceliarijoje, jam neabejotinai padės dirbant ir užsienio reikalų ministru, įsitikinęs buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas: „Jį puikiai pažįsta prezidentas, o jis supranta prezidento kanceliariją. Ir tai jam padės paprasčiau vykdyti ateities užduotis. O jos tikrai nemenkos. P. Klimkinas teigiamai atsiliepė apie naująjį Ukrainos diplomatijos vadovą: „Labai seniai pažįstu Sybihą, nuo tada, kai jis dirbo teisės sferoje. Esame kartu dirbę“.
Gerų žodžių A. Sybihai negaili ir valstybinio universiteto – Kyjivo-Mohylianskos akademijos – politologijos profesorius Aleksejus Garanis: „Apie jį girdėjau gerų atsiliepimų, ir ne tik kaip apie savo srities profesionalą, bet ir kaip žmogų. Pats su juo asmeniškai kontakto neturėjau“.
Iš esmės nė vienas DW pašnekovas drastiškų Ukrainos užsienio politikos pokyčių, kuriuos inicijuotų A. Sybiha, nesitiki. „Manau, kad iš principo šalies užsienio politika nesikeis. Galimas dalykas, kad pasikeis kažkokie konkretūs akcentai darbe su globaliaisiais Pietumis, pasiruošime taikos formulės realizavimui bei antrojo taikos forumo organizavime. Taip pat gali pasikeisti komunikacijos su užsienio partneriais forma. Bet tie niuansai tiesiogiai priklausys nuo ministro ir jo komunikacijos su prezidentu bei Jermaku“, – sako A. Garanis.