Smegenų auglys privertė vyrą pakoreguoti savo gyvenimą – jis nebegali vairuoti, dirbti ir netgi užsiimti kontaktinėmis sporto šakomis. Bet jis vis dar gali bėgti, rašo thepostgame.com.
Kai I. Leonui buvo diagnozuota II laipsnio difuzinė astrocitoma, po kelių mėnesių jis nusprendė kaskart susiruošęs pabėgioti kartu su savimi pasiimti ir savo keturmetę dukrelę Kianą. Ją vyras bėgdamas stumia vežimėlyje priešais save.
Netrukus neįprastas duetas ėmė dalyvauti oficialiose varžybose ir per pastaruosius kelerius metus Iramas ir Kiana įveikė keletą pusmaratonių bei 10 kilometrų distancijų. Kelias savaitės jie mėgino užsiregistruoti Bomonto maratonui Teksaso valstijoje, tačiau kadangi vaikiški vežimėliai lenktynėse neleidžiami, I. Leonui buvo atsakyta keturis kartus.
Galiausiai vyras gavo ilgai lauktą leidimą dalyvauti minėtame bėgime ir organizatorių nenuvylė. Jis laimėjo maratoną įveikęs distanciją per 3 valandas 7 minutes ir 35 sekundes. Arba kaip jis mėgsta sakyti – baigė varžybas antras po savo dukters Kianos.
Po šio bėgimo I. Leonas apie tai, ką patyrė, papasakojo savo tinklaraštyje: „Pasirodo, kad smegenų vėžys, atėjęs su košmariškais scenarijais, taip pat turėjo ir tokių, kurie yra geresni nei kada nors esu svajojęs. Maratone, prieš vėją ir įkalniui, su savo princese ir įkvėpimu žingsniu prieš save, bėgau greitkeliu, nors man juo neleidžiama net važiuoti“.
Iramui ir Kianai šis maratonas tapo būtinu atokvėpiu nuo sudėtingos realybės, su kuria susiduria kasdienybėje. Kianai teko matyti, kaip tėtį ištinka priepuoliai. Tėtis vis primena jai, kaip esant reikalui surinkti pagalbos numerį 911.
Vis dėlto tokia patirtis, kaip laimėtas maratonas ir papildomi bėgimai, į kuriuos tėvas ir dukra leidžiasi niekam nestebint, suteiks galimybę I. Leonui pasakyti, kad jis dėl nieko nesigaili.
„Vienintelis dalykas, kurio neketinu sakyti gulėdamas mirties patale – „Norėčiau būti praleidęs daugiau laiko su savo vaiku“, - sakė vyras leidiniui „Huffington Post“.